- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- I-5841-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui V. J. (V. J.), jo atstovui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–24), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2011-10-06 iki 2014-10-09 tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis.
Skunde nurodė, kad pažeidimas buvo tęstinis, t. y. jį laikant nuo 2011-10-06 ir tęsiant pažeidimą nepertraukiamai iki 2014-10-09. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.131 straipsnio 2 dalimi prašė atnaujinti ieškinio senaties termino skaičiavimą ir pradėti skaičiuoti nuo 2011-10-09.
Pareiškėjo teigimu, 1 079 dienas buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Į kameros plotą buvo įskaičiuoti ir baldai. Taip pat buvo įrengti pertekliniai baldai – metaliniai dviaukščiai gultai vietoje lovų. Kamerose buvo drėgna, nebuvo įrengtos vėdinimo sistemos. Per langus išsivėdinti neįmanoma, dėl to veisėsi pelėsis, grybelis. Tai neigiamai įtakojo pareiškėjo sveikatą ypač kvėpavimo takus. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, tualetas nuo bendros patalpos atskirtas sienele, kuri neužtikrino pareiškėjo privatumo atliekant gamtinius reikalus. Taip buvo žeminama pareiškėjo garbė ir orumas. Laikino sulaikymo kamerose nėra įrengto sanitarinio mazgo, jos yra rūsyje, tokiose kamerose buvo laikomas ilgiau nei 2 val. Dėl to patirdavo nervinį šoką, pažeminimą, sutriko miegas. Teigė, kad vieną kartą per savaitę po dušu praustis 15 min. yra per mažai ir tai rodo, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis. Be to, nebuvo įrengto pakankamo skaičiaus dušo patalpų. Taip pat prie sporto salės nebuvo įrengto dušo, persirengimo kambario. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimų kiemeliai netinkamai įrengti, per mažas plotas ir per trumpa pasivaikščiojimo trukmė.
Be to, pareiškėjas teigė, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Tai pareiškėjui sukėlė kosulį, alergiją, plaučių pabrinkimą, lengvą dusulį, perštėjo akis. Rūbai buvo persismelkę tabako kvapu.
Nurodė, kad jam nebuvo sudarytos tinkamos galimybės plautis ir džiovintis rūbus. Dažnas kilnojimas iš kameros į kamerą, pareiškėjo teigimu, jam kėlė didelius nepatogumus, dėl to jis patirdavo stresą, nervinę įtampą ir jam buvo sunku prisitaikyti prie naujų asmenų.
Paaiškino, kad jis nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis. Jam nebuvo išduotas pakankamas kiekis tualetinio popieriaus. Nurodė, kad nebuvo įrengto evakuacinio išėjimo ir pažeistos Priešgaisrinės saugos taisyklės. Pabrėžė, kad buvo įrengtas tik vienas pagrindinis išėjimas, kur buvo laikomas pareiškėjas, kuris negali būti laikomas evakuaciniu. Taip pat nurodė, kad gyvenamosios patalpos dengtos šiferiniais stogo lakštais, kuriuose buvo pavojingo sveikatai asbesto. Pasak pareiškėjo, jam nebuvo užtikrinta saugi aplinka ir kėlė pavojų jo sveikatai.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas jam nesuteikė tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas buvo kalinamas sveikatą žalojančioje aplinkoje, buvo žeminamas jo orumas, patyrė žmogaus sumenkimo jausmą. Taip pat akcentavo, kad senatis negali būti taikoma, nes nustatyti pažeidimai yra susiję su nusikaltimais žmoniškumui.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu žodinę forma įgaliojo jį atstovauti teisme R. M.. Be to, pateiktas ir pareiškėjo rašytinis sutikimas dėl surašyto skundo, kurį pareiškėjas palaikė (t. 1, b. l. 25).
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pažeidimas buvo tęstinis ir senatis pareiškėjui turi būti skaičiuojama nuo 2011-10-09.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą Taip pat prašė iš pareiškėjo 4,38 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (t. 1, b. 1. 108–122).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2016-02-03 kreipėsi į teismą su skundu dėl laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2014-10-09 padarytų pažeidimų, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Nurodė, kad nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Teigė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015-11-01) 21 punkto reikalavimų. Toks įrengimas neprieštarauja teisės aktams bei nepažeidžia laikomų asmenų teisių. Kameros vėdinamos natūraliai per langą, toks įrengimas atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus. Nurodė, kad kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės, vidaus gaisrinis vandentiekis yra nuolat tikrinamas. Kiekviename korpuse yra du evakuaciniai išėjimai į kiemą. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas nepažeidus nustatytų reikalavimą – vieną kartą per savaitę. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo aprūpintas higienos priemonėmis. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti lauke vieną valandą per dieną ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteisėtųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra tinkamai įrengti. Gaminiai su asbestu nenaudojami. Dėl laikymo su rūkančiais nurodė, kad asmenys skirstomis į kameras, atsižvelgus į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos rekomendacijas. Paaiškino, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę išsiplauti drabužius nemokamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2014-10-09.
Pareiškėjas 2016-01-30 kreipėsi į teismą su skundu (išsiuntė paštu, b. l. 104) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą, atsiradusią laikotarpiu nuo 2011-10-06 iki 2014-10-09, o skundą teismui išsiuntė 2016-01-30 (b. l. 104). Lukiškių TI-K prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką pareiškėjas turi įvardinti objektyvias šio termino praleidimo priežastis ir pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties, nes, jo teigimu, tai tęstinis pažeidimas. Taip pat prašė atnaujinti ieškinio senatį.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad jis tuo metu, kai buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir šią teisę tinkamai ginti, paduodant skundą teismui. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka. Be to, pažymėtina, kad 2014-11-20 buvo paleistas į laisvę. Taigi, nuo išėjimo į laisvę iki skundo išsiuntimo praėjo daugiau nei dveji metai.
Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, jo prašymas netaikyti ieškinio senaties netenkinamas. Kadangi Lukiškių TI-K prašo taikyti senatį, tai reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011-01-06 iki 2013-01-29 taikytina ieškinio senatis. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2015-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2066-662/2015).
Šioje byloje pareiškėjo pažeista teisė ginama nuo 2013-01-30 iki 2014-11-20, kai jis buvo paleistas į laisvę. Byloje vertinama būtent šis laikotarpis, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015-11-01) 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2013-01-30 iki 2014-11-20 tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki trijų asmenų kamerose, kurių plotas nuo 7,35 kv. m iki 8,22 kv. m (t. 1, b. l. 111–114). Pareiškėjas Lukiškių TI-K duomenų neginčijo. Be to, tokie patys duomenys pareiškėjui buvo pateikti ir 2015-12-28 Lukiškių TI-K atsakyme (t. 1, b. l. 26–29).
Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013-01-30 iki 2014-11-20 buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 560 parų. Nepažeidus šio reikalavimo – 100 parų. Nustatyta, kad ploto reikalavimas buvo pažeidžiamas, kai kameroje buvo laikomi trys asmenys. Pagal kamerų plotus, jose galėjo būti laikomi vienas–du asmenys, nepažeidžiant ploto reikalavimo. Darytina išvada, kad kiti pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (negalėjimas judėti, oro trūkumas, daiktų laikymas, baldai) neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato. Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta ploto reikalavimo pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010-12-16 sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014-09-15 sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją).
Pareiškėjas teigė, kad netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, atliekant gamtinius reikalus ribojamas jo privatumas.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas skunde neneigė, kad yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara. Teismas pripažįsta, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros patalpos įrengti nėra galimybių. Teismas konstatuoja, kad šie pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas teigė, kad yra stebimas atliekant gamtinius reikalus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų varžęs pareiškėjo teisę į privatumą. Lukiškių TI-K turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti atsakovo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktą, kameros vėdinamos per langus. Minėta, kad Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontą, taigi ir įrengti atskirą vėdinimo sistemą, o natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka Higienos normos reikalavimus. Tinkamai kameras vėdinant per langus, išvengta ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi. Įvertinus patikrinimo aktus, matyti, kad šio reikalavimo pažeidimų neužfiksuota. Kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 374 toks pažeidimas nebuvo nustatytas, buvo nustatyta, kad santykinė oro drėgmė, šiluma ir apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22, 23 ir 26 punktų pažeidimus. Šio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patalynė yra geros būklės, pelėsio nenustatyta (t. 1, b. l. 162, 163, 164). Taip pat ir 2013-09-03 patikrinimo akte tokių pažeidimų nebuvo nustatyta (t. 1, b. l. 175).
Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos patalynės yra nepagrįsti ir itin abstraktūs. Jis teismui nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į administraciją su prašymais dėl netinkamos patalynės pakeitimo.
Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl netinkamo apšvietimo irgi yra abstraktūs. Lietuvos higienos normos HN76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Teismas, įvertinęs ginčui aktualius Vilniaus visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus, daro išvadą, kad nebuvo nustatyta dirbtinės apšvietos pažeidimų tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog dėl šių pažeidimų kreipėsi į administraciją. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokiose kamerose ir kokiu laikotarpiu buvo neužtikrinti apšvietimo reikalavimai.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam nepakako vieno karto per savaitę praustis duše. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiškos nuostatos taip pat įtvirtintos Suėmimo vykdymo įstatyme. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Tai reiškia, kad aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekyla.
Be to, pareiškėjo teiginiai, kad netinkamai įrengti dušai yra nepagrįsti. Atliekant tikrinimą buvo nustatyta, kad dušai 18 ir 19 postuose yra iš esmės tinkamai įrengti, pelėsio ir drėgmės pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 183). Pareiškėjas abstrakčiai aiškino dėl netinkamų dušo įrengimų, šie jo teiginiai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjo teiginiai dėl negalėjimo išsiskalbti rūbų yra abstraktūs ir nepagrįsti. Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, t. y. vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Be to, viršutinius drabužius galima naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi, pareiškėjas galėjo vieną kartą per savaitę nemokamai išsiskalbti, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga. Teismas nenustatė šio nurodyto pareiškėjo pažeidimo.
Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo trukmė yra per trumpa, o pasivaikščiojimo kiemeliai netinkamai įrengti.
Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog laikas pasivaikščioti yra per trumpas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis norėtų ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis sąlygomis CPT bendrajame pranešime Nr. CPT/Inf (92)3 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o būtent jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose (angl. outside their cells). Be to, įvertinus atsakovo atstovo atsiliepime pateiktą informaciją, darytina išvada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Pareiškėjo teiginiai dėl vietos pasivaikščiojimo kiemelyje trūkumo nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra nustatyto minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjo skundo argumentas, kad Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje yra asbesto, atmestinas kaip nepagrįstas, nesant byloje tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė šias sąlygas. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, vadovaujantis Vyriausybės 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad tokių pažeidimų nėra.
Pareiškėjo teiginiai dėl avarinės ir priešgaisrinės reikalavimų pažeidimo vertinami kaip nepagrįsti. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, kiekvieno pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinėtose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą į metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai yra su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad vidaus gaisrinis vandentiekis tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Taip pat teismas sutinka ir su Lukiškių TI-K pozicija, kad elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose ir kitose patalpose atitinka „Elektros įrenginių įrengimo taisyklių“ reikalavimus. Elektros instaliacija remontuojama.
Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, neindividualizuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K yra laikomasi privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Byloje tokių pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir įstaigos finansines galimybes.
Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo rūkoma, jis buvo priverstas kvėpuoti tokiu oru, rūbai prisigėrė tabako kvapo.
Teismas, įvertinęs patikrinimo aktus nustatė, kad nebuvo užfiksuota, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo rūkoma. Pažymėtina, kad 2013-09-03 patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 307, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nustatyta, jog joje nerūkoma. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais ir teismas negali vertinti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamos aplinkos, kad kamerose nebūtų rūkoma. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad būtų kreipęsis į administraciją su prašymais perkelti į kitą kamerą, kadangi jose rūkoma. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas vienoje kameroje nuolatinai nebuvo laikomas, jis buvo perkeliamas į kitas kameras. Taigi, pareiškėjui neindividualizavus sąlygų, kada ir kokiose kamerose, jo teigimu, buvo rūkoma ir pačiam nepateikus jokių skundų ar kreipimųsi dėl šių sąlygų į administraciją, pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, jam nepakanka išduodamo tualetinio popieriaus.
Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, kurio 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams 1 mėnesiui išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Pareiškėjas neneigė, kad šį reikalavimą Lukiškių TI-K vykdė, todėl jo argumentai dėl didesnio tualetinio popieriaus kiekio išdavimo negali būti pripažinti pagrįstais. Šiuo atveju papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas. Teismas nenustatė pareiškėjo nurodytų pažeidimų.
Pažymėtina, kad pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje (t. 1, b. l. 31–88) užfiksuota, jog jis buvo konsultuotas gydytojų specialistų, apžiūrėtas gydytojo psichiatro, jam buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-25. Dėl to jam buvo skirtas gydymas. Esmine nerimo aplinkybe nurodomas teisminis procesas. Pareiškėjas skundėsi įtampa, blogu miegu. Pažymėtina, kad psichiatras pareiškėją konsultavo, jį gydė, tokiai pareiškėjo būsenai esminę reikšmę turėjo jo teisminis procesas, tačiau, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, laikymo sąlygos, t. y. pakankamai ilgą laiką trukęs ploto reikalavimo pažeidimas – 560 parų, galėjo irgi neigiamai atsiliepti pareiškėjo psichinei, emocinei būsenai.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2014-03-19 kreipėsi į gydytojus dėl kosulio, temperatūros ir gerklės perštėjimo, jam buvo nustatytas bronchitas, buvo skirti tyrimai ir gydymas. 2014-03-25 apžiūrėtas gydytojų ir nustatyta būklė po bronchito. Taigi, pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojų, skirtas gydymas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas susirgo bronchitu dėl netinkamų laikymo sąlygų. Akivaizdu, kad tokie susirgimai galimi visiems asmenims ne tik laikomiems laisvės atėmimo vietose. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra jokių duomenų, kad jis buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu būtų kreipęsis į gydytojus dėl to, jog kamerose rūkoma, todėl nepagrįsti teiginiai, kad jam dėl to atsirado dusulys, kosulys ir kiti skunde nurodyti neigiami reiškiniai. Teismas pareiškėjo teiginius, kad dėl rūkymo kamerose jis susirgo atmeta kaip nepagrįstus. Jokių duomenų ligos istorijoje, kad dėl rūkymo keliamos grėsmės būtų kreipęsis į gydytojus, neužfiksuota.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl kamerose būna nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, tačiau nustačius tokius pažeidimus Lukiškių TI-K stengiasi šiuos pažeidimus šalinti ir atitinkamai sudaryti geresnes laikymo sąlygas asmenims. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, neaišku, kokią žalą abstrakčiai nurodytos, jo vertinimu, netinkamos sąlygos, išskyrus per mažą kamerų plotą, jam darė. Pažymėtina, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes. Pagal pateiktas sutartis atliekami kenkėjų naikinimo darbai (t. 1, b. l. 189–197).
Teismas pareiškėjo teiginius dėl dušo patalpų, persirengimo kambario, sporto salės vertina kritiškai, kadangi pareiškėjas abstrakčiai nurodė teiginius, jų neindividualizavo, nenurodė, ar dėl šių pažeidimų jis kreipėsi į administraciją tuo metu, kai, pareiškėjo teigimu, buvo padaryti pažeidimai. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai yra abstraktūs, neindividualizuoti, todėl negali būti laikomi pagrįstais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 560 parų buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-25 ir tai turi įtakos priteistinos neturtinės žalos dydžiui.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – ilgą kalinimo trukmę, pažeidus ploto reikalavimą (560 paros), daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 18 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
Lukiškių TI-K prašymas priteisti 4,38 Eur išlaidų, susijusių sau bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Lukiškių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagą, vykdydamas teismo nutartį, kurią sudaro viso – 141 A4 formato lapas. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 73 x 0,06, t. y. 4,38 Eur.
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 p. nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016-02-10 nutartį (t. 1, b. l. 105), kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 str. 3 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127–129 straipsniais,
nusprendė:
V. J. (V. J.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.