Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02022-2011-2

Teisėja V. Žostautienė Procesinio sprendimo kategorija 22.4; 30.2; 30.5;121.21

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-58-291/2012 pagal ieškovės O. R. ieškinį atsakovui V. T., tretiesiems asmenims sodų bendrijos „Šilojai“ pirmininkei V. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui, A. N., S. K. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir materialinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė O. R. kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu (1 t., 1 – 4, 18 – 21, 133 – 137, b. l.) atsakovui V. T., tretiesiems asmenims sodų bendrijos „Šilojai“ pirmininkei V. Š., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui, A. N., S. K. ir prašė pripažinti atsakovo V. T. atsisakymą suderinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas neteisėtu, pripažinti ieškovei teisę nustatyti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), ribas be atsakovo sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1997-04-02 K. A. jai dovanojo 6,3 aro žemės sklypą sodų bendrijoje „Šilojai“, (duomenys neskelbtini) 2010-12-13 UAB „Eurometras“ atliko jos žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengė žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurią pateikė Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriui prašydama ją suderinti. Tačiau 2011-01-12 raštu ji buvo informuota, jog sklypo ribų suderinimas negalimas, kadangi gretimo besiribojančio sklypo savininkas, atsakovas V. T. nesutinka su sklypo riba ir nesutinka pasirašyti žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte. Ji ne kartą kreipusis į atsakovą dėl galimybės suderinti sklypų ribas, tačiau V. T. atsisako tai daryti. Be to atsakovas ne vieną kartą yra išgriovęs jos pastatytą tvorą tarp abiejų sklypų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neatsižvelgė į matininkų UAB „Eurometras“ padarytas kadastrinių matavimų bylas, ir A. V. parodymai vertinami akivaizdžiai netinkamai ir sprendime pateikiant tik tą liudytojų parodymų dalį, kuri yra naudinga atsakovui. Matininkas žiūrėjo ne tik natūroje egzistuojančias faktines sklypo ribas, bet ir į jau egzistuojančias koordinačių sistemas, geodeziškai pamatuotus greta esančius žemės sklypus.

2.Pirmosios instancijos teismas sprendime apie faktiškai valdomas sklypo ribas bei liudytojų parodymus visiškai nepasisakė ir į jų parodymus neatsižvelgė. Savo parodymuose patys atsakovai pripažino, jog ieškovės nurodomos faktinės sklypo valdymo ribos yra teisingos.

3. Teismas, patvirtindamas UAB „Kordimatas“ ir UAB „Geojusma“ sudarytus žemės planus, nepagrįstai sumažino ieškovės sklypo ribas.

4. Atsakovo sklypo ribos iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės nesutampa su kaimynų sklypų ribomomis ir nesudaro su kaimyniniais sklypais vienos linijos. Atsakovo sklypo riba iš (duomenys neskelbtini)gatvės pusės kažkodėl yra apie 0,5 metro įtraukta į atsakovo sklypo gilumą. Teismas šios faktinės aplinkybės visiškai nevertino ir dėl šio akivaizdaus prieštaravimo tarp pateiktų planų ir faktiškai egzistuojančios sklypo ribos nepasisakė. Yra nustatytos kaimyninių sklypų ribos, sužymėti jau egzistuojantys koordinačių taškai, todėl visetas visų faktinių duomenų, o ne vien tik 1992 metų sodų bendrijos išdėstymo schema bei nematomas vandentiekio vamzdis turi būti pagrindas nustatant žemės sklypų ribas tarp ginčo šalių.

5. Pirmosios instancijos teismo teisėja išnagrinėjusi bylą iš esmės nustatė, kad byloje buvo pateiktas priešieškinys, kurio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas. Todėl 2012-04-03 nutartimi teismas atnaujino civilinės bylos Nr. 2-58-291/2012 nagrinėjimą ir išsiuntė šalims priešieškinį, nustatant 14 dienų terminą atsiliepimams pareikšti. Minėtas priešieškinis buvo pateiktas teismui 2011-07-05, ieškovė jį gavo tiktai 2012 m. balandžio mėnesį. Akivaizdu, kad buvo padaryti grubūs procesiniai pažeidimai ( LR CPK 137 str.). Be to, nėra tiksliai nustatyta, kada šis priešieškinys buvo pateiktas teismui. Manytina, kad toks teisėjos elgesys pažeidė ieškovės teisėtus lūkesčius išnagrinėti bylą kaip įmanoma greičiau. Akivaizdu, kad teismas nesivadovavo LR CPK 7 str. išdėstytomis nuostatomis ir nesiėmė priemonių dėl greitesnio bylos išnagrinėjimo. Teisėja, savo sprendime vertindama UAB „Eurometras" matininko A. V. parodymus akivaizdžiai juos iškraipė, nevertino liudytojų E. V., L. T., K. A., G. T., A. T. parodymų, kurių turinys yra palankus ieškovei. Šitoks teisėjos elgesys liudija apie jos šališkumą bei neobjektyvumą nagrinėjant bylą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė O. R., tiek atsakovas V. T. kilusį ginčą dėl sklypo ribų yra iškėlę LR CK 4.45 straipsnio pagrindu, reikalaudami nustatyti jų sklypų, esančių greta vienas kito ginčo ribą. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 pažymėjo, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai pasunkėja naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Kad teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės O. R. ir atsakovo V. T. žemės sklypų vidinė riba yra neaiški, nes nėra išlikusių aiškių riboženklių. Ieškovė žemės sklypą (6,3 aro) sodų bendrijoje „Šilojai“ įgijo 1997-04-02 (1 tomas 22 – 23 b. l.), UAB „Eurometras“ atliko žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus bei parengė žemės sklypo planą (1 tomas,32 – 33 b. l.), kurį pateikė suderinimui Nacionalinei žemės ūkio tarnybai prie ŽŪM Šiaulių skyriui. Atsakovas V. T. 1996-08-07 įsigijo žemės sodo skylą (6,4 aro) sodų bendrijoje „Šilojai“, kuris ribojasi su ieškovės sklypu ir sklypus skyrė 2 metrų bendro naudojimo žalioji zona, kurios viduriu yra nutiestas vandentiekio vamzdis su vandens stovo įvadais. Ieškovei pastačius savavališkai tvorą, panaikinti riboženkliai ir atsakovo žemės sklypo ribos nebeatitinka sodininkų bendrijos „Šilojai“ generaliniame plane nurodytų ribų. UAB „Kordimatas“ atliko kadastrinis matavimus ir sudarė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą (1 tomas 70 – 74 b. l.), kuriame šių sklypų ribą pažymėta skaičiumi Nr. 2 ir Nr. 3. Tiek ieškovė, tiek atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrių dėl atliktų kadastrinių matavimų bylų suderinimo, tačiau esant ginčui, kadastriniai matavimai nebuvo įregistruoti. Abiejų sklypų vidinės ribos ilgiai - neaiškūs, ieškovės sklypo ilgis 32,60 m., atsakovo – 31,60 m. Nors atsakovas V. T. pirmosios instancijos teisme teigė, kad vidinė sklypų riba yra aiški ir tik ieškovė O. R. pažeidė šią ribą, už jo sklypo ribos pastatydama savo tvorą, tačiau tiek iš Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-07-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-58-291/2012 (2 tomas 83 – 85 b. l.), tiek iš pačio atsakovo priešieškinio (2 tomas 12 – 13 b. l.) matyti, kad riba tarp sklypų yra neaiški ir yra ginčijama.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyvendinant teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų visetą, o kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Taigi, teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-6/2010). Teismas nurodė, kad pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas atsakovo V. T. priešieškinį ir nustatydamas ginčijamą ribą tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų, pagal atsakovo pateiktą planą, šių Kasacinės instancijos teismo nuostatų nepažeidė, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, pakankamai aiškiai motyvavo spendimą, todėl nėra pagrindo naikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo ieškovės O. R. apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais.

Apeliantės argumentai, kad teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus bei nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų dėl ribų nustatymo, nesuteikia pagrindo naikinti iš esmės teisingą sprendimą, nes dauguma šių pasisakymų buvo dėl žemės sklypo ribų nėra prieštaringi. Teismas atkreipė dėmesį į specialistų parodymus, o kilus prieštaravimams teismas rėmėsi specialistų pateiktais įrodymais (Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus specialistų parodymais bei išvadomis), 2012-06-29 Žemės ribų patikrinimo aktu ( 2 tomas 73 –74 b. l.), kuriame vyresnysis specialistas V. J. išvadoje nurodė, kad atlikus matavimus, nustatyta, jog O. R. tvora yra V. T. sklypo ribose apie 0,5 metro, apeliantė to neginčijo ir po aktu pasirašė. Taip pat apeliantė pasirašė ir sutiko kai teismas įvykio vietoje, įvykio vietos apžiūros metu, sodų bendrijoje „Šilojai“ (duomenys neskelbtini), dalyvaujant šalims jų atstovams, tretiesiems asmenims bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus atstovui N. J., apžiūrėjo šalių žemės sklypus vietoje ir buvo išmatuoti abu žemės sklypai ir nustatyta, jog apeliantės O. R. sklypo ilgis 32,60 m., matuojant nuo apeliantės pastatytos tvoros iki elektros stulpo sklypo gale, o atsakovo V. T. sklypo ilgis nuo tvoros iki mūrinio sodo namelio kampo 31,60 m. Taigi, nustačius sklypo ribas pagal atsakovo projektą, ieškovės teisės nėra pažeistos.

Kiekvieno liudytojo parodymų neaptarimas nėra tas pagrindas, dėl ko reikėtų naikinti visumoje teisingą teismo sprendimą. Teismas analizavo ir ieškovės pateiktus matavimus, ir atsakovo pateiktus matavimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo specialistų matavimai yra tikslūs ir tinkami ir tuo pagrindu tenkino priešieškinį.

Apeliantė apeliaciniame skunde iškėlė proceso teisės klausimus dėl pavėluoto priešieškinio išsiuntimo kitai bylos šaliai. Tačiau, kad ir pavėluotai išsiųstas priešieškinys, ieškovei buvo suteiktas protingas laiko tarpas atsiliepimui į priešieškinį pateikti ir susipažinti su priešieškiniu. Be abejo, pavėluotas procesinių dokumentų išsiuntimas prailgino bylos nagrinėjimo laiką, tačiau kolegija nenustatė dėl tokio termino pažeidimo, kad būtų sudarytos neadekvačios sąlygos kitai bylos šaliai gintis nuo priešieškinio. Šis nurodytas faktas nerodo teismo šališkumo ieškovės atžvilgiu, o tik buvo užtęstas bylos išnagrinėjimo laikas, todėl ieškovės nurodyta aplinkybė dėl teismo šališkumo yra nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė savavališkai pasistatė tvorą atsakovui V. T. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, bei teisingai nustatė, jog tiksli šių dviejų sklypų riba turėtu būti ties vandentiekio vamzdžiu, skiriančius abu žemės sklypus. Teismas tinkamai vertino, jog nustačius abiejų žemės sklypų ribą ties vandentiekio vamzdžiu, nebus pažeistos abiejų šalių, kaip žemės savininkų teisės, o yra nustatytas priklausančių sklypų ilgis - vienodas – 32,10 m.

Atsižvelgdama į tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ribos tarp ginčo sklypų nustatymo, nepažeidė CK 4.45 straipsnyje nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytų kriterijų, kuriais remiantis sprendžiami tokio pobūdžio ginčai.

Kolegija konstatuoja, jog surinkti byloje įrodymai yra įvertinti tinkamai ir pilnutinai visos įrodymų visumos aspektu. Įrodymų vertinimo taisyklės nėra pažeistos, todėl kolegija dėl apeliaciniame skunde nurodomo kiekvieno įrodymo, neva, netinkamo įrodymų įvertinimo plačiau nepasisako (LR CPK 185 str.).

Kolegija daro išvadą, jog pagal byloje išaiškintas faktines aplinkybes ir taikytas teisės normas, teisinis ginčas yra išspręstas teisingai, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Naujų faktinių aplinkybių, kurios būtų netirtos ar nežinomos, apeliantė prie apeliacinio skundo nepateikė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo, ir ieškovės O. R. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės O. R. apeliacinį skundą, pareiga atlyginti atsakovo V. T. turėtas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos tenka ieškovei (apeliantei) O. R.. Iš bylos duomenų matyti, kad V. T. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 800,00 Lt (2 tomas 116 b. l.) už atsiliepimo dėl apeliacinio skundo surašymą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) atsakovui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam(duomenys neskelbtini), jo apeliacinės instancijos teisme patirtas 800 Lt (aštuonis šimtus litų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.