Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-195-336/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
1-195-336/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Nukentėjusysis
A. U.
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-195-336/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25312-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiam A. U., jo atstovui adv. A. B.,kaltinamojo A. M. gynėjui adv. Raimundui Gargasui,ekspertui G. A. C.,

Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs):

1) 2013-03-19 pagal baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnio (toliau-str.). 1 dalį (toliau-d.) - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;

2) 2014-10-24 pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. - vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirta galutinė bausmė - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn., paskiriant įpareigojimus;

3) 2015-02-17 pagal LR BK 284 str. 1 d. (dvi veikos) – vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-10-24 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė - 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskiriant įpareigojimus;

4) 2015-11-06 pagal LR BK 227 str. 4 d. – 9 MGL (338,85 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 MGL (225,90 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., bausmė subendrinta su 2015-02-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 m., paskiriant įpareigojimus, su 6 MGL (225,90 eurų) bauda, į bausmės laiką įskaitant dviejų parų sulaikymo laiką ir laikant sumokėjus 4 MGL (150,60 eurų) baudą;

5) 2016-07-27 pagal LR BK 284 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-11-06 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo ir 6 MGL (225,90 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p., 7 p., 8 p., 10 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m. paskiriant įpareigojimus. Į bausmės laiką įskaitytas dviejų 2 parų laikino sulaikymo laikas (pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-11-06 baudžiamąjį įsakymą) (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p., 66 str.) ir laikyta A. M. sumokėjus 4 MGL (150,60 eurų) baudą. 2016-08-26 įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą. 2018-11-07 bauda išieškota. 2019-08-19 išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. (2019-06-16 viešos tvarkos pažeidimas ir nesunkaus sveiktos sutrikdymo padarymas A. U. );

K. B., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-01-22 pagal BK 284 str. 1 d. ir 139 str. 1 d. - vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirta bausmė – 10 mėn. laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus;

2) 2015-08-21 pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64(1) str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 5 p., 8 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant įpareigojimus;

3) 2018-10-16 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal LR BK 178 str. 2 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų). 2018-11-09 įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. (2019-06-16 viešos tvarkos pažeidimas ir nesunkaus sveiktos sutrikdymo padarymas A. U. );

J. Ž., (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. (2019-06-16 viešos tvarkos pažeidimas ir nesunkaus sveiktos sutrikdymo padarymas A. U.);

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei kaltinamieji K. B. ir J. Ž., veikdami kartu, 2019 m. birželio 16 d. apie 22 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, K. B. du kartus kairės rankos delnu sudavė A. U. į veidą bei vieną kartą koja įspyrė į pilvo šoną, A. M. vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė A. U. į veidą, po ko A. U. atsitraukus ir būnant prie pastato, (duomenys neskelbtini), J. Ž. priėjus prie nukentėjusiojo ir kumščiais sudavus A. U. 5 kartus į veidą, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant žemės, tada A. M. kartu su K. B., J. Ž. bendrais veiksmais sudavė 10 kartų A. U. į veidą bei įspyrė 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. U. kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, žaizdą kaktos kairėje ties antakio vidurine dalimi, žaizdą kairės akies vokų išoriniame kampe, kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančią į smilkinio sritį, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą kaklo priekyje, kraujosruvą nosies srityje, nubrozdinimą nugaros apatinėje dalyje, nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, nubrozdinimą dešinės alkūnės srityje, kraujosruvą dešinėje plaštakoje, nubrozdinimą kairio riešo srityje, nubrozdinimą kairėje plaštakoje, nubrozdinimą dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą kairio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą dešinės čiurnos išorinėje dalyje, nosikaulių lūžimą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis A. M. pagal pateiktą 2020-02-03 naują kaltinimą, kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies ir nurodė, kad pripažįsta, kad galėjo būti toks įvykis, kuris nurodytas naujai pateiktame kaltinime, pripažįsta, kad buvo toks konfliktas, bet dėl naujų kaltinimų nesutinka. Nurodė, kad gal ir galėjo nukentėjusiajam suduoti smūgį, kaip ir matosi vaizdo įraše, bet jis to nepamena. Pripažįsta nukentėjusiajam sudavęs tik vieną smūgį. Nesutinka, kad bendrais veiksmais dar sudavė kažkokius smūgius nuketėjusiam. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad nuo bendrų veiksmų nukentėjusiajam galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis, nes ir pats pareigūnas nevengė to konflikto, kuris įvyko. Negalėtų teigti, kad konfliktas kilo nuo jo veiksmų, jis su nukentėjusiu tik nepasisveikino kavinėje, o nukentėjęs dėl to įsižeidė, pats pradėjo kažkokį konfliktą, tuomet ir jie su nukentėjusiu pradėjo koliotis, jį visaip vadinti. Nurodė, kad jis nepamena, kad prie (duomenys neskelbtini) būtų vieną kartą kumščiu sudavęs nukentėjusiam į veidą, bet pagal peržiūrėtus vaizdo įrašus, pripažįsta, jog taip galėjo būti. O vėliau, prie pastato, (duomenys neskelbtini), kai nukentėjęs buvo parkritęs, nepripažįsta jam sudavęs smūgių. Nurodė, kad galima teigti, kad jis savo kaltę pripažįsta pilnai, tačiau visko gerai nepamena, nes buvo išgėręs, be to per tą konfliktą jam buvo sutrenkta galva. Galutinai nurodė, kad pripažįsta, jog prie (duomenys neskelbtini) vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiam į veidą. O kad nukentėjusiam sudavė ir prie (duomenys neskelbtini), to negali pasakyti, nes to neprisimena.

Kaltinamasis apklaustas 2019-12-19 teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino, nurodė, kad 2019-06-16 su broliu K. B. iš (duomenys neskelbtini). Einant jis pamatė kelis pažįstamus sėdinčius prie kavinės (duomenys neskelbtini) lauke, ten sėdėjo ir nukentėjusysis. Su broliu užsuko į kavinę, jis pasisveikino su keliais pažįstamais ir su broliu nuėjo į kavinės vidų užsisakyti gėrimų. Kavinėje buvo jo pažįstami V. G. ir R. G.. Jie sėdėjo lauke prie vieno staliuko, kartu su jais sėdėjo dar vienas asmuo ir nukentėjęs, iš viso prie staliuko jie sėdėjo keturi. Kai pasisveikino su keliais pažįstamais, su nukentėjusiu A. nepasisveikino. A. asmeniškai nepažįsta, vadina jį vardu, nes žino iš bylos jo vardą. Nežino, ar A. dėl to įsižeidė, ar ne, jis dar jam pasakė, kodėl jis su mentu turėtų sveikintis, bet tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis su nukentėjusiu susiginčijo, muštynių nebuvo, jie tik ginčijosi, rėkavo, ir keiksmažodžius vartojo. Į kavinę jis pats atėjo jau būdamas išgėręs. Po žodinio konflikto su nukentėjusiu, jis su broliu K. B. ėjo link miesto centro ir jis iš nugaros pajuto smūgį. Jį sudavė nukentėjęs. Po smūgio jis suklupo, kiek pamena, bandė atsistoti, bet neišėjo. Nukentėjęs dar jam smogė, kiek iš viso smūgių nukentėjęs jam sudavė negali pasakyti, bet buvo suduota ne vieną ir ne du kartus. Neigė sudavęs nukentėjusiajam smūgius, jį spardęs. Kiek kartų nukentėjusiajam sudavė bendrakaltinamieji nežino, nematė. Nurodė, kad policija jį sulaikė įvykio vietoje.

Kaltinamasis K. B. pagal pateiktą 2020-02-03 naują kaltinimą, kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir nurodė, kad pasilieka prie savo duotų parodymų, nieko nekeičia. Kaltę pripažįsta visiškai, atliko visus veiksmus, nurodytus naujai pateiktame kaltinime, nes vaizdo įrašai viską parodo. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam padarė tokį sužalojimą. Mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis.

Kaltinamasis apklaustas 2019-12-19 teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusį pažįsta kaip policijos pareigūną, anksčiau buvo tekę susitikti. 2019 m. birželio 16 d. su broliu A. M. ėjo (duomenys neskelbtini), iš bendrų draugų. Einant pro kavinę (duomenys neskelbtini), pamatė prie kavinės esančioje lauko terasoje sėdinčius prie staliuko žmones. Užsuko su broliu, užsisakė išgerti po 50 gramų brendžio, jis pats apsvaigęs nebuvo. Užsukdami į kavinę, pasisveikino su visais sėdinčiais prie staliuko, o su nukentėjusiu nepasisveikino. Netrukus tarp brolio ir nukentėjusio kilo žodinis konfliktas, kad nukentėjęs neva policijos pareigūnas, mentas. Jie tarpusavyje susikivirčijo, jis pats ragino juos liautis. Po to jis brolį apsikabinęs per pečius vedėsi link (duomenys neskelbtini), iš ten norėjo išvažiuoti taksi automobiliu. Nukentėjęs A. pribėgęs iš už nugaros sudavė broliui į veido sritį, po ko šis suklupo. Jis pats bėgiojo aplink jį ir prašė jo ne vieną kartą ramintis, brolis tuo metu buvo suklupęs. O nukentėjęs sakė, kad jis neva čia toks ir anoks, ir keturis kartus įspyrė iš kojos broliui į veido sritį. Nuo tų smūgių brolis buvo neatpažįstamas. Nurodė, kad kai brolis pargriuvo, jis galėjo nukentėjusiajam suduoti du kartus kairės rankos delnu į veidą. Prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusį mušė tik dviese, brolis tuo metu buvo suklupęs ant kelėnų, nepajėgė atsistoti. Jis brolio net neatpažino, jo akys buvo persivertusios. Brolis nukentėjusiojo nemušė, jis buvo suklupęs. Tik jis ir J. Ž. nukentėjusįjį mušė, kiek J. Ž. kartų sudavė nukentėjusiajam nežino, neskaičiavo. Iš pradžių jis vienas stumdėsi su nukentėjusiu, kai brolis suklupo, pribėgo J. Ž., bet jo jie nekvietė ir su juo kartu nebuvo. J. Ž. pažįsta, jis nėra jo draugas, tik pažįstamas. Nurodė, kad pripažįsta, kad du kartus kairės rankos delnu sudavė nukentėjusiam į veidą bei vieną kartą koja įspyrė į pilvo šoną. Taip pat pripažįsta, kad bendrais veiksmais sudavė 10 kartų nukentėjusiam į veidą bei įspyrė 10 kartų į įvairias kūno vietas. Pripažįsta savo veiksmus, o ką darė A. M. jis nematė. Nurodė, kad jis iš įvykio vietos pasišalino.

Kaltinamasis J. Ž. pagal pateiktą 2020-02-03 naują kaltinimą, kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad pasilieka prie savo duotų parodymų. Nurodė, kad atliko visus veiksmus, nurodytus naujai pateiktame kaltinime. Pripažįsta, kad grumtynių metu nukentėjusiajam galėjo būti sulaužyta nosis. Nurodė, kad nukentėjusiojo civilinį ieškinį prašo sumažinti, nes konfliktas įvyko ne vien dėl jų kaltės, bendrais veiksmais sukėlė tą šurmulį. Nurodė, kad ir nukentėjęs buvo kaltas minėtoje situacijoje.

Kaltinamasis apklaustas 2019-12-19 teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažinojo, kad jis policijos pareigūnas sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. 2019 m. birželio 16 d. ėjo pasitikti draugės (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vyksta konfliktas. Priėjęs arčiau vykstančio konflikto, pamatė kaip A. M. stovi prie vaistinės nulenkęs galvą, kruvinu veidu, o K. B. tempia A. tolyn. O nukentėjęs ėjo jiems iš paskos ir juos provokuodamas kvietėsi juos atgal. Jis nukentėjusįjį iš pradžių nustūmė, kad jis nelįstų, ir jie norėjo nueiti tolyn, bet tuomet nukentėjęs jį pradėjo visaip įžeidinėti, eidamas iš paskos toliau įžeidinėjo ir jis neatlaikęs jam kelis kartus trenkė į veidą. Nukentėjęs nukrito ant žemės, o kai jis nukrito, jis daugiau neatsimena, kas buvo. Tik matė, kad A. stovėjo prie vaistinės, jis vos orientavosi aplinkoje. Pirminius parodymus policijoje davė teisingus. Po to tyrėja jam davė pasirašyti apie kaltinamojo akto įteikimą, ir paskui davė vėl pasirašyti pirmą lapą. Pradžią perskaitė, skubėjo į darbą, nespėjo paskaityti, kas surašyta apačioje. Pirmuose parodymuose jis nurodė, kad nematė, jog A. būtų sudavęs nukentėjusiam, nes jis iš viso toliau stovėjo, o K. B. jį traukė tolyn. Gal K. B. ir sudavė kelis smūgius nukentėjusiam, bet pagrinde jis pats nukentėjusiam visus smūgius sudavė. Nurodė, kad jis pripažįsta tik savo veiksmus, kuriuos atliko, o už kitų kaltinamųjų veiksmus jis neatsako. Pripažįsta atlikęs visus veiksmus, kurie inkriminuoti kaltinime, pripažįsta, kad priėjęs prie nukentėjusiojo kumščiais sudavė jam penkis kartus į veidą bei galėjo įspirti jam 10 kartų į įvairias kūno vietas. Pripažįsta kaltę, kad jis sužalojo nukentėjusįjį ir sutrikdė viešąją tvarką. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, (3 t., b. l. 5–6, 11–12), tik paskutiniai žodžiai, kad kaip nukentėjęs nurito tai jis, K. ir A. kartu sudavė bei spyrė nukentėjusiam, netiksliai užrašyti, nes skubėjo į darbą ir nepastebėjo to papildymo, kuris buvo parašytas, paprasčiausiai ne viską perskaitė iki galo. Nurodė, kad jis nežino, ar kas jo prašė pakeisti parodymus. Nurodė, kad kai žmogus buvęs su šuniu ragino juos liautis muštis, tuomet jis apsisuko ir iš įvykio vietos išėjo. Nuėjo ta pačia pagrindine gatve nuo miesto centro link (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų K. B., J. Ž. prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, o kaltinamojo A. M. dalinio prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, jų kaltė visiškai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, policijoje dirba 11 metų. Iš savo darbo specifikos pažįsta tik A. ir K., o trečio asmens J. nepažįsta. Nurodė, kad 2019 m. birželio 16 d. buvo laisvadienis, ne darbo diena. Su draugu iš pradžių užėjo į piceriją, kur vaišinosi alumi. Po to nutarė per (duomenys neskelbtini) nueiti iki (duomenys neskelbtini). Parkelyje dar išgėrė gal vieną butelį alaus, ten susitiko ir G., ir visi nuėjo į (duomenys neskelbtini). Į kavinę atėjo keturiese, apie 21 val., tai jis, R. G., jo žmona, kurios nepažįsta ir kažkoks jo draugas ar pažįstamas, kurio nežino. Kavinėje nusipirko alaus, visi sėdėjo lauke prie staliuko. Iš kažkur atėjo A. M. ir K. B.. Priėję jie pasisveikino su R. G., jo žmona ir sveikindamiesi su jais pasakė: „Ką čia su mentu sėdit, ką čia geriat su mentu“. Jis pats su kaltinamaisiais nebendrauja, stengiasi to išvengti, nes jis yra policijos pareigūnas. Po to prasidėjo užgauliojimai: „Ką čia mes bachurai, ką tu čia sėdi su bachurais, tu čia mentas“. Užgauliojo jį dviese, t. y. A. M. ir K. B.. A. M. buvo girtas, o K. aplamai buvo neadekvatus, gal kažko apsirūkęs, gal kažko pavartojęs, jo akys buvo išverstos, šokinėjo, striksėjo, nesuprato, ką jis daro. Gal kažką pajutę negero R. G. su žmona pasišalino, jie išėjo, prie staliuko jis liko vienas su G. draugu, kurio jis nežino. Supratęs, kad čia nieko gero nebus, nes jie dviese, jie kresni, pasportavę vaikinai, nutarė pasišalinti, kad išvengti tolesnio konflikto, todėl išsikvietė taksi. Galėjo būti apie 21.30 val. Jam einant link taksi automobilio, aikštelės kuri yra netoli už kavinės (duomenys neskelbtini), ties buvusia kavine (duomenys neskelbtini), aikštelėje pajuto kaip prie jo pribėgo, ar jie jį nustūmė, ar smūgis buvo, jis pasitraukė atgal, suprato, kad bus negerai. Taksi automobilio taip ir nepasiekė, greičiausiai jis išvažiavo ( kvietė taksi, 3 t., b. l. 112). K. B. prišoko prie jo ir iš kojos įspyrė į kairį šoną, jis striksėjo ir ištisai buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, vadino jį mentu. Šalia stovėjo A. M., irgi vartojo necenzūrinius žodžius, sakė: „Ateik čia, nuplosim tave, mente“ ir pan. Tai viską matė ir girdėjo barmenai, aplinkiniai žmonės. Matė kad iš abiejų kaltinamųjų kilo akivaizdi agresija. Nurodė, kad K. B. prie jo prišokęs, spyrė iš kojos į kairį šoną, vis striksėjo, stovėjo prieš jį, todėl nematė, kad ateina A. M., kuris jam ranka smogė tiesiai į veidą. Smūgis buvo stiprus, jis vos neišgriuvo. Nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini), K. B. du kartus kairės rankos delnu sudavė jam į veidą ir vieną kartą koja įspyrė į kairį šoną, o A. M. vieną kartą kaire ranka sudavė į veidą. Jis pats A. M. nesudavė. Nurodė, kad jis pats traukdamasis atgal, bandė išsikviesti pagalbą, eidamas paskambino pagalbos numeriu 112. Nuo suduoto smūgio į veidą jam svaigo galva, todėl nežino ką pasakė jam policija, kai jis paskambino. Einant matė kaip K. B. akivaizdžiai nusiteikęs agresyviai, eidamas spardė stulpus, rėkavo, sakė: „Mentas, tu čia negyvensi, mes tau padarysime.“ Iš paskos ėjo ir A. M., kuris taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, grasino sakydamas: „Mentas, tu čia negyvensi, mes čia bachurai, tu čia nevaikščiosi“. Priėjus prie statybvietės, kuri yra šalia Šviesiosios gimnazijos, išgirdo A. M. sakant savo broliui: „Ateik, da..... tą mentą iki galo“. Jis suprato, kad bėgdamas jis nieko nepadarys, todėl padėjęs telefoną, jis sudavė vieną smūgį A. M. į veidą, po kurio jis parkrito. Tuomet pribėgo K. B., prasidėjo smūgių lavina, jis pats bandė gintis, K. B. nesudavė, tik gynėsi, bandė nuo jo atsitraukti. Matė kaip A. M. bandė atsikelti, jis prie jo priėjęs jam vis spirdavo, kad jis neatsikeltų, nes manė, jeigu jis atsikels, tai jam jau bus viskas. Aplink buvo visokių nuolaužų, akmenų, trinkelių, manė, jei jis atsikels, galės su bet kuo jį nudaužti. Kiek kartų įspyrė A. M. nežino, nes kiek jis tik prie jo prieidavo, stengdavausi, kad jis tik neatsikeltų. O jį ištisai daužė K. B.. Toje pačioje vietoje, t. y. prie statybvietės, (duomenys neskelbtini), iš kažkur atsirado J. Ž., jį matė pirmą kartą. Tada jie jau buvo trise. Kai atėjo J. Ž., jau tada dviese, t. y. J. Ž. ir K. B., jį puolė, o A. M. tuomet atsikėlė nuo žemės. Kai jį jau talžė dviese, t. y. J. Ž. ir K. B., jis stengėsi pabėgti, jį pasitiko A. M. ir sudavė ranka. Po to jį prisivijo J. Ž. ir K. B., pargriovė ir nuo to momento jis jau nieko neprisimena. Tik vaizdo įrašuose matė, kad dar jų draugai ateidinėja nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini), prisijungia dar ketvirtas vaikinas su žaliais šortais, kurio jis neatpažino. Kol jis gulėjo ant grindinio, jam buvo suduota smūgių, bet jis buvo be sąmonės, atsikėlė tik atvažiavus policijai. Nurodė, kad ikiteisminio turimo metu nepažįstamu asmeniu jis įvardijo J. Ž.. Nurodė, kad jam pačiam buvo nustatytas 1,98 prom. girtumas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tvirtina, kad visi smūgiai jam buvo suduoti taip kaip ir nurodyta kaltinime ir visi trys kaltinamieji jį mušė. Nurodė, kad civilinį ieškinį dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo priteisti iš kaltinamųjų. Nurodė, kad jam buvo sulaužyta nosis, siūti abu antakiai, buvo visas mėlynas, dvi savaites vaikščiojo su akiniais, buvo nejauku vaikščioti tokiam po miestą. Dėl kaltinamųjų veiksmų jautėsi pažemintas, juto stiprų fizinį skausmą. Nuo trijų asmenų jam tikrai buvo sukelta reali grėsmė. Jeigu jis būtų ir blaivus, būtų tą patį padaręs, nes jis turi šeimą, turi mažą vaiką.

Liudytoja I. S., policijos pareigūnė, parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nukentėjęs kolega, nepiktuoju. 2019 m. birželio 16 d. atvyko su kolega Č. į įvykio vietą. Kai jie atvyko vienas įtariamasis jau buvo sulaikytas, o nukentėjęs buvo greitosios automobilyje. Daugiau apie įvykį galėtų papasakoti kolega E. Nurodė, kad vėliau vyko į ligoninę, kur nukentėjusiajam buvo susiūtas antakis. Nurodė, kad įvykio vietoje sulaikytas įtariamasis sėdėjo policijos automobilyje, jis buvo sumuštas, rodos kraujas jam iš nosies bėgo, tiksliai neatsimena, bet medikų pagalbos jam nereikėjo. Ar jis buvo blaivus, neatsimena. Įvykio vietoje buvo pašalinių žmonių, tai tie žmonės, kurie šiandien pakviesti liudytojais, jie laukia už teismo salės durų. Užsirašė jų pavardes, jie nurodė, kad matė įvykį, matė, kad mušė pareigūną. Nurodė, kad jiems atvykus, nukentėjęs buvo greitosios automobilyje, jis buvo sumuštas. Nukentėjęs sakė, kad jį sumušė M., jo pavardė gerai įsimintina, nurodė ir kitus asmenis, bet pavardžių neatsimena. Nurodė, kad A. M. ir K. B. žinomi asmenys policijai. Nukentėjęs nurodė, kad vienas asmuo buvo (duomenys neskelbtini), jo labiausiai jie ir ieškojo.

Liudytojas R. U., parodė, kad jis dirba apsaugos darbuotoju. Kaltinamuosius pažįsta tik iš matymo kaip kėdainiečius. Nukentėjusį pažįsta, žino, kad jis policijos pareigūnas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (1 t., b. l. 94-95), kad 2019 m. birželio mėnesį, dienos ir valandos nepamena, apie pietus, mieste susitiko pažįstamą A. U.. Pastarasis buvo blaivus. Vėliau abu sėdėjo ant suoliuko (duomenys neskelbtini) ir gėrė alų. Parkelyje prie jų buvo priėjęs nepažįstamas vyras. Po kurio laiko, prie jų priėjo kaimynai V.ir R. G., kurie parkelyje vedžiojo šunį. Pastebėjo, kad R. G. buvo neblaivus. Kažkas iš jų pasiūlė eiti į kavinę (duomenys neskelbtini). Jis pats išėjo namo, pastaruosius palikdamas parkelyje. Po 1-2 val. jam kažkas iš minėtos kompanijos paskambino ir paprašė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Pažįstamo parašė nuvežti į kavinę. Kavinėje buvo A. U., V. ir R. G. bei nepažįstamas vyras, kuris parkelyje buvo prie jų priėjęs. Kavinėje visi gėrė alų, išskyrus jo pažįstamą, kuris atvežė. Po kurio laiko, negali pasakyti kiek tuo metu buvo valandų, jie visi nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis pastaruosius paleido (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Nežino, kas tą vakarą įvyko kavinėje. Kitą dieną kažkas jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas policininkas. Suprato, kad nukentėti galėjo A. U.. Pokalbio metu A. U. papasakojo, kad jį užpuolė ir primušė. Smulkiai aplinkybių neaiškino. Vėliau A. U. pasakė, kad jį su dar kažkuo primušė A. M.. Pastarasis nesakė, kodėl ir kiek asmenų jį mušė.

Liudytojas R. G., parodė, kad tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusįjį pažįsta iš matymo, kaip (duomenys neskelbtini). 2019-06-16 su žmona buvo kavinėje. Kavinėje taip pat buvo ir nukentėjęs. Jis pats gan stipriai buvo išgėręs, todėl nieko konkrečiai negali pasakyti apie įvykį. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (1 t., b. l. 83–84), kad 2019 m. birželio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, po pietų, (duomenys neskelbtini), vedžiojo šunį bei sutiko kaimyną R. U. ir iš matymo pažįstamą A., kurio pavardės nežino. Jie pasiūlė nueiti išgerti alaus. Jis parvedė namo šunį ir kartu su žmona V. G. bei minėtais asmenimis nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini). Po to R. U. vairuotojas juos nuvežė į (duomenys neskelbtini). Jis, jo žmona, A. kavinėje, lauke, gėrė alų. Nepamena, ar prie jų kas nors buvo prisėdę. Pamena, kad pro šalį ėjo pažįstamas A. M., kuris buvo prie jų priėjęs. Nepamena, ar pastarasis buvo vienas. A. M. lyg ir buvo prisėdęs prie jų staliuko ir kažką abu su A. pradėjo aiškintis. Dėl girtumo nepamena apie ką jie kalbėjo. Kuomet pastarieji pradėjo ginčytis, jis su žmona išėjo. A. liko sėdėti su A. M.. Nematė, kas tarp jų toliau vyko.

Liudytojas V. M., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusįjį pažįsta iš matymo. 2019-06-16, apie 21 val. ėjo (duomenys neskelbtini), išgirdo kažką rėkaujant. Kelias nuo (duomenys neskelbtini) vingiuojasi, sukasi kairiau, todėl nieko nematė, ir toliau ėjo su šunimi. Priėjęs arčiau, ties (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip keli asmenys muša vieną asmenį, iš pradžių mušė dviese, o po to pakaitomis mušė. Paskambino pagalbos telefonu Nr. 112, pranešė apie muštynes. Nurodė, kad jis mušamą vyriškį užstojo, tai buvo nukentėjusysis, jo veidas, rankos buvo kruvinos nuo griuvinėjimų. Matė kaip gulintis nukentėjęs buvo spardomas, kiek jam buvo suduota smūgių neskaičiavo. Situacija buvo pakankamai grėsminga. Nukentėjęs bandė gintis, tokioje situacijoje visi gintųsi. Po kiek laiko jam paskambinus pagalbos telefonu, į įvykio vietą atvažiavo pareigūnai, tiksliai negali pasakyti. Nurodė, kad jis atpažįsta visus kaltinamuosius, kurie buvo įvykio vietoje. Nurodė, kad įvykį matė ir daugiau pašalinių žmonių, jie rėkė, kad liautųsi muštis, buvo kilęs pakankamai didelis triukšmas, nes patys kaltinamieji rėkavo, koliojosi necenzūriniais žodžiais, ir aplinkiniai žmonės rėkavo, kad liautųsi. Nurodė, kad jis matė kaip pareigūnas gulėjo ant žemės, buvo mušamas rankomis, spardomas kojomis. Visi trys kaltinamieji dalyvavo muštynėse. Aukščiausias iš jų mušė nukentėjusįjį ties statybomis, kurios vyksta prie (duomenys neskelbtini), po to jau nebemušė. Kaltinamasis, kuris šiandien su raudonais kedais, t. y. A. M., mušė pareigūną rankomis, spardė kojomis. Gal ir pats gavo į kuprą, tačiau tai normali situacija, nes tu giniesi. Nurodė, kad policija į įvykio vietą faktiškai atvyko jau pasibaigus muštynėms. Tuo metu nukentėjęs gulėjo ant žemės, vienas kaltinamasis buvo netoli įvykio vietos, tai A. M., jis stovėjo prie ant kampo esančios kepyklėlės, o kur buvo kiti kaltinamieji, nematė. Nurodė, kad jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 104–105), yra teisingi, tik eiliškumas sumaišytas, pirma jis paskambino. Nurodė, kad tvirtina, kad policijos pareigūną mušė visi trys asmenys, mušė rankomis, spardė kojomis. Kaltinamasis, kuris šiandien su raudonais kedais, t. y. A. M., irgi dalyvavo. Aukščiausias pagal ūgį – kaltinamasis J. Ž.. Po jo įsikišimo J. Ž. pasitraukė.

Liudytoja E. R., parodė, kad atpažįsta kaltinamąjį A. M., jis buvo įvykio vietoje. Iš matymo pažįsta ir nukentėjusįjį, kad jis policijos pareigūnas sužinojo į įvykio vietą atvykus policijai. Nurodė, kad 2019-06-16 su dukra važiavo pasivažinėti dviračiais. Apie 22 val. važiuojant senamiesčiu pamatė einančius vaikinus, kurie ginčijosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Juos aplenkusios nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur sustojo. Matė kaip tie vaikinai atėjo iki (duomenys neskelbtini) ir pradėjo plaktis, t. y. muštis. Pareigūnas pastūmė A. M., jis atsitrenkė į betoną, pagulėjo. Tuomet iš tos trijulės buvę vaikinai pradėjo gaudyti nukentėjusį. Po to jį parklupdė ir pradėjo daužyti, o po to dar du jaunuoliai pribėgo ir pradėjo spardyti. Jie juos ramino, skyrė, iškvietė policiją. Nurodė, kad kai parklupdė policijos pareigūną, vienas jaunuolis pradėjo jį spardyti, o po to dar du pribėgo, tarp jų buvo visi trys kaltinamieji. Nurodė, kad jai, kaip pilietei, nebuvo malonu visa tai matyti, jie žmogui išgelbėjo gyvybę. Jeigu ne jie, nežino kuo viskas būtų pasibaigę. Situacija buvo grėsminga, jaunuoliai buvo įtūžę, prisigėrę. Įvykį matė daugiau žmonių, buvo sustoję du automobiliai, išlipę žmonės bandė tramdyti jaunuolius, tačiau jie neklausė. Nurodė, kad važiuodamos dviračiais jos jaunuolius aplenkė, o sustojo dėl to, kadangi girdėjo triukšmą, ginčą, keiksmus, sustojo pažiūrėti, kas toliau bus. Matė kaip policijos pareigūnas susistumdė, pervertė vieną kažkurį iš trijų kaltinamųjų. Matė kaip tas pargriautas jaunuolis atsistojo nuo žemės, o tuo metu kitas kaltinamasis, gal to pargriauto kaltinamojo brolis, pradėjo vytis nukentėjusįjį, jį pervertė, daužė ir gulintį spardė, o po to dar du pribėgo. Tie du pribėgę taip pat spardė ir daužė nukentėjusįjį. Nurodė, kad ji atpažįsta tik kaltinamąjį A. M., nes kai jos iškvietė policijos pareigūnus jis pasiliko, o kiti du iš įvykio vietos pabėgo. Jis buvo stipriai girtas, atvykus policijos pareigūnams, pats prie jų priėjo. Nurodė, kad ji nežino, ar A. M. buvo sumuštas, jis kruvinas nebuvo, bet policijos pareigūnas nukentėjo daugiau. Nurodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 119–120), davė teisingus parodymus. Tvirtina, kad matė, kaip pareigūnas pastūmė jaunuolį, kuris vilkėjo raudonos spalvos šortus, po ko jis nukrito ant žemės. Šiandien atpažįsta, tai buvo kaltinamasis A. M.. Matė kaip A. M. spyrė nukentėjusiam į veidą, nukentėjusiojo visas veidas buvo kruvinas. Kiek kartų spyrė nežino, neskaičiavo, jis tik spardė nukentėjusįjį, rankomis jo nemušė. Tvirtina, kad vieną asmenį mušė trise ir jai, kaip pilietei, tai buvo labai nemalonu. Nurodė, kad ji matė kaip kaltinamasis A. M. tik kojomis spardė nukentėjusįjį, nukentėjęs buvo visas kruvinas, buvo praskeltas antakis, iš nosies bėgo kraujas.

Liudytoja A. Z., parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o pareigūną pažįsta tik iš matymo. 2019 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) ji dirbo, visi trys kaltinamieji ir nukentėjęs buvo prie baro. Po to konfliktas vyko lauke, kas buvo ir dėl ko jie susiginčijo ji nežino. Nurodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45–46, 53–54), davė teisingus parodymus, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2019-06-16, apie 20 val. į (duomenys neskelbtini) atėjo A., kuris, kiek jai žinoma, yra (duomenys neskelbtini). Kartu į kavinę atėjo dar 3 ar 4 asmenys. Visi jie lauko terasoje sėdėjo prie bendro stalo, vartojo alkoholinius gėrimus, kalbėjosi. Vienas vaikinas vilkėjo raudonos spalvos šortus, kitas vilkėjo džemperį ir tamsios spalvos šortus. Nepamena, ką vilkėjo trečias vaikinas. Kavinėje tarp vaikinų kilo konfliktas ir ji pastariesiems liepė nusiraminti, nes tai yra restoranas ir vėlus metas, todėl reikia laikytis ramybės ir tylos. Po to, jie išėjo iš terasos į gatvę. Girdėjo, kaip vaikinai rėkė ,,tu mentas, ožys“. Vienas iš vaikinų, kuris vilkėjo tamsios spalvos bliuzoną, provokavo konfliktą. Pastarieji pradėjo eiti link (duomenys neskelbtini). Matė, kad jie aikštelėje, (duomenys neskelbtini), pradėjo muštis. Matė, kad du vaikinai mušėsi su A. Neatsimena, ar buvo trečias vaikinas. Nematė kas, kiek ir kam sudavė smūgių. Matė, kad A. nugriuvo ant grindinio ir pribėgę trys vaikinai pradėjo jį gulintį spardyti. Matė, kad iš gatvės atbėgo dar vienas vaikinas (duomenys neskelbtini) ir taip pat spardė A.. Kavinei žala nepadaryta.

Liudytoja V. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus (1 t. b. l. 70-71, 74-75), kad A. M. pažįsta, pastarojo brolį K. pažįsta iš matymo. J. Ž. ji nepažįsta. Nurodė, kad 2019 m. birželio mėnesį, dienos nepamena, tačiau buvo sekmadienis, kartu su vyru R. G. prie (duomenys neskelbtini) vedžiojo šunį ir sutiko kaimyną R. U., kuris buvo su dviem nepažįstamais vyrais. Kaip vėliau sužinojo, vienas iš jų buvo A. U.. Pastarieji gėrė alų. Vėliau visi, išskyrus kaimyną R. U., nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur apie 2 val. gėrė alų. Vėliau R. U. su vairuotoju juos nuvežė į (duomenys neskelbtini). Po to ji, jos vyras R. G., A. U. ir nepažįstamas vyras sėdėjo kavinės lauko terasoje ir gėrė alų. Apie 20 val. pamatė pro šalį einančius A. M. su broliu K. A. M. ir K. su ja bei R. G. pasisveikino ir atsisėdo prie gretimo staliuko. Iš kalbėsenos bei manierų suprato, kad A. M. ir K. yra neblaivūs. A. U. įsižeidė, kad A. M. nepadavė jam rankos. Tarp A. U. ir A. M. kilo žodinis konfliktas. Girdėjo kaip K. sakė broliui „tai ką, tu mentui ranką spausi“. Nepamena, kokius vienas kitą įžeidžiančius žodžius jie pasakė. Apie 21.10 val. ji su vyru išėjo namo. Kuomet jie išėjo, lauko terasoje prie staliuko liko sėdėti A. U.. Negali pasakyti, ar prie staliuko sėdėjo nepažįstamas vyras. Prie kito staliuko liko sėdėti A. M. su broliu. Kol ji su vyru buvo kavinėje, muštynės nekilo. Vyko tik žodinis konfliktas. Nepamena, kokius rūbus tą dieną vilkėjo A. M., jo brolis ar A. U.. Jos mergautinė pavardė D., jos vyrą visi vadina R.

Liudytojas D. E., policijos pareigūnas parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjęs – bendradarbis. 2019 m. birželio 16 d. iš Kauno budėtojų dalies gavo pranešimą, kad vyksta muštynės (duomenys neskelbtini). Tą dieną dirbo su subendrintu Kauno ekipažu. Buvo pranešta, kad vyksta muštynės, trys jaunuoliai muša vieną. Penkių minučių laikotarpyje nuvyko į įvykio vietą, iš toli matėsi, kad vienas jaunuolis guli ant žemės, o kiti jį talžo, spardo, muša. Jiems privažiavus arčiau, du jaunuoliai pasišalino, o vienas jaunuolis atsistojo toliau. Vėliau, kiek pamena, moteris su šuniuku, nurodė, kad šis jaunuolis, t. y. A. M., šiandien jį atpažįsta, irgi dalyvavo muštynėse. Buvo iškviesti medikai, pagalbai iškviestas ir kitas policijos ekipažas. Nukentėjusįjį pasodino į greitąją, o A. M. nuvežė į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Atvažiuojant iš tolo matė, kad trise muša vieną asmenį. Įvykio vieta buvo tolokai, todėl negali šiandien pasakyti, ar A. M. buvo tame tarpe, kurie mušė nukentėjusį. Pamatę atvažiuojantį policijos automobilį, jie visi, t. y. mušantieji, nuo nukentėjusiojo atšoko. Du nubėgo tolyn, o vienas liko stovėti atokiau, 20–30 m atstumu nuo įvykio vietos. Prie nukentėjusiojo liko tik kažkokia mergaitė ir aplinkui apstoję žmonės buvo.

Iš byloje esančios valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1526/2019(02) matyti, kad A. U. konstatuota kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, žaizda kaktos kairėje ties antakio vidurine dalimi, žaizda kairės akies vokų išoriniame kampe, kraujosruva kaktos kairėje, pereinant į smilkinio sritį, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva kaklo priekyje, kraujosruva nosies srityje, nubrozdinimas nugaros apatinėje dalyje, nubrozdinimas kairės alkūnės srityje, nubrozdinimas dešinės alkūnės srityje, kraujosruva dešinėje plaštakoje, nubrozdinimas kairio riešo srityje, nubrozdinimas kairėje plaštakoje, nubrozdinimas dešinio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas kairio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas dešinės čiurnos išorinėje dalyje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai patirti dėl nemažiau kaip penkių trauminių poveikių. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t., b. l. 42-43);

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. A. C., parodė, kad duotą Specialisto išvadą Nr. G1526/2019(02) tvirtina. Nurodė, kad iš pateikto medicininio dokumento, t. y. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, pildyto 2019-06-21, 09.57 val., ligos istorijos (duomenys neskelbtini), mato, jog A. U., (duomenys neskelbtini), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) 2019-06-21 ir teigė, jog jis apie 21.30 val. buvo sumuštas, kad buvo be sąmonės, iš nosies pakraujavo ir buvo atvežtas į GMP priėmimo skyrių, jam suteikta pagalba, siūtas kairysis antakis, nukreiptas LOR konsultacijai. Taip pat skundžiasi apsunkintu kvėpavimu nosimi, skausminga nosimi. Objektyvi būklė, t. y. apžiūros metu gydytojas nustatė, jog nosies ašis pakrypusi į dešinę pusę, čiuopiant skausminga, jaučiama krepitacija. Krepitacija, t. y. traškesys, čiuopiant nosį gydytojas pajuto, jog yra traškesys, vadinasi kaulas yra praradęs vientisumą ir du kaulų fragmentai juda, dėl ko būna skausmingumas ir traškesys. Taip pat nurodyta, jog nosies gleivinė kiek paburkusi. Buvo atlikta nosies šoninė rentgeno nuotrauka, radiologinis tyrimas ir nustatyta – stebimas nosikaulių lūžimas. Tai matėsi ir iš teismo salėje peržiūrėtos nuotraukos. Buvo taikytas medikamentinis gydymas ir buvo rekomenduota kontrolė. Kaip matyti, diagnozė buvo nustatyta 2019-06-21. Iš medicininių dokumentų nustatyta, kad yra žaizda, kuri jau susiūta kairio antakio srityje ir nustatytas specialiais tyrimais, t. y. atlikta rentgeno nuotrauka ir nustatytas nosies kaulų lūžis. Taigi, šis nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas įvykio metu 2019-06-16.

Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 p. nosies kaulų lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti sužalojimai, kraujosruvos, žaizda, nubrozdinimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 p., laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nurodė, kad kumštis ir koja yra buki daiktai. Šiuo atveju nosies kaulų lūžis yra padarytas buku daiktu, kas galėjo būti koja, kumštis. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio į veido sritį.

Nurodė, kad prieš tai atsakė teismui teigiamai, kad nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas įvykio dieną, t. y. 2019-06-16. Į klausimą ar galėjo būti nosies kaulų lūžis padarytas ne 16 d., o tame laikotarpyje tarp 16 d. ir 21 d., t. y. kreipimosi į ligoninę dienos. Atsako, kad taip, jis galėjo būti padarytas. Patikslinti laiką kada buvo padarytas nosies kaulų lūžis šiuo atveju neįmanoma.

Nurodė, kad nosies lūžis yra vidinis sužalojimas, jis yra po oda, todėl jis negali būti matomas išoriškai. Apžiūra atliekama išoriškai apžiūrint kūno dalis, todėl nosies kaulų lūžio matyti neįmanoma. Nosies kaulų lūžis yra nustatomas specialiais tyrimais, t. y. rentgeno nuotraukomis, todėl jis negalėjo būti nustatytas apžiūros metu. Iš specialisto išvados matyti, kad apžiūra buvo atlikta 2019-06-19, nuo 9.55 val. Buvo nustatyti kokie sužalojimai matyti išoriškai, t. y. galvos sužalojimai ir kitų kūno dalių sužalojimai, ir tiriamosios dalies pabaigoje parašyta, kad tiriamasis nerodo kitų kūno vietų, motyvuodamas, jog kitų sužalojimų nėra. Parašė kaip atrodo nubrozdinimai ir jog padarytos fotonuotraukos. Taip pat aprašyti nusiskundimai: skauda sužalotas vietas, jaučia pats nosies traškesį, vadinasi jis judino nosį ir pajuto traškesį, apsunkintas kvėpavimas per nosį. Tokie buvo nusiskundimai apžiūros metu, t. y. po trijų parų nuo galimo įvykio. Taip pat jam asmuo teigė, kad po įvykio jis trumpam buvo praradęs sąmonę. Taigi, išoriškai apžiūrint nosies kaulų lūžio pamatyti neįmanoma, ir iš specialisto išvados matyti, jog apžiūros metu nebuvo pateikta medicininių dokumentų. Jeigu būna pateikti medicininiai dokumentai, apie tai parašo specialisto išvados pirmame puslapyje 14 p. prie pastabų. Jeigu medicininis dokumentas būna pateikiamas su užduotimi, tai tada tie duomenys nurodomi tiriamojoje dalyje. Šiuo atveju, nebuvo supažindintas su medicininiais dokumentais, todėl išoriškai nustatė, kokie sužalojimai buvo padaryti. Gali būti, kad tiriamajam rekomendavo, tai gali daryti pagal pareigybę, kreiptis pas gydytoją dėl nosies kaulų traškesio.

2019-06-16, 23.12 val. A. U. nustatytas 1,98 promilių girtumas. (1 t., b. l. 29-30). Iš 2019-06-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (1 t., b. l. 9-16).

Iš 2019-06-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) budėtojas R. S. pateikė CD laikmeną su trimis vaizdo įrašais (2 t., b. l. 22).

Iš 2019-07-18 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti trys CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai. Pirmajame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)_20190616_215445, matyti data ir laikas 2019-06-16 21:54:44 val. Vaizdo įrašo pradžia 21:54:44 val. Vaizdo įraše 21:54:58 val. kavinės lauko terasoje matyti juodai apsirengęs vyras, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, A. U.. Šalia jo matyti stovintis kitas vaikinas, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip A. M.. A. M. dėvi kepurę su snapeliu, vilki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis bei raudonos spalvos šortus. Šiek tiek toliau nuo jų stovi vaikinas, kuris ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip K. B.. Jis vilki žalsvos spalvos bliuzoną ilgomis rankovėmis su kapišonu, tamsios spalvos šortus bei avi salotinės spalvos kedus. A. U. ir A. M. kalbasi vienas priešais kitą. 21:55:01 val. matyti kaip A. M. nuo galvos nusiima kepurę. Tuo pat metu prie A. M. ir A. U. pribėga K. B., kuris atsistoja tarp asmenų ir išskėstomis rankomis neleidžia asmenims vienam prie kito priartėti. Antras vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)_20190616_215940 prasideda 21:59:37 val. Vaizdo įraše 21.59.58 val. netoli (duomenys neskelbtini) matyti 8 asmenys, kurie stebi kas vyksta už namo kampo. 22.00.04 val. matyti iš už kampo išbėgantis A. U., paskui jį išbėga vaikinas, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta J. Ž.. Jis vilki mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis bei mėlynos spalvos džinsinius šortus. Vėliava, esanti vaizdo kameros kairėje pusėje, užstoja dalį vaizdo. Matyti, kad J. Ž. atbėga paskui A. U. ir rankomis jį griebia iš už nugaros. 22.00.04 val. sugriebia A. U. už rankų ir jį laiko iš už nugaros, užlaužęs rankas. A. U. pasilenkęs priekiu link žemės. 22.00.05 val. iš už kampo atbėga K. B., kuris dešine koja vieną kartą spiria į A. U., tačiau nesimato kur pataiko. 22.00.06 val. po spyrio K. B. nukrenta ant žemės, o J. Ž. už rankų laiko A. U.. Tuo pat metu iš už kampo išeina A. M.. 22.00.07 val. A. U. bando išsilaisvinti iš J. Ž.. A. U. pavyksta atsistoti. J. Ž. dešine ranka laiko A. U. už kaklo ir dešinės kojos keliu spiria jam į juosmenį. 22.00.08 val. A. U. moja į J. Ž. ir bando nuo jo eiti tolyn. 22.00.08 val. J. Ž. kaire ranka sugriebia A. U. už kaklo, A. U. atsisuka ir J. Ž. suduoda dešinės rankos kumščiu smūgį A. U.. Nesimato, kur suduoda, nes vaizdą užstoja šalia vaikinų stovintis vyras. A. M. ir K. B. stovi toliau. Po suduoto smūgio 22.00.09 val. A. U. bando atsitraukti nuo J. Ž.. Vyras, kuris stovėjo šalia, paima J. Ž. už dešinės rankos, galimai ramina. Trečias vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini)_20190616_220205 prasideda 22:02:01 val. Vaizdo įraše matyti gulintis ant žemės A. U.. Prie jo stovi mergina ir vaikinas, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti. Aplinkui stovi kiti žmonės. Matyti apie 5 m nuo A. U. stovintys A. M., K. B. ir J. Ž.. 22.02.30 val. A. U. bando stotis nuo žemės. 22.02.33 val. K. B. pabėga iš vaizdo kameromis stebimos teritorijos. 22.02.34 val. atvažiuoja pareigūnai ir J. Ž. pasišalina iš vaizdo kameromis stebimos vietos. A. M. stovi vietoje. 22.02.35 val. A. U. atsistoja (2 t., b. l. 25, 26-27). Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga.

2019-07-31 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus CD laikmenoje esantį vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini)_21_45_43_16_6_2019.mp4, duomenų reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (2 t., b. l. 31, 32).

Iš 2019-10-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai iš tarnybinio automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Pirmame vaizdo įraše:

3L0102DPAJ7DE0D_ch1_main_20190616220200_20190616220400_R_FF.dav, matosi data ir laikas 2019-06-16 22:01:59 val. Automobilio kamera nukreipta į priekį, į važiuojamąją dalį. Vaizdo įraše 22:02:34 val. matyti ant kelio važiuojamosios dalies gulintis ir besistojantis vyras, kuris vilki juoduos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir juodos spalvos kelnes. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tai A. U.. Netoli stovi 7 asmenys. 22:02:42 val. pareigūnų tarnybiniam automobiliui privažiavus prie A. U., šalia stovintys asmenys rodo važiuoti toliau. Pavažiavus apie 100 m tolyn ta pačią gatve, 22:02:49 val. matyti ant kelio važiuojamosios dalies stovintys tris vaikinai. Vienas iš vaikinų vilki baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su priekyje esančiais juodos spalvos užrašais, vilki džinsinius šortus, avi raudonos spalvos sportinius batus, ant galvos yra užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Kitas vaikinas vilki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis su priekyje esančiais baltos spalvos užrašais, vilki raudonos spalvos šortus ir yra basas. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tai A. M.. Trečias vaikinas vilki juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, žalios spalvos šortus, ant galvos užsidėjęs raudonos spalvos kepurę su snapeliu, dėvi akinius nuo saulės bei avi juodos spalvos šlepetes. Pareigūnai sustoja prie minėtų vaikinų. Vaikinai iš šonų prieina prie automobilio, pareigūnai išlipa iš automobilio. Nematyti, kas vyksta toliau. Vaizdo įrašas baigiasi 22:03:59 val.

Antro vaizdo įrašas

3L0102DPAJ7DE0D_ch1_main_20190616220400_20190616220600_R_FF.dav, pradžia 22:03:59 val. Vaizdo įraše matosi tas pats tarnybinis automobilis, aplinkui vaikščioja žmonės. Vaizdo įrašas tęsiasi iki 22:05:59 val. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Trečio vaizdo įrašas

3L0102DPAJ7DE0D_ch1_main_20190616220600_20190616221000_R_FF.dav pradžia 22:06:00 val. Vaizdo įraše matosi vaikščiojantys žmonės. Vaizdo įrašas tęsiasi iki 22:09:59 val. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (2 t., b. l. 37, 38-40). Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga.

Iš 2019-10-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše ch05_20190616202054 matyti, kad kamera nukreipta į gatvę, matyti data ir laikas 2019-06-16, 20:20:53 val. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Antrame vaizdo įraše ch05_20190616220622 matyti gatvė, data ir laikas 2019-06-16, 22:06:28 val. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Trečiame vaizdo įraše ch05_20190616212501 matyti pagrindinė gatvė, matyti data ir laikas 2019-06-16, 21:25:04 val. įraše matyti kavinės lauko terasa, kurioje sėdi žmonės. 21:31:43 val. iš kavinės lauko terasos išeina vyras ir moteris, o likę asmenys įeina į vidų. 21:34:08 val. iš kavinės išeina žmonės ir stovi lauko terasoje. Matyti, kad jie aiškinasi, nes mosikuojasi rankomis. 21:44:15 val. vienas iš jų išeina į gatvę. Jis vilki raudonos spalvos šortus, juodos spalvos palaidinę ir yra basas. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tai A. M.. 21:45:00 val. prie jų iš kavinės lauko terasos prieina vyras, kuris vilki mėlynos spalvos šortus ir mėlynos spalvos marškinėlius. 21:45:23 val. prie jų prieina vaikinas, kuris vilki pilkos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos šortus. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta tai K. B.. Kartu su K. B. prieina vyras, kuris vilki juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos kelnes. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, tai A. U.. Vyrai kalbasi. A. U. kelis kartus nueina prie (duomenys neskelbtini) ir vėl sugrįžta. 21:53:57 val. vyrai užeina už (duomenys neskelbtini). 21:55:58 val. iš už lauko terasos ateina A. U., K. B. ir A. M.. K. B. stovi priešais A. U. ir kažką aiškinasi. K. B. mosikuojasi rankomis. 22:02:35 val. A. U. eina nuo kavinės lauko terasos link vaizdo kameros, prie jo pribėga K. B. ir A. M.. K. B. atsistoja tarp A. U. ir A. M.. 22:03:23 val. matyti, kad A. U. rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną ir atsitraukdamas eina atgal. A. M. ir K. B. eina iš paskos. 22:04:02 val. visi trys vyrai išeina iš vaizdo stebėjimo kameros ribų. 22:08:10 val. vaizdo įrašas baigiasi.

Ketvirtame vaizdo įraše ch06_20190616220844 matyti gatvė, data ir laikas 2019-06-16 22:08:50 val. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. Penktame vaizdo įraše ch07_20190616211936 matyti pagrindinė gatvė, data ir laikas 2019-06-16 21:19:40 val. Vaizdo įraše 22:03:17 val. matyti atbulomis einantis ir telefonu kalbantis A. U.. A. M. ir K. B. eina iš paskos. 22:04:42 val. A. U. suduoda smūgį A. M., tačiau nematyti kur pataiko. A. M. nukrenta. Prie A. U. pribėga K. B. ir pastarajam suduoda, tačiau nematyti kur pataiko. Matyti, kad spiria į pilvą, tačiau nesimato ar pataiko. A. U. nukrenta ir iš karto atsistoja. A. U. ir K. B. mosikuojasi rankomis. Nematyti kiek ir kas smūgių suduoda. A. U. ir K. B. konfliktas tęsiasi iki 22:06:01 val. Po to A. U. nukrenta ant žemės. K. B. paima jam už dešinės kojos ir šiek tiek velka. K. B. jam smūgiuoja rankomis, nesimato ar pataiko. 22:06:25 val. A. U. atsistoja ir bando K. B. įspirti. 22:06:42 val. A. U. nukrenta ir K. B. bando jam smūgiuoti, nesimato ar pataiko. A. M. dar guli ant žemės. 22:06:50 val. A. U. spiria A. M. ir šis vėl nukrenta. K. B. ir A. U. toliau mosikuojasi rankomis. 22:07:15 val. pasirodo vaikinas, kuris vilki mėlynos spalvos džinus ir tamsios spalvos marškinėlius. Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, tai J. Ž.. 22:07:47 val. prie K. B. ir A. U. prieina J. Ž. ir abu vaikinai vejasi A. U.. Pastarieji jį pasiveja, tačiau nematyti ar suduoda smūgius. 22:08:20 val. tarp A. U. ir J. Ž. atsistoja pašalinis vyras. 22:09:15 val. J. Ž. prieina prie A. U. ir A. U. pradeda bėgti. J. Ž. jį vejasi, tačiau nematyti kiek smūgių suduoda, nes dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo ribų. 22:08:00 val. A. M. atsistoja. 22:09:22 val. vaizdo įrašas baigiasi (2 t., b. l. 43-45, vaido įrašas 3 t., b. l. 110). Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėta vaizdo medžiaga.

Iš 2019-07-26 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo išklausyti CD laikmenoje esantys, bendrojo pagalbos centro, 2019-06-16 daryti garso įrašai 2019-06-16, 21-55-43_25.00 865750641.mp3, 2019-06-16, 21-59-00_25.01 865356953.mp3 ir 2019-06-16, 22-02-02_25.02 868304860.mp3, kuriuose pranešama apie konfliktą, vykstantį (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l. 50-52);

Pagal BK 284 str. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji padarė minėtus nusikaltimus t. y. kaltinamieji atliko visus veiksmus inkriminuotus kaltinime. Nustatyta, kad kaltinamųjų veikimo būdas, elgesys, neišvengiamai susijęs su viešos tvarkos pažeidimu, aiškiu visuomenės negerbimu. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamųjų elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Nesant jokio teisėto pagrindo, be svarbios priežasties, jau kavinėje A. M. ir K. B. sukonfliktavo su nukentėjusiu, kuris sėdėjo prie staliuko su G. ir neapžįstamu asmeniu, užgauliojo, vadino „mentu“, po to gatvėje, (duomenys neskelbtini), įkyriai abu lindo prie nukentėjusio, tyčia K. B. du kartus kairės rankos delnu sudavė A. U. į veidą bei vieną kartą koja įspyrė į pilvo šoną, A. M. vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė A. U. į veidą, po ko A. U. atsitraukus ir būnant prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), J. Ž. priėjus prie nukentėjusiojo ir kumščiais sudavus A. U. 5 kartus į veidą, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant žemės, tada A. M. kartu su K. B., J. Ž. bendrais veiksmais sudavė 10 kartų A. U. į veidą bei įspyrė 10 kartų į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Neginčytinai nustatyta, kad minėtas viešos tvarkos pažeidimas buvo susijęs su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusį. Kaltinamieji viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai darė pašalinių žmonių akivaizdoje. Viešoji vieta, kurioje gali būti pažeista viešoji tvarka yra vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms, t. y. gatvės, keliai, parkai ir kt. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-2-670/2002). Teismas išanalizavęs įrodymų visumą nustatė, kad nukentėjusiam kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu BK 284 str. prasme, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis ( kasacinė byla Nr. 2K-341-648/2018, 15 p. ir jame nurodyta teismų praktika). Byloje nustatyta, kad kaltinamieji viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kurioje buvo pašalinių asmenų ir kurie matė kaltinamųjų viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus, sutrikdė minėtų asmenų gyvenseną, liudytojas V. M. nurodė, kad riksmai buvo girdėti jam būnant pakankami toli nuo įvykio vietos, įvykį stebėjo daug žmonių, buvo kilęs didelis triukšmas, kaltinamieji mušė nukentėjusį, jie rėkavo, rėkė ir žmonės, kad kaltinamieji liautųsi mušę nukentėjusį; liudytoja E. R. nurodė, kad ji važinėjosi dviračiais su dukra, senamiestyje pamatė vaikinus, kaltinamuosius, kurie keikėsi necenzūriniais žodžiais, mušė nukentėjusį, nurodė, kad jei kaip pilietei buvo nemalonu tai matyti, be to jie, žmonės, išgelbėjo nukentėjusiam gyvybę; aplinkybę, kad dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka patvirtina ir tai, kad nukentėjusiam buvo sutrikdyta gyvensena, laisvalaikis, jis turėjo kreiptis į policiją, vyko į ligoninę, kur sutvarstė žaizdas. Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjus vaido įrašus, matyti, kad senamiestyje, įvykio metu buvo pakankamai daug žmonių. Teismas pažymi, kad ir asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ( kasacinė byla 2K-146-511/2016, 5 p. ir jame nurodyta teismų praktika).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji viena veika pasikėsino į du objektus - kito asmens sveikatą ir viešąją tvarką. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji suvokė veikos pavojingumą - t. y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir numatė, kad dėl jų veikimo gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusio sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuos veiksmus kaltinamieji padarė viešoje vietoje, elgėsi įžūliai – vartojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu iš chuliganiškų paskatų, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamieji K. B. ir J. Ž. pripažino padarę nusikaltimus, nurodė, kad jie atliko visus jiems kaltinime inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Nustatyta, kad kaltinamasis J. Ž. pats įsitraukė į kitų žmonių tarpusavio konfliktą, kuris tiesiogiai jo nelietė ir panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusį. Tokie veiksmai kvalifikuojamai pagal BK 284 str. ( kasacinė byla Nr. 2K-117-303/2016), bei bendrais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiam. Kaltinamasis A. M. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino iš dalies, pripažįsta sudavęs nukentėjusiam vieną smūgį, o kad nukentėjusiam sudavė ir prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), to negali pasakyti, nes to neprisimena. Tačiau teismas jo duotus parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo A. M. iškelta gynybos versija, kad nukentėjusiam jis sudavė vieną smūgį, o ar daugiau smūgių sudavė, nepamena, paneigta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu. Kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusio parodymais, kuris patvirtino, kad jį mušė visi trys kaltinamieji; liudytojų V. M., ir E. R. parodymais, kurie teisiamojo posėdžio nurodė, kad nukentėjusį mušė visi trys kaltinamieji, atpažino kaltinamąjį A. M., patvirtino, kad ir šis jaunuolis su kitais asmenimis mušė nukentėjusį, bei įrodo ir kiti teisiamojo posėdžio metu išanalizuoti įrodymai. Iš apžiūrėtų vaizdo įrašų, (2 t., b. l. 43-45, CD diskas 3 t., b. l. 110) matyti, kad vaizdo įraše ch05_20190616212501, 22.02.49 val. A. M. sudavė smūgį nukentėjusiam į veido sritį; vaizdo įraše ch07_20190616211936, 22.07.59 val. ir 22.09.18 val. A. M. taip pat vartojo smurtą nukentėjusio atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas daro išvadą, kad visų trijų kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 284 str. ir BK 138 str. 2 d. 8 p.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. M. buvo iškelta gynybos versija, kad įvykio metu jis buvo sužalotas nukentėjusio. Nustatyta, kad baudž. byla nukentėjusio atžvilgiu dėl A. M. sužalojimo (BK 284 str.) perduota Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams (Nr. 1-639-673/2020, teismų LITEKO duomenys), tačiau minėta aplinkybė nešalina jo paties veiksmų neteisėtumo ir atsakomybės už juos, bei nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, jog kaltinamasis padarė nusikaltimus.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu, bei apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui;

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimus iš esmės prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu.

Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimus iš esmės prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į kiekvieno iš jų padarytą nusikalstamą veiką, jos apimtį ir vaidmenį darant nusikalstamą veiką.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str.), sunkių pasekmių nebuvo sukelta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis teisiamas 6 kartą, išvadų iš teistumo nedaro, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini); žala nėra atlyginta, kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino iš dalies, dėl padarytų nusikaltimų gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusio. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. M. buvo mažiausiai aktyvus, jis mažiausiai vartojo smurto nukentėjusio atžvilgiu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atitinkamai diferencijuotina ir skirtinų bausmių dydis. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą ir apysunkį nusikaltimą turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Nusikaltimai padaryti iš idealios sutapties. Bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1p.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam K. B. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str.), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, teisiamas 4 kartą, išvadų iš teistumo nedaro, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, bausmės neatlikęs, žalos neatlygino nukentėjusiam; (duomenys neskelbtini); Kaltinamasis iš esmės kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis K. B. su J. Ž. buvo daugiau aktyvūs, daugiau vartojo smurto nukentėjusio atžvilgiu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atitinkamai diferencijuotina ir skirtinų bausmių dydis. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytus nusikaltimus turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Nusikaltimai padaryti iš idealios sutapties. Bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1p. Kaltinamajam vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2018-10-06 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam J. Ž. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str.), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (3 t., b. l.19), žalos neatlygino nukentėjusiam; nebaustas administracine tvarka (3 t., b. l. 20), dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 21), iš darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 23), Kaltinamasis iš esmės kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį. Nėra registruotas (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l.109, 3 t., b. l. 27,28); Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. Ž. su K. B. buvo daugiau aktyvūs, daugiau vartojo smurto nukentėjusio atžvilgiu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, atitinkamai diferencijuotina ir skirtinų bausmių dydis. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą turi būti skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, bei už padarytą apysunkį nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė, bei yra pagrindo skirti arešto ir laisvės atėmimo bausmes mažesnes už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Nusikaltimai padaryti iš idealios sutapties. Bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1p.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį teismas vadovaujasi tiek BK 75, tiek ir BK 41, 54 straipsniais, reglamentuojančiais bausmės paskirties ir bausmės skyrimo bendruosius pagrindus, bei kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Teismas įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe: nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje – turi draugę, dukrą (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l.109), kurią išlaiko, kaltu padaręs nusikaltimus prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio. Jis darbdavio (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 23); Visų šių aptartų duomenų visuma sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Nukentėjęs pareiškė 1200 Eur sumai civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė stresą, išgąstį (3 t., b. l. 94-96). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo sulaužyta nosis, siūti abu antakiai, buvo visas mėlynas, dvi savaites vaikščiojo su akiniais, buvo nejauku. Buvo pažemintas, juto stiprų fizinį skausmą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Kaltinamieji –A. M. ir J. Ž. dirba, K. B. – kaip nurodė jis pats, dirba (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra atsiradusios pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus); turtinė žala nukentėjusiam nepadaryta.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininkų ar už jų veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl nukentėjusio sužalojimo dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, t. y., byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiam patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjęs ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau nukentėjęs buvo sužalotas, jis patyrė fizinį skausmą, pagrįstą baimę dėl savo sveikatos, neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu, tiek su buitiniais nepatogumais, pažeminimą. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai apsunkino jo kasdienę buitį, nukentėjusysis tam tikrą laiką buvo nedarbingas Tai, kad nukentėjusiajam dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų atsirado žala sveikatai, o būtent nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina bylos duomenys.

Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016);

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies pripažįsta kaltinamieji. Teismas nustato neturtinės žalos dydį –1200 Eur. Civ. ieškinys 1200 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo solidariai priteistinas iš kaltinamųjų, nukentėjusiam.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusį atstovavo adv. A. B. (3 t., b. l. 136), nukentėjęs jam sumokėjo -200 Eur (3 t., b. l. 137). Nukentėjęs prašo priteisti minėtas išlaidas - 200 Eur už advokato pagalbą. Todėl iš kaltinamųjų nukentėjusiam, pripažinus proceso išlaidomis (BPK 103 str. 106 str.) priteistinos išlaidos nukentėjusį atstovavusio advokato pagalbai apmokėti - iš kiekvieno po - 66,67 Eur.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena (2 t., b. l. 25): CD laikmena (2 t., b. l. 30); CD laikmena (2 t., b. l. 37); CD laikmena (2 t., b. l. 46); CD laikmena (2 t., b. l. 49); CD laikmena (3 t., b. l. 110); CD laikmena (3 t., b. l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti byloje.

Vadovaujantis BPK 103 str. 105 str. iš kaltinamųjų priteistina proceso išlaidos (pašto), iš kiekvieno po 5,96 Eur, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 302-303 str.

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti jį :

pagal BK 284 str. -laisvės atėmimu keturis (4) mėnesius.

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvė atėmimu šešiems(6) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. skirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę –laisvės atėmimą šešis (6) mėnesius.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose (BVK 71 str.) .

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-06-16, 22.05 val. iki 2019-06-18, 09.43 val.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti jį :

pagal BK 284 str. -laisvės atėmimu keturis (4) mėnesius.

pagal BK 138 str. 2d. 8 p. – laisvės atėmimu vieniems (1) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. skirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę –laisvės atėmimą vieniems (1) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirtą subendrintą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-10-16 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieniems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose (BVK 71 str.) .

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. B. sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019-06-17, 05.00 val. iki 2019-06-18, 09.39 val., bei laikino sulaikymo laiką pagal 2018-10-16 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendį nuo 2018-05-13 iki 2018-05-15.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. nubausti jį:

pagal BK 284 str. – keturiasdešimt (40) parų areštu.

pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu devynis (9) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. skirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę –laisvės atėmimą devynis (9) mėnesius.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. 3 d. ir bausmės vykdymą atidėti vienų (1) metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą, dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. M., K. B., J. Ž. proceso išlaidų (pašto), iš kiekvieno po 5,96 Eur, valstybei.

Priteisti iš A. M., K. B., J. Ž. proceso išlaidų (už advokato pagalbą nukentėjusiam), iš kiekvieno po 66,67 Eur nukentėjusio A. U. naudai.

Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio A. U. tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamųjų A. M., K. B., J. Ž., solidariai - 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio A. U. naudai.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną (2 t., b. l. 25): CD laikmeną (2 t., b. l. 30); CD laikmeną (2 t., b. l. 37); CD laikmeną (2 t., b. l. 46); CD laikmeną (2 t., b. l. 49); CD laikmeną (3 t., b. l. 110); CD laikmeną (3 t., b. l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Audra Kriščiūnienė