Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai G. Š., kaltinamojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

VALDAS ŠČESNAVIČIUS, a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, turintis 10 klasių išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

2012-12-10 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d. – 2 mėn. viešaisiais darbais; 2015-01-22 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., LR BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 2015-04-28 laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 14.50 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sutuoktine G. Š. metu, peiliu perbrėžė jos dešinę koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

V. Š. teisme kaltės nepripažino ir nurodė, kad balandžio 28 d. ryte jie trise: jis, žmona ir liudytoja D. K. išgėrė bonką. P. I., kad nori ateiti. Kelintą valandą ji atėjo, neatsimena. Jie su nukentėjusiąja apsipyko, kad ji eina su ja gerti, nes I. ne vieną kartą yra juos apvogus. Kai nukentėjusiosios dukra atvažiavo, jis nenorėjo, kad žmona eitų su jos dukra gerti, todėl susiginčijo. Jis paėmė raktą, užsirakino duris. Pasakė nukentėjusiajai, kad jei eina, tai eitų ir gertų. Jis buvo namuose užsirakinęs, net į kiemą nebuvo išėjęs. Kad savo sutuoktinei sužalojo peiliu koją, to nebuvo. Miegojo gal valandą, pusantros, paskui pažadino policija. Nežino, kaip policija duris atidarė, bet jis pats iš vidaus užrakino duris, raktą paliko duryse. Sutuoktinė rakto neturėjo. Policija pažadino ir išvežė, nieko policijai nesakė. Kai gėrė su liudytoja ir nukentėjusiąja, tarp jų konflikto nebuvo kilę, kilo tik tada, kai I. paskambino, kad atvažiuoja. Kai ji paskambino, tuo metu D. buvo kartu su jais, ji girdėjo, kaip jis pasipiktino, kad I. atvažiuoja. Kai pykosi, jokio peilio nebuvo paėmęs, jie konfliktavo tik žodžiu, jokių veiksmų nebuvo, nestumdė sutuoktinės, nestūmė jos pro duris. Jis alkoholio nepirko, pinigų neturėjo. Nedirba, darbo biržoje nėra registruotas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d.

V. Š. kaltė, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Pareiškime dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo nurodyta, kad nusikalstama veika galimai buvo padaryta 2015-04-28 apie 13.00 val. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė nurodė, kad reikėtų patikslinti įvykio laiką. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių negalima nustatyta tikslaus įvykio laiko, ir kadangi policijos pareigūnams apie galimą smurtą pranešta apie 14.50 val., todėl konstatuotina, kad nusikalstama veika padaryta 2015-04-28 laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 14.50 val.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d.

K. V. Š. taip pat kaltinamas tuo, kad 2015-04-28 apie 13.00 val., Linkuvos g. 30-3, Kaune, koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sutuoktine G. Š. metu, pagrasinęs kad ją užmuš, peiliu perbrėžė jos dešinę koją, tuo sudarė jai pakankamą pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis V. Š. išteisintinas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 145 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 145 str.1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 str. 1 d., būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t.y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-544-2005, 2K-251/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Šioje byloje nėra V. Š. kaltę dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą patvirtinančių įrodymų.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę. V. Š. yra teistas, Kauno apylinkės teismo 2015-01-22 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., LR BK 140 str. 2 d. - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui, bausmės neatlikęs (b.l.23-36), administracine tvarka baustas (b.l.20-22), nedirba (b.l.18), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (b.l.19), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.1.37,38), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.1.39,40).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

V. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas 2 kartus, dėl ko darytina išvada, kad V. Š. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad V. Š. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas BK numatytam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

Teismas daro išvadą, kad V. Š. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. Įvertinus tai, kad nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, turi pastovią gyvenamąją vietą, asmenines savybes, jo norą taisytis, kadangi per laikotarpį nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios negauta jokių duomenų apie bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji jam atleido ir prašo jam atleisti, toliau nori su juo gyventi, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės, skirtinos V. Š., vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą nustatant didesnis nei vidurkis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, papildomai taikant baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą smurtauja prieš savo sutuoktinė, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 75 str. 2 d.).

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, V. Š. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-04-28 iki 2015-04-29.

Daiktinis įrodymas – peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas.

Byloje 2015-04-29 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1812, kurioje nurodyta, kad advokatė Stasė Kupčiūnienė teikia antrinę pagalbą V. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24149-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. balandžio 29 d. sudaro 23,16 Eur, kurias prašo priteisti valstybės naudai (b.l.61). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto V. Š., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2015-01-22 Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, V. Š. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2015-04-28 iki 2015-04-29 (viena para).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7,8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams 6 (šešiems ) mėnesiams, įpareigojant V. Š. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Lietuvos Darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p. pagrindu V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Daiktinį įrodymą – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš V. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.