- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-700-252/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02494-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5423-1026/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Moment Credit“ prašė priteisti iš atsakovo V. V. 1193,09 Eur negrąžintą kreditą, 1006,21 Eur nesumokėtą kredito kainą, 1177,10 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013 m. spalio 2 d. su atsakovu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Atsakovas iš ieškovės 2014 m. birželio 6 d. pasiskolino 4500 Lt (1303,29 Eur) dydžio vartojimo kreditą. Atsakovas sutartomis kredito suteikimo sąlygomis turėjo grąžinti ieškovei 4417,64 Lt (1279,44 Eur) kreditą.
3. Atsakovas nustojo vykdyti kredito sutartį ir mokėti įmokas. Atsižvelgiant į įmokų mokėjimo grafiką, V. V. ieškinio surašymo dieną (2018 m. balandžio 16 d.) ieškovei skolingas 1193,09 Eur negrąžinto kredito, 1006,21 Eur nesumokėtos kredito kainos, 1177,10 Eur palūkanų bei 5 procentų procesinių palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. liepos 5 d. sprendimu už akių UAB „Moment Credit“ ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovo V. V. 1193,09 Eur negrąžintą kreditą, 1006,21 Eur nesumokėtą kredito kainą, 402 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 58,52 Eur žyminį mokestį. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo V. V. į valstybės biudžetą 5,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
5. Teismas konstatavo, kad atlikęs formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą, teismas įsitikino, kad pasitvirtintus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo sutartinį įsipareigojimų nevykdė, sutartyje numatytais terminais negražino kredito, nesumokėjo palūkanų, taip iš esmės pažeidė savo prievolę, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl negražinto kredito ir nesumokėtos kredito kainos yra pagrįstas.
6. Dėl reikalavimo priteisti 1177,10 Eur palūkanų teismas pasisakė, kad turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismas įvertinęs ieškovo paskaičiavimus, atsižvelgdamas į suteikto kredito dydį, laikė, jog paskaičiuota palūkanų suma yra neprotingai didelė, todėl vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais, palūkanų dydį sumažino iki 402 Eur (0,05 proc. dydžio palūkanos nuo 2199,30 Eur skolos sumos už 365 dienų laikotarpį). Kitoje dalyje ieškinį atmetė bei sprendė, kad reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas. Proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas - 58,52 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu UAB „Moment Credit“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-5423-1026/2018 dalyje dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo V. V. ieškovės naudai 775,10 Eur palūkanų ir 17,48 Eur bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
8. Nurodo, kad teismo sprendimas dėl palūkanų už tolimesnį naudojimąsi bendrovės lėšomis ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįstas. Pabrėžia, kad Vartojimo kredito įstatymas (11 straipsnio 8 dalis) riboja netesybas, kurių kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo, tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Tokia ieškovės teisė buvo aiškiai įtvirtinta kredito sutartyje (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškiniu reikalaujama tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovui bei jo patvirtinta specialiose kredito sutarties sąlygose.
9. Pabrėžia, kad tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos bankas, kurio Priežiūros tarnyba yra išaiškinusi, kad vartojimo kredito gavėjui vėluojant mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, mokėjimo palūkanų ir netesybų ar kompensacinių palūkanų kreditorius gali reikalauti kartu. Teigia, kad tokiam aiškinimui neprieštarauja ir kasacinio bei Vilniaus apygardos teismo praktika analogiškose bylose.
10. Apelianto vertinimu, Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis neriboja kredito davėjo teisės reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų.
11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl palūkanų sumažinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. spalio 2 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui V. V. kreditus pagal sutarties specialiąsias sąlygas, o atsakovas – gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kredito kainą. Ieškovė UAB „Moment Credit“ 2014 m. birželio 6 d. suteikė atsakovui 1303,29 Eur kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. birželio 16 d. bei sumokėti kredito kainą, lygią 1359,88 Eur ir palūkanas.
15. Ieškovė reikalavimą dėl atsakovo pareigos sumokėti palūkanas už tolimesnį naudojimąsi vėluojama sumokėti suma, grindžia Vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 2 punktu ir Bendrųjų vartojimo kredito sutarties sąlygų 9 punktu.
16. Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų 2 punkte numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju, atsakovui teks atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nurodoma, kad nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra skaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą šiose specialiosiose sąlygose. Šiuo atveju metinė palūkanų norma buvo numatyta 54 proc. dydžio, o bendra kredito kainos metinė norma – 69,43 proc.
17. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9 punkte numatyta šalių atsakomybė. Šių sąlygų 9.2 punkte nustatyta, kad jei klienas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, jis privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Tokiu atveju, bendrovė palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos toliau nebeskaičiuoja, kadangi už tolesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi bendrovei klientas atlygina nuostolių forma. Jokios papildomos netesybos ar kompensacinės palūkanos už finansinių įsipareigojimų nevykdymą laiku nėra taikomos.
18. Iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ginčijamos palūkanos už tolimesnį naudojimąsi vėluojama sumokėti suma apskaičiuotos vadovaujantis nutarties 16 punkte nurodyta vartojimo kredito sutarties sąlyga ir sudaro 1177,10 Eur už 12 mėnesių laikotarpį, t.y. nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. balandžio 16 d.
19. Pirmosios instancijos teismas išvadą sumažinti ieškovės reikalaujamą palūkanų dydį argumentavo tuo, kad atsižvelgus į suteikto kredito dydį, šalių susitarimu nustatytų ir ieškovės apskaičiuotų palūkanų dydis yra neprotingai didelis, todėl pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas bei virš aptartus principus ir sumažina palūkanų dydį iki 402 Eur, t.y. taikė 0,05 proc. dydžio palūkanas nuo 2199,30 Eur skolos sumos už 365 dienų laikotarpį.
20. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis (redakcija galiojusi sutarties sudarymo metu (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) numatė, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
21. Atsižvelgiant į nutarties 16-17 punktuose aptartas sąlygas ir 20 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimą dėl 1170,10 Eur sumos vertino ne kaip palūkanas už naudojimąsi pinigais, bet kaip netesybas, yra pagrįsti. Nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalaujamų palūkanų dydį sumažinimo klaidingai nurodydamas materialinės teisės normas, tačiau teismo išvada, kad teismas turi teisę mažinti šalių susitarimu nustatytas palūkanas ir ieškovo prašomas priteisti palūkanų dydis neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinga.
22. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės) (CK 6.37 straipsnio 1 dalis), kurios gali būti mokamos kaip mokestis (atlyginimas) už pinigų skolinimą (mokėjimo arba pelno palūkanos), arba palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).
23. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovės teisė į palūkanas už tolimesnį naudojimąsi vėluojama sumokėti suma, nėra kvestionuojama, o sprendžiama ar ieškovės prašomas tokių palūkanų dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
24. Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, kaip šiuo atveju, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti sąžiningumo kriterijaus aspektu.
25. VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šio straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. <...> Teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą (21 straipsnio 3 dalis). VKĮ 21 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. vasario 1 d. šią prezumpciją pakeitė nustatydama ne didesnę kaip 75 procentai vartojimo kredito palūkanų normą. Pelno palūkanos, apskaičiuotos už tolesnį naudojimąsi pinigais po kredito grąžinimo termino, yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223 straipsnis, 6.228 straipsnis).
26. Negrąžinto V. V. kredito suma šiuo atveju yra 1193,09 Eur, o prašoma priteisti palūkanų suma - 1177,10 Eur. Nepaisant to, kad sutarties sudarymo metu šalių susitarimu nustatytos palūkanos neviršijo VKĮ 21 straipsnyje įtvirtinto apribojimo, tačiau, pelno palūkanos, apskaičiuotos už tolesnį naudojimąsi pinigais po kredito grąžinimo termino, akivaizdžiai per didelės ir neatitinka sąžiningumo ir teisingumo principų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas tokių palūkanų apskaičiavimo būdas atitinka teisingumo ir protingumo principus bei užtikrina vartojimo kredito sutarčių šalių teisių pusiausvyrą, todėl pirmosios teismo sprendimas jas sumažinti iki 402 Eur iš esmės yra teisingas.
27. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.