- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2VP-11883-820/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05817-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM
- Skolininkas
- A. Ž.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuotieji asmenys: skolininkas A. Ž., skolininko sutuoktinė J. Ž. ir antstolė Asta Stanišauskaitė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė teismui prašymą dėl skolininko A. Ž. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Ž., nustatymo. Nurodo, jog antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/16/01504 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM. Pareiškėjas prašo nustatyti skolininkui A. Ž. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės J. Ž. gaunamų pajamų.
Pareiškimo, jo priedų kopijos ir teismo pranešimai buvo išsiųsti suinteresuotiems asmenims.
Atsiliepimas
Per teismo nustatytą terminą suinteresuotieji bylos nepateikė atsiliepimų į pareiškėjo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 str. 3 d.), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolė Asta Stanišauskaitė, vykdydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2016 m. gegužės 30 d. išduotą sprendimą Nr. (23.31-08)467-101033 dėl 154,96 EUR skolos išieškojimo iš skolininko A. Ž. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, priėmė 2017 m. sausio 11 d. siūlymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko A. Ž. dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir skolininko sutuoktinės J. Ž. nuosavybėje – ½ J. Ž. darbo užmokesčio dalis priklauso skolininkui ir iš jų galimas išieškojimas (e. b. l. 5 - 6). Antstolė siūlyme nurodo, jog skolininkas nedirba, o jo sutuoktinė dirba Vilniaus vaikų socializacijos centre, transporto priemonių bei nekilnojamojo turto neturi.
Pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolininko A. Ž. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. Ž., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti skolininko A. Ž. dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir skolininko sutuoktinės J. Ž. nuosavybėje – ½ J. Ž. darbo užmokesčio dalis priklauso skolininkui ir iš jų galimas išieškojimas (e. b. l. 1 - 2).
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad A. Ž. vedęs (v. b. l. 11). Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo su skolininku būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (v. b. l. 23). Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Teismas nustatė, kad likvidaus asmeninio turto, į kurį pirmiausiai būtų galima nukreipti išieškojimą pagal skolininko A. Ž. įsiskolinimą, jis neturi (v. b. l. 6, 7, 21). Kadangi skolininkas su darbo santykiais susijusių pajamų neturi, o kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkas taip pat neturi, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. A. Ž. vardu registruota transporto priemonė yra išregistruota. Skolininko vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. Skolininko sutuoktinės J. Ž. vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymų matyti, kad skolininkas nedirba, o jo sutuoktinė J. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. vidutiniškai per mėnesį sudarė 621 EUR neatskaičius mokesčių. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad darbo užmokestis yra J. Ž. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog įsiskolinimas kreditoriui galėtų būti padengiamas iš A. Ž. gaunamų ar turimų pajamų. Išieškoma skola nėra tokia didelė, jog būtų galima nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Teismas negali daryti pagrįstos išvados, jog visa išieškoma iš skolininko suma gali būti išieškoma iš jo gaunamų ar turimų pajamų, todėl yra pagrindas pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininko A. Ž. dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir skolininko sutuoktinės J. Ž. nuosavybėje – ½ J. Ž. darbo užmokesčio dalis priklauso skolininkui ir iš jų galimas išieškojimas. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas neturi duomenų, ar sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, sutuoktiniams nenustatyta sveikatos sutrikimų ir panašių ypatingų aplinkybių, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. Ž. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. Ž. ir J. Ž. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas A. Ž. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0177/16/01504, nėra (CPK 178 str., 185 str.). Įvertinus visumą nurodytų aplinkybių, pareiškėjo prašymas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, nustatant, kad ½ skolininko sutuoktinės J. Ž. gaunamų pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priklauso skolininkui A. Ž..
Pažymėtina, kad, vykdant išieškojimą iš J. Ž. darbo užmokesčio, būtina atsižvelgti į įstatymo nuostatas ribojančias išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 str.) bei į ypatumus, išieškant iš skolininko darbo užmokesčio (CPK 733 str. – 743 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pareiškimą.
Nustatyti skolininko A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalį: nustatyti, kad skolininkui A. Ž. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. Ž. lėšų, gaunamų iš darbinės veiklos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.