Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, anksčiau neteistas, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. , vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles (KET), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent:

jis 2011-12-09, apie 17.30 val. Vilniuje, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį TOYOTA AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Upės gatve link Žvėryno mikrorajono, pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas turi sulėtinti greitį ir net sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas ir 134 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti liūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, jo vairuojamo automobilio kelyje atsiradfus kliūčiai, - už ties Upės gatvės pastatu Nr. 6 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ribų, per Upės gatvės važiuojamąją dalį, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę, einančiam pėsčiajam V. Ž. , jis savalaikiai nesustabdė vairuojamo automobilio, nors tokią galimybę turėjo, partrenkė pėsčiąjį V. Ž. , kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos bauudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.

Apklaustas teisme V. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2011-12-09 apie 17.15 val. važiavo kartu su žmona Upės g. nuo miesto centro ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, jau sutemo, buvo prastas matomumas, gatvė toje vietoje turi po dvi eismo juostas, prieš pėsčiųjų perėją jis persirikiavo kairėn, nes pirmoje juostoje buvo sustojęs automobilis, kuomet jo vairuojamas automobilis jau kirto pėsčiųjų perėją, jis netikėtai prieš pat automobilį pamatė žmogų, kuris matomai kirto gatvę iš kairės į dešinę, kuomet automobilio šviesos apšvietė pėsčiąjį, jis atsisuko ir pritūpė iš netikėtumo. Pėsčiąjį jo vairuojamas automobilis partrenkė savo kaire puse, po susidūrimo pėsčiąjį užmetė ant variklio gaubto, jis atsitrenkė į stiklą, kuomet jis pradėjo stabdyti, pėsčiasis nučiuožė kairėn, jis pavažiavo gal 5 metrus ir sustojo. Savo kaltę neigė, nes prieš susidūrimą pėsčiojo nematė, jo nuomone pastarasis bėgo per gatvę už pėsčiųjų perėjos ribų.

Teismas tokius jo pardodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą ginybos poziciją tikslu išvengti atsakomybės ir bausmės.

V. P. kaltė yra įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusysis V. Ž. bylos nagrinėjime nedalyvavo, prašė tenkinti jo pareikštą civilį ieškinį (t. 2, b.l. 59), bylos ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2011-12-09 po darbo iš savo darbovietės, adresu Šermukšnių g. 6, ėjo namo įprastu maršrutu ir tempu, Vasario 16-osios ir Goštauto gatvėmis pasiekė Baltąjį tiltą, ėjo link Upės gatvės, nes kaip visada, norėjo pasiekti Konstitucijos prospektą. Pamena, kad tuo metu jau buvo sutemę, šlapdriba, gatvės apšvietimas įjungtas. Kaip ir kada buvo partrenktas neatsimena, nes samonę atgavo tik ligoninėje. Daro prielaidą, kad einant namo įprastu maršrutu turėjo kirsti Upės gatvę per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją (t.1, b.l. 54, 65, 57-60).

Remiantis pateikta Valstybinės TMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos soacialisto išvada Nr. T(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad eismo įvykio metu V. Ž. buvo blaivus (t.1, b.l. 148).

Apžiūrėjus medicininius dokumentus teismo medicinos vyresn. ekspertas J.M. P. pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kad V. Ž. eismo įvykio metu patyrė: muštinę dešinio antakio žaizdą, dešinio smilkinkaulio uolos ir pleištikaulio lūžimus su dešinio klausos ir vidinio nervo pažeidimu, kairiojo šlaunikaulio viršutinės dalies lūžį, t.y. sužalojimus, kurie visumoje dėl kaukolės pamato lūžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 50, 51).

Liudyutoja Valentina Paškevičienė – kaltinamojo žmona, apklausta teisme, parodė, kad prieš įvykį sėdėjo vyrui prklausančio automobilio TOYOTA AVENSIS priekinėje keleivio vietoje, jie važiavo upės gatve nuo Kalvarijų gatvės, buvo tamsu, šlapdriba ir prastas matomumas, gatvė neapšviesta, vyras vairavo automobilį 40-50 km/h greičiu. Kuomet jie jau pravažiavo pėsčiųjų perėją, ant kapoto nukrito vyras, apsirengęs juodos spalvos paltu su kapišonu, mano, kad jis atėjo iš kairės, po smūgio jis nukrito į kairę, vyras apvažiavo kelkraštyje stovėjusį automobilį ir sustojo.

Liudytojas G. G. parodė, kad prieš įvykį vairavo autyomobilį „Honda Kolt“, kartu su juo važiavo žmona A. G. , važiavo Upės gatve link Žvėryno mikrorajono, įvykis įvyko ties pėsčiųjų perėja, toje vietoje kelyje yra „kalnelis“, pamatė kažkas pakilo nuo priekyje važiavusio automobilio, kuris prieš tai pakilo pėsčiųjų perėjoje nusileido, jam pasirodė, kad tai kartono gabalas, tik vėliau suprato, kad buvo parblokštas žmogus. Jis sustabdė prie jo savo automobilį, bijodamas, kad jo nepervažiuotų kiti automobiliai, kartu važiavusi draugė iškvietė specialiąsias tarnybas.

Liudytoja A. G. (įvykio metu A. P. ) posėdyje nedalyvavo dėl svarbių preižasčių (t.2, b.l. 100, 101-103). Iš jos parodymų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji kartu su būsimu vyru G. G. važiavo jo vairuojamame automobilyje, važiavo maždaug 25 m. atstumu iš paskos kaltinamojo vairuojamo automobilio. Staiga G. G. pasakė – „pažiūrėk, gal dėžė skrenda“, ji pamatė ties priekyje važiavusio automobilio dešiniu šonu skrendantį kažkokį objektą, kuris netrukus nukrito ant važiuojamosios dalies. Dėl blogo matomumo ji iš karto nesuprato, kad tai tyra žmogus. Nukentėjęs buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, blogai matomas, todėl G. G. sustabdė savo automobilį prieš nukentėjusį žmogų, kad jo nesuvažinėtų kiti automobiliai. Ji iškvietė telefonu specialiąsias tarnybas.

Kaip matyti iš įvykio schemos (t.1, b.l. 8), Upės gatvės plotis įvykio vietoje sudaro 12 m, t.y. 5,7 m. pločio juosta nuo Žvėryno iki Kalvarijų g. ir 6,3 m. pločio juosta nuo Kalvarijų g. iki Žvėryno. V. P. nurodė, kad pėsčiasis buvo partrenktas 2,3 m. atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, vadinasi iki partrenkimo buvo praėjęs beveik 10 m. Upės g. važiuojamosios dalies.

Atlikus byloje eismo įvykio ekspertizę, iš jos akto Nr. 11-1618/12 paskaičiavimų (t.1, b.l. 121-127), kuriuos posėdžio metu patvirtino ekspertas H. V. , matyti, kad 40-50 metų amžiaus vyrų greitis einant ramiu tempu 4,5-4,8 km/h, einant greitu tempu 6,0-7,2 km/h, bėgant ramiu tempu – 7,6-11,1 km/h, bėgant greitu tempu 11,3-17,0 km/h.

Ekspertas įvertinęs pėsčiojo partrenkimo vietą važiuojamojoje dalyje (kelio pločio atžvlgiu), galimus pėsčiojo judėjimo tempus iki partrenkimo bei automobilio „Toyota Avensis“ nurodytą jo važiavimo greitį prieš partrenkimą (40-50 km/h), nustatė, kad V. P. :

važiuodamas jo nurodytu 40 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas, jeigu šioje kelio situacijoje pėsčiasis automobilio vairuotojo objektyvaus matomumo zonoje apie 10,3 m. atstumą iki partrenkimo veitos įveikė eidamas arba bėgdamas nedidesniu kaip 17,7 km/h greičiu,važiuodamas jo nurodytu 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas, jeigu šioje kelio situacijoje pėsčiasis ėjo arba bėgo ne didesniu kaip 16,8 km/h greičiu, važiuodamas jo nurodytu 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo laiku stabdydamas, jeigu šioje kelio situacijoje pėsčiasis ėjo arba bėgo ne didesniu kaip 15,9 km/h greičiu.

Automobilio „TOYOTA AVENSIS“ vairuotojas V. P. neturėtų techninės glimybės išvengti pėsčiojo partrenkimo tik tada, kada jam važiuojant jo nurodytu 40-50 km/h greiču, jeigu pėsčiasis judėtų esant 50 km/h automobilių greičiui didesniu kaip 15,9 km/h greičiu, 45 km/h – didesniu kaip 16,8 km/h greičiu ir 40 km/h – didesniu kaip 17,7 km/h greičiu, tai yra pesčiojo greitis turėjo būti artimas maksimaliam 40-50 metų amžiaus vyro bėgimo greitu tempu arba net greičiu, viršijančiu maksimalų statistinį greitį (17 km/h). Juolab, kad byloje nėra jokių duomenų, kad prieš įvykį pėsčiasis bėgo, jis nurodė, kad niekur neskubėjo, ėjo namo įprastu maršrutu, teismas konstatuoja, kad neįtikėtina jog 41 m. amžiaus žmogus, žiemos metu, vilkėdamas žieminius, savotiškai kaustančius judesius, rūbus, tamsiu paros metu, esant šlapdribai, bėgtų ne mažesniu kaip 15,9-17,7 km/h greičiu ir pamatęs automobilį staiga sustotų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas G. G. ,vairuodamas automobilį panašiomis eismo sąlygomis, įvykus įvykiui ne tik, kad nepasimetė, bet ir sugebėjo sustabdyti savo vairuojamą autotomobilį prieš parkritusį pėsčiąjį, tam, kad jo pakartotinai nesuvažinėtų kiti vairuotojai. Tokiu būdu V. P. pagrįstai inkriminuoti KET 133, 134 punktų reikalavimai, nes jis tinkamai neatsižvelgė į eismo sąlygas, dėl ko nepastebėjo pėsčiojo bei nesugebėjo sustabdyti automobilio ar apvažiuoti pėsčiąjį ir partrenkė jį. Taip pat neteisina V. P. ir jo nurodymas į tai, kad nuklentėjusysis ėjo ne pėsčiųjų perėjos ribose, nes kaip nustatyta iki partrenkimo jis įveikė apie 10,3 m atstumą ir kaltinamasis jį pastebėjo tik likus 3-4 m. iki vairuojamo automobilio. Šis atstumas yra akivaizdžiai per mažas tam, kad sustabdyti 40-50 km/h važiuojantį automobilį, todėl esant tokioms įvykio aplinkybėms pėsčiasis būtų partrenktas ir pėsčiųjų perėjoje.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu V. P. kaltė įrodyta pilnai, jo veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Aplinkybių, lengvinančių ar sunkinančių kaltinamojo atsakomybę, nenustayta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina, kad V. P. neteistas, administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, todėl pasirinktina bausmės rūšis bauda, kadangi nukentėjęs buvo sunkiai sužalotas, neteko 45 % darbingumo, t.y. kaltinamojo veiksmai sukėlė itin sunkias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, teismas mano tikslingą skirti Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Byloje nukentėjusysis V. Ž. pareiškė V. P. civilinį ieškinį 110 000 Lt neturtinės ir 5165, 64 Lt turtinės žalos atlyginimo, kadangi V. P. buvo sudaręs su AB „Lietuvos draudimas“ automobilio „TOYOTA AVENSIS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinę civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią atlyginami maksimaliai 2500 eurų neturinės žalos asmeniui ir 500 000 eurų žalos turtui, teismas patraukė šią bendrovę bendraatsakovu. AB „Lietuvos draudimas“ sutiko atlyginti 2567,89 Lt iš turtinės ir 7000 Lt iš neturtinės žalos (b.l. 82-84, 85-87).

Ieškinį turtinės žalos atlyginimo dalyje teismas tenkina pilnai, priteisiant žalą iš bendraatsakovo AB „Lietuvos draudimas“, nes V. Ž. patyrė 3313, 61 Lt gydimosi išlaidų, 854,05 Lt išlaidų vykstant į gydymo ir reabilitacijos įstaigas, t.t., jo lankymo gydymo įstaigose, taip pat buvo sugadinti rūbai: žieminė striukė, megztinis, marškiniai, sudužo akiniai, teko įsigyti ramentus. Teismas pripažįsta šias išlaidas 5165,64 Lt dydžio pagrįstomis, nukentėjusysis pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (t.2, b.l. 10-45), pagrindo mažinti ieškinį šioje dalyje nėra, todėl prašomą turtinę žalą teismas priteisia iš bendraatsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Ieškinį dėl 110 000 Lt neturinės žalos išieškojimo teismas tenkina iš dalies. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nukentėjusiajam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala, jis neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, didžiulį fizinį skausmą dėl prarastų 45 % darbingumo sumažėjimo, minėtus pergyvenimus jaučia iki šiol, nes nors ir po įvykio praėjo 2 metai, jis tebegydomas. Todėl teismas iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisia maksimalią draudimo sutartyje nustatytą, atlygintinos neturtinės žalos dydį – 2500 eurų arba 8632 Lt (skaičiuojant 1 euras lygus 3,4528 Lt). Iš kaltinamojo V. P. teismas priteisia nukentėjusiajam 35 000 Lt, šią sumą teismas nustato sumažindamas prašomą 110 000 Lt, nes dalis neturtinės žalos priteisiama iš bendraatsakovo, nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kaltinamasis yra pensininkas, todėl toks teismo priteistinos žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 302- 307 str. str., teismas, -

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti jam 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 68 str. uždrausti jam naudotis specialia teise – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Nukentėjusiojo Vidmanto Žigo civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai:

iš AB „Lietuvos draudimas“ 5165,64 Lt turtinei žalai ir 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti;iš V. P. priteisti 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Laikmeną su vaizdo įrašu saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.