Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-95-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
II-95-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01417-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundas Nr. II-95-1170/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01417-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam M. G. (M. G.),

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. (M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25340-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo G. V. 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25340-2022 (toliau – ir Nutarimas) M. G. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – jis, 2022 m. spalio 16 d., 12.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8 bei 140.1 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 325) galiojimo zonoje bei sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 109). Minėtu procesiniu sprendimu M. G. buvo paskirta 185,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – 3 mėnesių trukmės specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) (b. l. 33-34).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui M. G. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesiams, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą maksimaliai trumpesniam laikotarpiui nei imperatyviai numatyta teisės normoje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. skunde neginčija ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo fakto. Pastarojo teigimu, aptariamą administracinį nusižengimą jis padarė nesant tiesioginės tyčios, kadangi būdamas visiškai susikoncentravęs į saugų lenkimo atlikimą, nepastebėjo kelio ženklo. Jis pateiktame skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku, priartėjęs prie lėčiau nei leistinas greitis važiuojančių transporto priemonių, nusprendė jas aplenkti. Pradėdamas lenkti transporto priemones, susikoncentravo į saugų lenkimo manevro atlikimą, o būtent – įvertino, kad niekas nėra pradėjęs lenkti jo vairuojamo automobilio, priekyje važiuojanti transporto priemonė nerodo kairiojo posūkio signalo, priekyje kelias yra tiesus, niekas nemažina matomumo, lenkimui būtina priešpriešinio eismo juostos atkarpa yra laisva, dėl ko nusprendė, kad sugebės saugiai grįžti į savo eismo juostą. Visa tai įvertinęs, įjungęs kairiojo posūkio signalą, neviršydamas leistino greičio, pradėjo lenkimo manevrą. M. G. šį įvykį vertina kaip nesusipratimą, nes jis neatspindi jo tikrųjų vertybių ir moralinių nuostatų. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su paskirta administracinio poveikio priemone ir nurodo, kad skundžiamas Nutarimas nėra tinkamai individualizuotas, o paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms. Skundžiamame Nutarime nėra pateikti jokie argumentai, kurie pagrįstų dėl kokių priežasčių jam buvo paskirta tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonė. Juo labiau, vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, nebuvo įvertinta įvykiui reikšmingų aplinkybių visuma. Antai, M. G. lenkiant nesusidarė avarinė situacija, pavojus kitų asmenų gyvybei bei sveikatai nekilo, jis automobilį vairavo šviesiu paros metu, vidurdienį, nedarbo dieną (sekmadienį), esant itin geroms eismo sąlygoms, kelias buvo geros būklės, ne duobėtas, platus, tiesus, jis, aplenkdamas transporto priemonę neviršijo leistino greičio, transporto priemonių srautai šioje atkarpoje nedideli, leistinas maksimalus greitis 90 km/val., o jam grįžus į savo eismo juostą, tik po pakankamai ilgo laiko priešpriešais atvažiavo transporto priemonė. Visos šios aplinkybės patvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo intensyvus judėjimas. Pastebėtina ir tai, kad Institucija taip pat visiškai ignoravo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, neskyrė jokio dėmesio jų vertinimui, taip pat neanalizavo ar jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei. Skundžiamame procesiniame sprendime nebuvo aptarta galimybė M. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei paskirti švelnesnes poveikio priemones. M. G. teisę vairuoti turi (duomenys neskelbtini) metus t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų. Kiekvieną dieną sistemingai ir daug važinėja transporto priemone ir niekada nėra baustas nei už draudimo lenkti pažeidimus, nei už chuliganišką vairavimą ar kitus šiurkščius pažeidimus. Per (duomenys neskelbtini) vairavimo metus specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė ar baudžiamojo poveikio priemonė jam nebuvo taikytas. Per paskutinius dešimt metų, neskaitant šio atvejo, padarė tik vieną smulkų nusižengimą viršijus leistiną greitį, už kurį buvo skirta 6,00 Eur bauda. Po skundžiamo Nutarimo priėmimo jis naujų administracinių nusižengimų nepadarė, o priešingai, ėmėsi savalaikių veiksmų – sumokėjo paskirtą 185,00 Eur dydžio baudą. Jis nėra teistas, dirba, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, dažnai dalyvauja įvairiose pilietinėse akcijose, yra nutraukęs santuoką, todėl vienas rūpinasi bei išlaiko pilnametį vaiką, moka už pastarojo mokslus. M. G. teigimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad tiek jo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, tiek po jo, patvirtina, kad jis nėra pavojinga asmenybė. Kartu skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinio poveikio priemonė pertekliniai varžo jo teises, kadangi jam teisė vairuoti yra labai reikalinga darbinėje veikloje, o jam nebegalint vairuoti, jis neteks darbo, taps valstybės išlaikytinis, negalės vykdyti turimų kreditorinių įsipareigojimų, o taip pat negalės tinkamai pasirūpinti kartu gyvenančiu vaiku. Galiausiai, M. G. skunde apeliuoja ir į tai, kad skundžiamu Nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės pobūdis neatitinka ir šiuo klausimu galiojančios teismų praktikos, kurioje numatyta, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (b. l. 2-9).

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą į M. G. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad byloje ginčo dėl to, kad M. G., 2022 m. spalio 16 d., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, kelio ruože pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 109) išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą eismo juostą ir sankryžoje lenkė automobilį, nekyla. Esminis apeliaciniame skunde keliamas klausimas yra dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo šiuo aspektu formuojamą praktiką, priešingai nei teigia M. G., vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o nagrinėjamo straipsnio taikymas, priešingai nei nurodo M. G., yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės skyrimą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniniai pažeidėjo poreikiai, patogumas, negali būti iškeliami aukščiau padaryto pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nekyla abejonių, kad M. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Pažymėtina, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta tai, kad už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 170,00 Eur iki 230,00 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, pareigūnas tiriantis nusižengimą, paskyrė šiek tiek didesnę nei minimalią baudą, todėl nėra jokio pagrindo vertinti ją kaip akivaizdžiai neproporcingą ar per griežtą. ANK 420 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi įstatymas įtvirtina imperatyvą visais atvejais traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirti nurodytą administracinio poveikio priemonę. Pabrėžtina, jog šiuo atveju M. G. yra paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pastarojo skundo argumentais dėl šios priemonės neproporcingumo. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokių administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso sankcijoje, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra (b. l. 46-48).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. G. palaikė skundą jame nurodytais argumentais ir pripažino, kad padarė nusižengimą. Visą baudos sumą sumokėjo. Paskutinis KET pažeidimas užfiksuotas 2018 metais, bauda sumokėta, vėliau baustas administracine tvarka nebuvo. Dirba (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną, išlaiko sūnų, kuris šiuo metu studijuoja, vairuotojo pažymėjimo pastarasis neturi, nedirba. Jo vairavimo stažas – (duomenys neskelbtini) metai, netekus teisės vairuoti, praras darbą. Jo pajamos per mėnesį siekia (duomenys neskelbtini). Prašo neatimti vairavimo pažymėjimo, tai yra jo vienintelis pajamų šaltinis, iš kurio išlaiko šeimą, priešingu atveju, neteks darbo (b. l. 49-50).

Iš UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. gruodžio 6 d. fiskalinio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. G. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo jam paskirtą 185,00 Eur dydžio baudą (b. l. 11).

Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta tarp M. G. ir K. G. sudaryta santuoka (b. l. 13).

UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. gruodžio 2 d. M. G. charakteristikoje nurodyta, kad pastarasis, dirbdamas darbą, yra jam visiškai atsidavęs. M. G. yra veiklus, pareigingas, sąžiningas ir rodo sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį. Iškilusias problemas stengiasi išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu. Beje, išskirtinis darbuotojo atsakingumas, gebėjimas nuoširdžiai bendrauti su įvairių tipų žmonėmis – savybės, kurios lėmė ypatingai gerą daugelio asmenų, kurie su juo bendravo, vertinimą. M. G. sutinka, kad labai smarkiai suklydo, tačiau jis yra atsakinga, stipri asmenybė, o stipri asmenybė nekartoja tų pačių klaidų. Jis begaliniai smerkia savo poelgį bei neieško būdų, kad pateisintų savo elgesį, tiesiog besąlygiškai pripažįsta buvęs lengvabūdis. Įmonės vadovas yra įsitikinęs, kad šis M. G. teisės pažeidimas yra tikrai atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos. Atliekant pavestus darbus, jam tenka (duomenys neskelbtini), todėl darbo funkcijoms atlikti jam yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Nagrinėjant bylą, prašo, kad į M. G. teismas pažiūrėtų ne vien tik per padaryto teisės pažeidimo prizmę ir griežtai jo nebaustų, neatimtų iš jo teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 16).

Iš 2022 m. liepos 18 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp sutarties šalių: UAB „Duomenys neskelbtini“ ir M. G. 24 mėnesių laikotarpiui buvo sudaryta vartojamojo kredito sutartis, kurios pagrindu M. G. buvo suteiktas 500,00 Eur dydžio vartojamasis kreditas. Paskolos grąžinimo terminas – 2024 m. liepos 10 d. Kas mėnesį vartotojas įsipareigojo mokėti 24,94 Eur sumą, o paskutinio mokėjimo metu vartotojas įsipareigojo sumokėti 25,00 Eur sumą (b. l. 17).

Iš 2022 m. spalio 27 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp sutarties šalių: UAB „Duomenys neskelbtini“ ir M. G. 24 mėnesių laikotarpiui buvo sudaryta vartojamojo kredito sutartis, kurios pagrindu M. G. buvo suteiktas 293,77 Eur vartojamasis kreditas. Paskolos grąžinimo terminas – 2024 m. spalio 20 d. Kas mėnesį vartotojas įsipareigojo mokėti 15,99 Eur sumą, o paskutinio mokėjimo metu vartotojas įsipareigojo sumokėti 16,15 Eur sumą (b. l. 18).

Iš „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. rugpjūčio 14 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. G. 2022 m. rugpjūčio 14 d. pervedė 434,00 Eur įmoką (duomenys neskelbtini) universiteto filialo (duomenys neskelbtini) fakultetui už studento D. G. studijas 2022 – 2023 metais (b. l. 19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialisto P. L. 2022 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. spalio 16 d., patruliuojant kartu su specialiste M. B., apie 12.50 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Toyota Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas sankryžoje lenkė jų tarnybinį automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės”. Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo M. G., kuriam dėl padaryto nusižengimo buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, teisės ir pareigos išaiškintos bei įteikta protokolo kopija. M. G. sutiko su padarytu nusižengimu. Filmuota Body kamera Nr. 1801 (b. l. 24).

Administracinių nusižengimų registro 2023 m. sausio 16 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkis metus nurodyta, kad M. G. 2018 m. liepos 10 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, paskirta 6,00 Eur bauda, kuri sumokėta 2019 m. birželio 25 d.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2023 m. sausio 17 d. išraše nurodyta, kad M. G. yra neteistas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alternatyviuosius veiksmus, susijusius su pavojingu ir chuliganišku vairavimu, o būtent - transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, pažeidžiant KET reikalavimus. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo vieno šimto septyniasdešimties iki dviejų šimtų trisdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki šešių šimtų eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje taip pat numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Teismas, sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos įvertinęs kartu ir atskirai, pripažįsta, kad M. G., 2022 m. spalio 16 d., 12.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 8 bei 140.1 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 325) galiojimo zonoje bei sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“ (KET 1 priedas, ženklas Nr. 109). Už minėtą administracinį nusižengimą Institucija, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, M. G. paskyrė 185,00 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – 3 mėnesių trukmės specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) (b. l. 33-34). M. G. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo pripažino tiek šio nusižengimo padarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, jam paskirtą baudą sumokėjo ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 11). Tai reiškia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje ginčas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo fakto, šio nusižengimo faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo nekilo.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto skundo ir teismo posėdyje pateiktų M. G. paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. neginčija paties administracinio nusižengimo padarymo fakto, savo kaltės, taip pat minėto nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių bylos aplinkybių. Pastarasis prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, o tuo atveju, jeigu pastaroji bus paskirta, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti maksimaliai trumpesniam laikotarpiui nei imperatyviai numatyta teisės normoje. M. G. teigimu, Institucija jokiais argumentais, kurie paskatino ją priimti tokį sprendimą, nepagrindė kokios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, jai neleido spręsti, kad jo atžvilgiu, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimant teisės vairuoti ar nustatant trumpesnį, nei imperatyviai numatytas už padarytą nusižengimą, apribojimo terminą, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).

Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis). Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato imperatyvą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014).

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Teismas, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra pagrindas M. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir jam neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės – atėmimo. Teismo vertinimu, net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės M. G. skyrimas, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

Teismas negali nesutikti, kad M. G. padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir grubus KET pažeidimas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Kita vertus, sprendžiant administracinės nuobaudos, taip pat ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris šioje administracinio nusižengimo byloje pripažintinas akivaizdžiai mažesniu nei rūšinis.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad M. G. jam inkriminuotą ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė 2022 m. spalio 16 d., sekmadienį apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. Nei iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto skundo bei teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, nei iš administracinio nusižengimo byloje esančio M. G. sustabdžiusio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo nenustatyta, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto administracinio nusižengimo būtų sukelta avarinė situacija. Priešingai, nustatyta, kad pastarasis, aplenkdamas transporto priemonę, neviršijo leistino maksimalaus 90 km/h greičio, o jam grįžus į savo eismo juostą, tik po pakankamai ilgo laiko priešpriešais atvažiavo kita transporto priemonė. Juo labiau, minėtas įvykis nors ir buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau įvyko eismo atkarpoje, kuri nepasižymėjo dideliu intensyvumu, šviesios paros metu, nedarbo dieną, esant geram matomumui bei gerai kelio dangai. Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, po M. G. padaryto administracinio nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui bei sveikatai ir nebuvo nepažeisti kiti KET reikalavimai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mažesnį atsakomybės pavojingumą patvirtina ir tai, kad M. G. neneigė padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir supranta, kad turi būti nubaustas, o taip pat ėmėsi savalaikių veiksmų – sumokėjo paskirtą 185,00 Eur dydžio baudą (b. l. 11). Minėtos aplinkybės kontekste pabrėžtina, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo viso administracinio proceso metu buvo nuoseklus dėl savo padarytų neteisėtų veiksmų – kaltės neneigė, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą bei patvirtino, kad nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio, tačiau minėta aplinkybė Institucijos skundžiamame Nutarime nepagrįstai nebuvo pripažinta kaip pastarojo administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, minėta klaida taisytina ir M. G. prisipažinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo bei jo nuoširdus gailėjimasis pripažintinas pastarojo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. M. G. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis, per pastaruosius penkis metus, M. G. tik vieną kartą buvo baustas administracine tvarka pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, nežymiai viršijus leistiną greitį. Paskirtą 6,00 Eur baudą sumokėjo. Po skundžiamo Nutarimo priėmimo naujų administracinių nusižengimų pastarasis taip pat nepadarė. Pabrėžtina, jog teisę vairuoti M. G. įgijo dar (duomenys neskelbtini) metais ir kiekvieną dieną per (duomenys neskelbtini) metų vairavimo patirties laikotarpį, vykdydamas savo darbines funkcijas - sistemingai ir daug važinėdamas transporto priemonėmis, padarė išimtinai vieną ir skundžiamu Nutarimu pripažintą administracinį nusižengimą, susijusį su pavojingu vairavimu. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 17 d. išrašo duomenimis, M. G. neteistas.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės, charakterizuojančios administracinėn atsakomybėn patrauktą M. G., patvirtina, kad pastarasis nėra sistemingai pažeidėjas, iš esmės laikosi teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje galiojančių elgesio normų, o jam inkriminuotas ir skundžiamu Nutarimu pripažintas administracinis nusižengimas pasižymi išimtinai atsitiktiniu pobūdžiu, sąlygojančiu pagrįstą prielaidą, jog aptariamas M. G. elgesys daugiau nepasikartos.

Be visų anksčiau aptartų, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančių aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad M. G. šiuo metu dirba UAB „Duomenys neskelbtini“, kurioje yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 16). Pastarasis apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbovietėje užimamos pareigos yra susijusios išimtinai su (duomenys neskelbtini) funkcijomis, todėl tam tikram laikotarpiui netekęs galimybės vairuoti transporto priemones jis neteks ir darbo, kuris jam yra būtinas. Po santuokos nutraukimo M. G. augina pilnametį sūnų ir yra įsipareigojęs mokėti už pastarojo studijas, ką ir daro (b. l. 19). Taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų – pagal su UAB „Duomenys neskelbtini“ 2022 m. liepos 18 d. sudarytą vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį moka apie 24,94 Eur dydžio įmoką, o pagal 2022 m. spalio 27 d. sudarytą kita vartojamo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį moka po 15,99 Eur dydžio įmoką (b. l. 17-18).

Minėtų aplinkybių kontekste pripažintina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. darbinės funkcijos yra susijusios išimtinai su jam skundžiamu Nutarimu atimta teise vairuoti transporto priemones, be kurios pastarasis ne tik negalės tinkamai dirbti, bet galimai minėto darbo neteks, ko pasėkoje negalės vykdyti tiek kreditorinių įsipareigojimų, tiek užtikrinti tinkamą sūnaus išlaikymą.

Visų šių, teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. asmenybę, tiek jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma atskleidžia mažesnį pastarojo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą bei kartu išskirtinai teigiamai charakterizuoja M. G. asmenybę, todėl pripažintina, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas pastarajam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti M. G. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, skundžiamu Nutarimu paskyrus M. G. minimalią administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams), tokia valstybės reakcija į jo padarytą administracinį nusižengimą, jo asmenybę ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju būtų pernelyg griežta (neproporcinga). Todėl ši Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. (M. G.) skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25340-2022 dalį, kuria M. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams,:

pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, neskirti M. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė