Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-31 · Civilinė byla Nr. 2S-690-653/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-31
Bylos Nr.
2S-690-653/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25355-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
R. M.
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
R. M.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Suinteresuotas asmuo
I. M.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-690-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25355-2014-6Procesinio dokumento kategorija: 3.3.2.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M., atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei I. M. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu reikalavimų, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, suinteresuotas asmuo I. M..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. N2-1898-127/2015 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. M., o taip pat atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei I. M., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei kitų, susijusių su santuokos nutraukimu reikalavimų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina I. M., priteisė iš tėvo R. M. nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 202,73 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014-07-28, kol sūnus sulauks pilnametystės, padalino tarp sutuoktinių santuokoje įgytą turtą bei nustatė prievolių pobūdį, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Pareiškėjas R. M. pateikė teismui prašymą išdėstyti 2015 m. balandžio 23 d. teismo sprendimu I. M. priteistų sumų, kas atlikus užskaitą, sudaro 11 273,91 Eur, mokėjimą tokiu būdu: įpareigojant atsakovą 273,91 Eur sumokėti per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria bus išspręstas prašymas dėl sprendimo išdėstymo įsiteisėjimo dienos, o likusią 11 000,00 Eur sumą - po 40 Eur nuo teismo nutarties, kuria bus išspręstas prašymas dėl išdėstymo įsiteisėjimo dienos iki pilno atsiskaitymo būtų mokama už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad išlaikymą nepilnamečiui sūnui moka, įsiskolinimo susidariusio nėra. Taip pat yra pilnai sumokėjęs iš jo į valstybės biudžetą priteistas sumas. Sudarius iš jo I. M. priteistų bei jam iš jos priteistų sumų balansą matyti, kad jis nėra sumokėjęs buvusiai sutuoktinei 12 343,59 Eur, o ji nėra jam sumokėjusi 1 069,68 Eur. Atlikus užskaitą, jis I. M. lieka skolingas 11 273,91 Eur. Nurodo, kad dėl objektyvių priežasčių jo galimybės iš karto išmokėti visą priteistą sumą I. M. yra ribotos. 2015-05-14 raštu kreipėsi į buvusią sutuoktinę su prašymu išdėstyti priteistų sumų mokėjimą, tačiau jokio atsakymo iki šiol negavo. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir I. M. gali kreiptis dėl priteistų sumų išieškojimo. Pareiškėjas dirba UAB „Orgsis“, jo pajamos (darbo užmokestis ir dividendai) per 2015 m. aštuonis mėnesius vidutiniškai sudarė po 668 Eur. Turi kreditinį įsipareigojimą bankui AB SEB, per mėnesį mokėtina suma sudaro 123 Eur. Turi neįvykdytų prievolių pagal 2004-06-28 ir 2008-07-16 paskolos sutartis (bendra suma 23 169,60 Eur). Reguliariai moka išlaikymą sūnui kas mėnesį po 202,73 Eur bei patiria papildomas jo išlaikymo išlaidas, nes sūnus daug laiko praleidžia su juo. Pareiškėjas turi tenkinti ir savo būtinuosius poreikius. Nurodo, kad gauti kredito nėra galimybės, nes neatitinka Lietuvos banko nustatytų atsakingo skolinimosi kriterijų. Todėl esant tokiai situacijai, galimybių I. M. išmokėti visą sumą iš karto neturi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad atsiradus pirmai galimybei jis sutuoktinei turimą sumokėti sumą sumokėtų ir anksčiau. Šiai dienai pagal savo finansinę situaciją suinteresuotam asmeniui maksimaliai galėtų mokėti po 50 eurų per mėnesį. Jam nuosavybės teise priklauso UAB „Ogsis“ 4 vnt. akcijų, kurių nominali vertė yra apie 8688,60 eurų. Per metus papildomai gauna apie 1500 eurų dividendų. Butą, priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise, po santuokos nutraukimo dovanojimo sandoriu perleido savo motinai, tokiu būdu padengdamas skolas seseriai, kuri siekė apie 16000 eurų. Butas perleistas siekiant atsiskaityti su turimu kreditoriumi (seserimi). Perleisto buto vertė nebuvo nustatinėjama. Sutiko, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas ir iš dalies, tačiau nenurodė teismui kokią per mėnesį didesnę sumą būtų pajėgus mokėti suinteresuotam asmeniui.

Suinteresuotas asmuo I. M. pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas (CPK 284 str. 1 d.) reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Skolininko turtinė padėtis turėtų būti išimtinai bloga, vien įprastai blogos materialinės padėties konstatavimas nesudaro pagrindo taikyti šį procesini institutą. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad jo turtinė padėtis yra tik laikinai pablogėjusi, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išimtinai sunkią turtinę padėtį. Teismų praktikoje pažymima, kad turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010), kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 str.). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad moka kreditą bankui. Pareiškėjas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: 1) ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 44/1115460, esančio adresu: (duomenys neskelbtini); 2) bei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 10/153474, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), UAB „Orgsis“, į.k. 123551070, (duomenys neskelbtini), 4 vnt. akcijų, kurių 2010-09-28 dienai nominali vertė 7600 Lt, t.y. bendra akcijų vertė sudaro 30400 Lt. Įmonė UAB „Orgsis“ dirba pelningai ir bylos duomenimis yra žinoma, kad pareiškėjas kiekvienais metais už akcijas gauna dideles dividendų išmokas. Pareiškėjas yra dirbantis, darbingo amžiaus, sveikas. Priteista mokėti suma buvo sąmoningai iššvaistyta ne šeimos interesais. Iki šiol ji yra priversta mokėti praktiškai visą grąžintiną bankui kredito sumą, nes pareiškėjas moka nestabiliai iki 40 Eurų per mėnesį sudarančią sumą. Vykdymas yra galimas iš jam nuosavybės teise priklausančio turto ir negali būti išdėstytas mokėti dalimis, suteikiant galimybę pareiškėjui toliau piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Pareiškime nurodoma, kad 11 000 Eur bus išmokama, kas mėnesį po 40 Eur. Patvirtinus siūlomą teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tvarką, sprendimas būtų įvykdytas per 275 mėnesius, t.y. per 23 metus. Akivaizdu, kad pareiškėjo siūlomas sprendimo išdėstymas prieštarauja tiek formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, tiek lygiateisiškumo, protingumo, teisėtumo principams.

Teismo posėdžio metu I. M. atstovė paaiškino, kad pareiškėjas pagal byloje esančią medžiagą turi realių galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Po santuokos nutraukimo bylos pareiškėjas dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo motinai jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis būtų sunki tik laikinai. Pareiškėjas sąmoningai siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Suinteresuotas asmuo sutiktų su pareiškėjo pasiūlymu kreditorinius įsipareigojimus perimti I. M. ir išpirkti pareiškėjo buto dalį, nuo kreditorinių įsipareigojimu atleidžiant R. M..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. M. prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-1898-127/2015 vykdymo išdėstymo. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas antstolės B. P. vykdomas išieškojimas iš skolininko R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0171/15/03784.

Teismas nustatė, kad d pareiškėjas yra sveikas, darbingas asmuo; dirba UAB „Ogsis“ ir turi nuolatines pajamas. Jo gaunamos pajamos ir dividendai per 2015 m. aštuonis mėnesius vidutiniškai sudarė kas mėnesį apie 668 eurų. Pareiškėjui priklauso 4 vnt. UAB „Ogsis“ akcijų. Pareiškėjo teigimu, akcijų vertė yra apie 8688,60 eurų. Pareiškėjas per metus papildomai gauna apie 1500 eurų dividendų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimu iš pareiškėjo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui kas mėnesį po 202,73 eurus mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. 44/1115460, esančio adresu: V(duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutarties pagrindu perleido savo motinai. Butas buvo perleistas tikslu atsiskaityti už skolas seseriai pagal teismo sprendimą. Skolos suma siekė apie 16000 eurų. Pareiškėjas patvirtino, kad buto rinkos vertė nustatinėjama nebuvo. Pareiškėjo teigimu, jis turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, mokama suma per mėnesį sudaro apie 122 eurus. Byloje yra pateikti abiejų šalių bankų sąskaitų išrašai iš kurių matyti, kad kredito įmokas per pareiškėjo nurodytą laikotarpį suinteresuotas asmuo I. M. dengė didesne dalimi nei pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog negali pasiskolinti reikiamos sumos iš banko ar kitos kredito institucijos ir taip padengti įsiskolinimą pagal teismo sprendimą. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad siekdamas atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu, pareiškėjas būtų siūlęs kitus atsiskaitymo variantus nei mokėti po 20-50 eurų kas mėnesį (CPK 178 str.).

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo turtinė padėtis, kuri buvo ir sprendimo priėmimo metu, iš esmės nepasikeitė; šiuo metu pareiškėjas yra pajėgus surasti galimybes bei kitus būdus kaip atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjo prašymas sprendimo vykdymą išdėstyti 23 metams, teismo vertinimu, prieštarautų teismų formuojamai praktikai. Nagrinėjamu atveju išdėsčius teismo sprendimo vykdymą tokiu būdu kaip to prašo pareiškėjas, ir pareiškėjui mokant kas mėnesį jo prašomo dydžio išmokas, pareiškėjas - skolininkas būtų kredituojamas suinteresuoto asmens - išieškotojos. Toks teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepagrįstai pažeistų ne tik šalių interesų pusiausvyrą, bet kartu prieštarautų teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principams, taip pat pažeistų išieškotojos I. M. teisėtų lūkesčių principus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (IIIt., b.l.6-8), kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutartį ir išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. balandžio 23 d. teismo sprendimu I. M. priteistų sumų, kas atlikus užskaitą, sudaro 11 273,91 EUR, mokėjimą tokiu būdu: įpareigojant atsakovą 273,91 EUR sumokėti per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria bus išspręstas prašymas dėl sprendimo išdėstymo įsiteisėjimo dienos; 6 mėnesius nuo teismo nutarties, kuria bus išspręstas prašymas dėl sprendimo išdėstymo įsiteisėjimo dienos mokant po 300 EUR kas mėnesį; pasibaigus 2 punkte nustatytam terminui po to dar 18 mėnesių mokant po 511 EUR iki pilno atsiskaitymo, už einamąjį mėnesį sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.

Nurodo, jog skolos suma seseriai sudaro 16 000EUR bei 80 000LT, tai buvo minėta 2015-12-08 teismo posėdžio metu, užfiksuota ir 2015-04-23 teismo sprendime. Todėl savo asmeninį turtą turėjo perleisti už šią skolą, kuri yra daug didesnė nei skola suinteresuotam asmeniui. Apeliantas nurodo, jog suinteresuotam asmeniui sutiktų perleisti dalį jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau tai priklauso ir nuo kreditoriaus – banko – pozicijos. Su suinteresuotu asmeniu santykiai yra konfliktiški. Apeliantas nurodo, jog siekia taikiai išspręsti sprendimo vykdymo klausimą, nedidinat vykdymo išlaidų.

Nurodo, jog neturi galimybės pasiskolinti reikiamos pinigų sumos iš kitų kredito įstaigų, nes neatitinka Lietuvos banko valdybos 2011-09-01 nutarimu Nr. 03-144 (2015-05-28 nutarimo Nr. 03-90 redakcija) nustatytų atsakingo skolinimosi kriterijų, nes pajamų likutis, įvykdžius kitus įsipareigojimus (bankui, sūnaus išlaikymui pagal 2015-04-23 teismo sprendimą) pajamų likutis sudaro 343 EUR. Greitųjų paskolų bendrovės skolina per mažas sumas, be to tokie kreditai neekonomiški, rizikingi.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (III t.,b.l.6-8). Nurodo, jog atskirajame skunde apeliantas reiškia naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme.

Pažymi, jog apelianto siūloma sprendimo išdėstymo tvarka pažeidžia suinteresuoto asmens interesus, be to nei pagal vieną savo siūlomą mokėjimų išdėstymą savanoriškai nesumokėjo nė vienos sumos (kurią nurodė galintis sumokėti).

Suinteresuotas asmuo papildomus dokumentus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, nurodydama, kad jie gauti vėliau, nei buvo priimta skundžiama nutartis.

Pareiškėjas 2016-03-30 pateikė papildomus dokumentus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, nes šie įrodymai gauti vėliau, nei buvo priimta skundžiama nutartis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikus naujus įrodymus, kurie gauti vėliau, nei buvo priimta skundžiama nutartis ir objektyviai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl juos prijungia prie bylos.

Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo. Būtina nustatyti, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia tuo, kad jis neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą; pateikia sprendimo vykdymo išdėstymo tvarką.

Pirma, apeliantas atskirajame skunde, pateikdamas naują sprendimo vykdymo išdėstymo tvarką, kelia naujus reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti atskirojo skundo dalyku (CPK 312 str.,338 str.).

Antra, nors apeliantas ir teigia, jog jis neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimą iš karto, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog negali pasiskolinti reikiamos sumos iš banko ar kitos kredito institucijos ir taip padengti įsiskolinimą pagal teismo sprendimą; kad šiuo metu pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių yra nepajėgus atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu, kad negali pagerinti savo esamos turtinės padėties. Taigi, apeliantas neįrodė, jog šiuo atveju susiklostė tas išimtinis atvejis, kuomet taikytinas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutas, be to pats apeliantas neneigia, jog turi nekilnojamojo turto, gauna nuolatines pajamas.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog nuo 2015-04-23 sprendimo, kurio vykdymą apeliantas prašo atidėti, įsiteisėjimo praėjo keletas mėnesių (sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 22 d.), todėl apeliantas faktiškai šį laikotarpį jau naudojasi sprendimo vykdymo atidėjimu. Šiame kontekste aktualu pažymėti ir tokią aplinkybę, kad CK 3.117 str. 3 d. įtvirtinta speciali norma, reglamentuojanti buvusių sutuoktinių teisinius santykius, kuomet vienam iš sutuoktinių yra priteista kompensacija už priteisto didesnę turto vertę, t.y. CK 3.117 str. 3 d. numatyta, jog pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Taigi, vienam iš sutuoktinių teismo sprendimu priteistos kompensacijos mokėjimo atidėjimas galimas tik išimtiniais atvejais ir tik glaustam laikotarpiui (ne daugiau kaip dvejiems metams). Šios teisės normos kontekste pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neproporcingai mažomis sumomis net 23 metams, kaip prašė apeliantas, būtų neproporcingas ir neteisingas suinteresuoto asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju prašymo patenkinimas prieštarautų teismo sprendimo privalomumo principui bei teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams.

Be to, įvertinus šalių pateiktus naujus įrodymus, matyti, jog apelianto turtinė padėtis yra geresnė, nei deklaruoja pats apeliantas: iš 2015-10-07 Skolos grąžinimo sutarties matyti, jog apeliantui sesuo D. M. paskolino 16 000 EUR išlaidoms, susijusioms su R. M. skyrybų su I. M. padengimu; be to, pats apeliantas nurodo, jog 2016-02-04 ir 2016-03-29 sumokėjo suinteresuotam asmeniui po 300 EUR , o 2015-12-16 sumokėjo 1725,68 EUR sumą. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto.

Kita vertus, pasikeitus aplinkybėms, taip pat prašant kitokia tvarka išdėstyti teismo sprendimą, skundžiama nutartis neužkerta kelio apeliantui vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suinteresuotas asmuo patyrė 120,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos 2016-01-06 sąskaita už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitu (III t.,b.l. 11;12) bei neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8.16 p. nustatyto maksimalaus dydžio, kuris yra 294,04 EUR. Taigi, suinteresuoto asmens turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 120,00 EUR – priteistinos LR CPK 98 str. pagrindu iš apelianto.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo R. M. suinteresuoto asmens I. M. naudai priteisti 120,00EUR bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jelena Šiškina