Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Ištvermės sporto šakų ir turizmo mėgėjų klubo „OK KLAJŪNAS“ skundo atsakovams valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Ištvermės sporto šakų ir turizmo mėgėjų klubas „OK KLAJŪNAS“ (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas (teismo priimti nagrinėti reikalavimai): 1) įpareigoti valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją (toliau – ir Urėdija, atsakovas) derinti ir suderinti su pareiškėju 100 medinių stulpelių pastatymo vietas Urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose; 2) atlyginti pareiškėjui 2 000 Eur žalą dėl sumažinto finansavimo “Stacionarios orientavimo trasos vaikų ir jaunimo aktyvaus sporto ir laisvalaikio erdvė“ projektui (toliau – ir Projektas) pagal „Neformalaus ugdymo gerinimas įtraukiant jaunimą į vietos bendruomenės organizavimą ir socialinės atskirties mažinimą“ Nr. LEADER19.2SAVA9ES priemonę (toliau – ir Priemonė).

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, nagrinėdami bylą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad vadovaujantis byloje pateiktais duomenimis, dalis teritorijų, kuriose Klubas, įrengdamas orientavimosi trasas, ketino pastatyti 100 kontrolinių medinių stulpelių, patenka į Urėdijai patikėjimo teise perduotus valdyti ir naudoti valstybinius miškus, atsakovo teigimu, skirtus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.109 straipsnyje pateiktas turto patikėjimo teisės turinio apibrėžimas leidžia teigti, jog Klubo keliamas ginčas yra susijęs su Urėdijos daiktinės teisės įgyvendinimu valdant ir naudojant jai perduotus valstybinius miškus ir dėl to toks ginčas turi civilinį, o ne administracinį, pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Aptariamoje byloje reiškiamu skundu pareiškėjas siekia, kad Urėdija suderintų 100 medinių stulpelių pastatymo vietas Urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose bei atlygintų pareiškėjo patirtą turtinę žalą, kurią, kaip nurodo pareiškėjas, jis patyrė dėl to, jog buvo sumažintas finansavimas jo rengtam Projektui atsakovui atsisakius suderinti 100 medinių stulpelių pastatymo vietas Urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose.

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Urėdijos atsisakymo leisti patikėjimo teise valdomoje valstybinėje miško žemėje tam tikras veiklas – šiuo atveju – įrengti medinius stulpelis. Urėdija, spręsdama dėl leidimo statyti medinius stulpelius valstybei priklausomoje miško žemėje, įgyvendino atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Todėl ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Įvertinus tai, kad žalą pareiškėjas kildina iš Urėdijos, veikusios civilinių teisinių santykių srityje, veiksmų, spręstina, jog aptariamas skundo reikalavimas taip pat nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 3 dalimi, sprendžia, kad byla perduotina Utenos apylinkės teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Ištvermės sporto šakų ir turizmo mėgėjų klubo „OK KLAJŪNAS“ skundo atsakovams valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo perduoti Utenos apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys