- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- II-556-561/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 48.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarties G. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė G. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2008 m. gruodžio 9 d. savo namuose, esančiuose Zarasų rajone, Purvynės kaime, laikė 0,4 litro etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 76,0 %, tokiais savo veiksmais padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177² straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. kovo 2 d. Institucijos nutarimu G. Z. buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 177² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda su likusio etilo alkoholio skiedinio bei taros konfiskavimu ir sunaikinimu. Nustatyta G. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. pažeidėja gailisi padariusi pažeidimą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija nenustatė.
II.
2009 m. kovo 23 d. skundu G. Z. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2009 m. kovo 2 d. Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nurodydama, jog jos namuose rastas etilo alkoholio skiedinys priklausė ne jai, o V. J. B., kuris laikinai gyveno jai priklausančiame name. Šias aplinkybes, G. Z. teigimu, gali paliudyti V. S. Z. ir G. Z., kurie dalyvavo ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi G. Z. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Institucijos 2009 m. kovo 2 d. nutarimą, kuriuo G. Z. paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda. Teismas konstatavo, jog G. Z. veika pagal ATPK 177² straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir administracinė nuobauda jai paskirta pagrįstai, o jos parodymus, kad ji neįvykdė jai inkriminuojamos veikos, vertino kaip jos siekį išvengti administracinės atsakomybės bei pažymėjo, jog šiuos jos parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
III.
Apeliaciniu skundu G. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį ir Institucijos 2009 m. kovo 2 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, jog ATPK 177 straipsnis reikalauja nustatyti tyčinę kaltės formą, t. y. administracinę atsakomybę taikantis asmuo turi įrodyti, jog asmuo žinojo ar turėjo žinoti apie tai, kad laiko draudžiamus alkoholinius gėrimus. Apeliantė neigia, kad 0,4 litro etilo alkoholio skiedinio priklausė jai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad ji būtų pati laikiusi ar įgijusi etilo alkoholio skiedinį. Pasak apeliantės, šį skiedinį įsigijo V. J. B., jai nežinant ir tuo momentu nebūnant Purvynės kaime, kur ji nuvažiuodavo 2-3 kartus per savaitę, nes jos pastovioji gyvenamoji vieta yra Zarasuose. V. J. B. laikinai gyveno jai priklausančiame name, jam buvo reikalinga pastovi globa, nes jis sirgo onkologine liga, ir minėtą skystį naudojo kaip vaistą, skaudančioms vietoms tepti, ką jis patvirtino 2008 m. gruodžio 9 d. apklausos protokole. Šie V. J. B. parodymai nėra paneigti, tas pačias aplinkybes gali paliudyti ir V. S. Z. bei G. Z.. V. J. B. šiuo metu yra miręs. Apeliantė nurodo, kad šis asmuo nebuvo jos artimasis, jį pastoviai prižiūrėdavo apeliantės sesuo V. S. Z., todėl apeliantė negali būti atsakinga už V. J. B. įsigyto skiedinio laikymą vien todėl, kad namas, kuriame buvo laikomas skiedinys, priklauso jai, nors ji ten faktiškai negyvena. Pasak apeliantės, su tokiomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs jos apeliacinį skundą byloje Nr. II-639-580/2009. Dėl šios priežasties apeliantė prašo išreikalauti minėtą bylą ir prijungti prie šios bylos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta (žr. Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 27). Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažindamas G. Z. kalta dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo, apsiribojo tik įrodymų, kuriais remiantis nustatyta, jog ji padarė pažeidimą, išvardinimu, šių įrodymų aiškiai neidentifikuojant ir jų neanalizuojant. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra priimtas pažeidžiant ATPK 286 straipsnio 2 dalį, jis yra nepakankamai motyvuotas, todėl toks teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nė vienas pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytas, G. Z. kaltę pagrindžiantis, įrodymas, tiesiogiai nepatvirtina fakto, jog G. Z. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo išnagrinėti visi reikšmingi faktai, ištirtos visos galimos įvykio versijos, įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, tokiu būdu nebuvo įvertinti visi tiek pažeidėją kaltinantys, tiek jį teisinantys įrodymai ir pašalinti prieštaravimai tarp jų. Teismas neapklausė G. Z. nurodytų, jos išdėstytas aplinkybes galinčių patvirtinti liudytojų – V. S. Z. ir G. Z.. Byloje nėra ir šių asmenų rašytinių paaiškinimų.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė paminėtas teisės normas, neapklausė atsakomybėn traukiamam asmeniui naudingus parodymus galinčių duoti liudytojų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. Z. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.