- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- eAS-407-438/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2017 m. vasario 24 d. raštą Nr. 1SD-745-(3.1) „Dėl taikos sutarties“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčija NŽT raštą, kuriuo NŽT atsisakė su pareiškėju sudaryti jo pateiktą taikos sutartį Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1312-753/2016. Ši faktinė aplinkybė, teismo vertinimu, įrodo, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir dėl jų kilusius ginčus šalys sprendžia bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl NŽT, šiuo atveju būdama jau nagrinėjamos civilinės bylos proceso šalimi (atsakovas) ir pateikdama pareiškėjui 2017 m. vasario 24 d. raštą, kuriuo atsisakė sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o realizuoja procesines šalies teises byloje, pareikšdama savo nuomonę taikos sutarties sudarymo klausimu. Teismas sprendė, kad toks ginčas nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nenagrinėtinas administraciniuose teismuose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 p.).
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas byloje veikia ne kaip privatus subjektas, bet vykdo valstybės jam priskirtas funkcijas, todėl atsisakymas sudaryti taikos sutartį turi būti įvertinamas viešojo administravimo subjektui taikomų teisės aktų aspektu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ; 33 str. 2 d. 1 p.) nustatyta tvarka.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. vasario 24 d. raštą Nr. 1SD-745-(3.1) „Dėl taikos sutarties“, kuriuo NŽT atsisakė sudaryti taikos sutartį su pareiškėju civilinėje Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1312-753/2016.
Analizuojant pareiškėjo skundo reikalavimo priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016).
Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
Vertindama NŽT 2017 m. vasario 24 d. rašto Nr. 1SD-745-(3.1) „Dėl taikos sutarties“ pobūdį, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo raštu pareiškėjas informuojamas, jog, NŽT nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kadangi taikos sutarčiai, kaip dviejų asmenų sandoriui, taikomos CK nuostatos (CK LII skyrius), šalys, siekdamos sudaryti taikos sutartį, elgiasi dispozityviai, t. y. pačios savo laisva valia sprendžia sudaryti tokią sutartį ar ne.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-1312-753/2016 NŽT yra proceso šalis (atsakovas), todėl, kaip ir pareiškėjas, šioje byloje turi lygias procesines teises, tarp kurių – ir teisę užbaigti bylą taikos sutartimi, todėl administracinis teismas neturi galimybės įpareigoti atsakovą sudaryti taikos sutartį ar vertinti atsisakymo sudaryti taikos sutartį teisėtumo.
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad NŽT 2017 m. vasario 24 d. raštas Nr. 1SD-745-(3.1) „Dėl taikos sutarties“ negali būti administracinės bylos dalyku, o inicijuojamu ginču dėl NŽT atsisakymo sudaryti taikos sutartį civilinės bylos nagrinėjimas negali būti perkeliamas į administracinį teismą.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.