Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartimi M. P. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių teisių pažeidimo pagal Lietuvos ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdydamas atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Šiais savo veiksmais M. P. buvo kaltinamas pažeidęs kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus.

Pareiškime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš bendrovės prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą nagrinėjimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi ir bendrovė prioritetą skyrė kitiems žemesnės eilės kreditoriams.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina

Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Kita vertus, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, be objektyviosios atitinkamo nusižengimo pusės, būtina nustatyti ir subjektyviąją – t. y. asmens, traukiamo atsakomybėn, kaltę.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pažymėtina, kad pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 120 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti nusižengimai gali būti padaromas tik tyčia. Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Visi neaiškumai ir abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pažymėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje susidariusi sudėtinga finansinė situacija ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, t. y. minėtas straipsnis tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų, todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar ginčijamo atsiskaitymo metu fizinio ar juridinio asmens finansinė padėtis buvo sudėtinga.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. yra M. P.. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos aptartus byloje duomenis, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad M. P. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

VMI pareiškime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. gegužės 20 d. duomenimis turi 19 006,33 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudaro 16,57 Eur mokestis pagal vykdomąjį dokumentą; 61,62 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai; 16 482,96 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 1 181,73 šio mokesčio delspinigiai bei 1 263,45 Eur mokesčio avansas. Kadangi byla nagrinėjama dėl 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. atliktų mokėjimų kreditoriams nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bylai aktualus laikotarpis yra iki 2023 m. lapkričio 6 d.

Teismui pateiktame pareiškime nurodyta, jog bendrovė 2023 m. gegužės 10 d. pateikė pelno mokesčio deklaraciją už 2022 m. mokestinį laikotarpį, kuria mokėtina suma valstybės biudžetui sudarė 8 043 Eur. Bendrovė padengė dalį turimos nepriemokos, t. y. 4 897,04 Eur. Pelno mokesčio likutis už 2022 m. mokestinį laikotarpį yra 3 145,96 Eur, kuris nėra padengtas ir šiai dienai. Pagal pateiktus Luminor Bank AS įmonės banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad didžiausi mokėjimai buvo atliekami 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d., bendrovei turint 3 145,96 Eur pelno mokesčio nepriemoką.

Teismo posėdžio metu M. P. nurodė, jog įmonėje 2023 m. gegužės mėnesį buvo atlikta krata, paimti visi dokumentai, kompiuteriai, grynieji pinigai, užblokuotos sąskaitos ir prieiga prie jų, taip pat prieiga prie įmonės e. pašto. Byloje pateiktas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos 2023 m. gegužės 25 d. kratos protokolas patvirtina, kad įmonėje buvo atlikta krata. Iš Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento 2023 m. spalio 18 d. prokuroro Z. B. nutarimo pakeisti nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nustatyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45185-22, pagal požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 202 straipsnio 1 dalyje ir 2023 m. gegužės 23 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimam turtui, tarp jo ir piniginėms lėšoms, esančioms Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti. Taigi nurodytų duomenų matyti, kad 2023 m. gegužės 23 d. prokuroro nutarimu įmonės turimam turtui ir piniginėms lėšoms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ką patvirtina M. P. teismo posėdžio metu išsakyti argumentai, kad atlikus kratą įmonėje buvo paimti visi dokumentai ir užblokuotos sąskaitos, todėl įmonės vadovas negalėjo disponuoti įmonės lėšomis savo nuožiūra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog VMI pareiškime nurodytus mokėjimus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 14 d. ir 2023 m. lapkričio 6 d. mokėjimus atliko prokuroro leidimu. Jie buvo atliekami nuvykstant į banką ir pateikiant banko darbuotojui prokuroro leidimą atlikti mokėjimus. Jokie prisijungimai prie banko sąskaitos įmonės vadovui nebuvo prieinami, jis negalėjo žinoti įmonės lėšų likučio, savarankiškai atlikti mokėjimų. 2023 m. lapkričio 6 d. mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini44)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini22)“ buvo atlikti įmonės vadovo 2023 m. rugsėjo 18 d. ir prokuroro Z. B. 2023 m. spalio 18 d. nutarimo pagrindu. Netikėti M. P. teiginiais, kad ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. mokėjimai buvo atlikti analogišku būdu, t. y. turint prokuroro leidimą, nėra pagrindo.

M. P. teismui nurodė, jog po atliktos kratos įmonės buhalterė nutraukė sutartį ir įmonė liko be buhalterio, įmonės veikla iš esmės buvo visiškai sustabdyta. Kaip matyti iš VMI pareiškimo mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei 2023 m. gegužės 10 d. pateikus pelno mokesčio deklaraciją. Likusi nepriemoka įskaičius atliktą bendrovės mokėjimą yra 3 145,96 Eur. Būtent turint tokio dydžio nepriemoką buvo atlikti pareiškime nurodyti mokėjimai AB „(duomenys neskelbtini11)“, UAB „(duomenys neskelbtini22)“, UAB „(duomenys neskelbtini33)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini44)“. Sutiktina su M. P. teiginiais, kad atlikus įmonėje kratą ir paėmus visus įmonės dokumentus jis negalėjo tiksliai žinoti apie turimą mokestinę nepriemoką ar jos dydį. Pabrėžtina ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevengė vykdyti atsiskaitymų ir su VMI, po pateiktos pelno mokesčio deklaracijos bendrovė didesnę dalį mokesčio sumokėjo nesuėjus mokėjimo terminui ir likusi mokestinės nepriemokos suma buvo 3 145,96 Eur. Kadangi iki mokėjimo termino suėjimo (2023 m. birželio 15 d.) įmonės lėšoms buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo galimybė padengti įsiskolinimo VMI. Todėl, įvertinus bendrovės vykdytų atsiskaitymų su kitais kreditoriais ir mokestinės nepriemokos nesumokėjimo priežastis, negalima daryti išvados, kad bendrovės vadovas turėjo tikslą nevykdyti atsiskaitymų su valstybe ir siekė tyčia pažeisti aukščiau eilėje esančio kreditoriaus (VMI) interesų.

Iš anksčiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką – trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatekintus reikalavimus, bei galimai neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Kita vertus, teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. pateiktus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, juos sugretinęs su kita rašytine bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, jog vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, patvirtina, kad M. P. padarė jam inkriminuotą ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, Nr. 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. P. neginčijo, kad atliko anksčiau išvardintus mokėjimus kitiems nei VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, tačiau pripažino, kad minėti mokėjimai buvo atlikti išimtinai tik prokuroro leidimu disponuoti įmonės lėšomis, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Informacijos apie nesumokėtą nepriemoką ar jos dydį asmuo neturėjo, negalėjo valdyti ir disponuoti įmonės dokumentais bei lėšomis, kas apribojo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę tyčia neatsiskaityti su trečios eilės kreditoriumi (VMI), tai siekiant sąmoningai išvengti prievolių valstybei vykdymo ir prioritetą teikti atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Teismas, netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais neturi pagrindo, kadangi jie atitinka rašytinę administracinio nusižengimo bylos medžiagą.

Visi anksčiau teismo įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios, todėl pastarosios atžvilgiu pradėta administracinė teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais

nutaria:

nutraukti M. P. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį teiseną, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.