- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-698-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18893-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos ir negautų pajamų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės L. P. ieškovės naudai 502,11 Eur negrąžinto kredito, 48,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 18,30 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 69,39 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 502,11 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-12-13), 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovės vartojimo kredito gavėjos L. P. 2018-12-13 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-rmxt38gx, kuria atsakovei buvo suteiktas 600,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 371,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 216,00 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė iniciavo su atsakove sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020-05-15. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 221 straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020-03-03 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 5 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą priteisti skolą ir negautas pajamas reiškia reikalavimo teisę į atsakovę įgijusi ieškovė.
2. Atsakovė L. P. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės L. P. 502,11 Eur negrąžintą kreditą, 48,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 18,30 Eur administravimo mokestį paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 69,39 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 14,66 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 4 d.), 26 (dvidešimt šešių) procentų dydžio metines palūkanas (negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021-01-13 – 375,51 Eur; 2021-02-13 – 363,42 Eur; 2021-03-13 – 351,06 Eur; 2021-04-13 – 338,44 Eur; 2021-05-13 – 325,54 Eur; 2021-06-13 – 312,35 Eur; 2021-07-13 – 298,90 Eur; 2021-08-13 – 285,15; 2021-09-13 – 271,10 Eur; 2021-10-13 – 256,74 Eur; 2021-11-13 242,07 Eur; 2021-12-13 – 227,08 Eur; 2022-01-13 – 211,77 Eur; 2022-02-13 – 196,13 Eur; 2022-03-13 – 180,15 Eur; 2022-04-13 – 163,82 Eur; 2022-05-13 – 147,14 Eur; 2022-06-13 – 130,10 Eur; 2022-07-13 – 122,69 Eur; 2022-08-13 – 94,90 Eur; 2022-09-13 – 76,73 Eur; 2022-10-13 – 58,16 Eur; 2022-11-13 – 39,19 Eur; 2022-12-13 – 19,81 Eur), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (652,86 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 101,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė AB „BnP Finance“ ir atsakovė 2018 m. gruodžio 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-rmxt38gx, pagal kurią atsakovei suteiktas 600 Eur kreditas 48 mėnesių laikotarpiui, taikant 26 proc. vartojimo kredito metinę palūkanų normą, kredito grąžinimo data 2022 m. gruodžio 13 d. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 3.5.2 punktu atsakovė įsipareigojo laiku mokėti mėnesines įmokas. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nurodyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos; palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesio kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško paskolos sumokėjimo dienos. Atsakovė nevykdė tinkamai Vartojimo kredito sutartyje nustatyto įsipareigojimo laiku mokėti mėnesio įmokas, todėl 2019 m. rugpjūčio 14 d. raginimu pradinė kreditorė įpareigojo atsakovę per 14 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 99,97 Eur įsiskolinimą pagal sutartį, įspėjo, kad priešingu atveju sutartis bus nedelsiant nutraukta. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė tinkamai atsiskaitė su pradine kreditore. Pradinė kreditorė nutraukė su atsakove vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. gegužės 15 d., įspėjusi apie tai atsakovę 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu. Pradinė kreditorė perleido savo reikalavimą pagal sutartį į atsakovę ieškovei 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. Nauja kreditorė ieškovė UAB „Legal Balance“ pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą 2020 m. birželio 5 d. pranešimu. Atsakovė nesumokėjo skolos ir naujai kreditorei.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino kredito sumos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini, priteisiant iš atsakovės ieškovei 502,11 Eur negražinto kredito sumą, 48,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ir 18,30 Eur administravimo mokestį (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.873, 6.886 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).
6. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 69,39 Eur negautų pajamų (palūkanų) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki ieškinio parengimo, 26 procentų negautų pajamų (palūkanų) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.), 26 procentų negautų pajamų (palūkanų) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai). Todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 69,39 Eur negautos palūkanos, 26 procentų palūkanos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. gruodžio 13 d. laikytini minimaliais kreditorės nuostoliais, t. y. pajamomis, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašo teismo priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos, nes atsakovė gali visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas (Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad siekiant nepažeisti atsakovės interesų, jeigu ji prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 25 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. sausio 4 d.), t. y. 14,66 Eur (502,11 Eur negrąžinta kredito dalis 2021 m. sausio 4 d. × 0,26 / 365 dienų per metus × 41 diena nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
8. Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės 26 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gruodžio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, nes ieškovės reikalavimas nukreiptas į ateitį, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki 2022 m. gruodžio 13 d. neįvykdys savo sutartinių prievolių ieškovei (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
10. Teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 66,64 proc. (100 proc. / 6 ieškovės reikštų reikalavimų = 16,66 proc., 16,66 proc. x 4 tenkinti reikalavimai = 66,64 proc.) priteisė ieškovei iš atsakovės atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-12-13), priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės L. P. 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 EUR), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-12-13); 2) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance iš atsakovės L. P. 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovės L. P. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 4) priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat, nors skundžiamame sprendime pamini, tačiau visiškai neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Šioje byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.
11.2. Sutarties 1.9. p. nurodoma, jog „Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei už pradelstą laikotarpį“. Sutarties 1.12. p. numato, kad „Grąžintina suma apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai“. Taip pat Sutarties 1.31 p. numatyta, kad įmokų mokėjimo grafikas sudaromas laikantis anuiteto metodo. Tai reiškia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t.y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Taigi, sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (371,04 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs tryliktąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 26 proc. ir didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 26 proc. ar didesnių palūkanų srautas.
11.3. Šiuo atveju, atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik dvylika įmokų pagal dar galiojusį sutarties grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis po dvyliktosios įmokos sumokėjimo nekinto ir nekinta, t.y. nemažėja, nes atsakovė nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovei neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantė mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Tuo labiau suma, kuri sutartyje buvo įvirtinta kaip kredito mokestis, kadangi priešingai nei šalys susitarė sutartimi, negrąžinta kredito suma nemažėjo ir nepamažėjo iki pat šio apeliacinio skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos. Taip pat sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Lygiai tas pats taikytina ir fiksuotai negautų pajamų (nuostolių) sumai (69,39 Eur), kurią pirmosios instancijos teismas priteisė, kadangi ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu.
11.4. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas, kas visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 371,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 216,00 Eur sutarties administravimo mokestį.
11.5. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Aiškinant šią normą būtina atkreipti dėmesį į du svarbius aspektus: 1) pirma, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma skirta sutartims, kai jos dar nėra nutrauktos ar nėra pasibaigęs jų įvykdymo terminas; 2) antra, kad apeliantės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad sutartis yra nutraukta, geranoriškai yra pagrįsti metodu, jog negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovė grąžins visą vartojimo kredito sumą. Jeigu atsakovė visą vartojimo kredito sumą grąžins iki 2021-01-28, tai tik iki 2021-01-28 paskaičiuotas negautas pajamas (nuostolius) ir privalės sumokėti apeliantei ir t.t. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei skundžiamame sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovė išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovė faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
11.6. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data, dėl ko netenkino reikalavimo 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Jeigu 2022-12-14 atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos vartojimo kredito sumos, tai apeliantė ir toliau patirs nuostolius. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovė ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laisvai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka galimybės atsakovės valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
11.7. Pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovė visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovė tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovė padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantė patirs nuostolius, kurie pasireiškė ir pasireikš ateityje negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą apeliantei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) apeliantė patirs ateityje, todėl šiuo atveju veikia antroji teisėto lūkesčio dalis.
11.8. Apelianto ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu neįvyktų stebuklas ir atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovė grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jai tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų. Todėl apeliantei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.
11.9. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, Teismo Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio skaičiavimo metodikos ir priteisimo, paskolos davėjai nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovės L. P. 2018-12-13 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-rmxt38gx, kuria atsakovei buvo suteiktas 600,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 371,04 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 26,00 proc.) ir 216,00 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Kredito gavėja netinkamai vykdė prievolę laiku ir tinkamai grąžinti gautą kreditą, todėl vartojimo kredito sutartis paskolos davėjos iniciatyva buvo nutraukta 2020-05-15.
16. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: priteisė ieškovei iš atsakovės L. P. 26 procentų dydžio metines palūkanas (negautas pajamas), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. gruodžio 13 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (nuo 2021-01-13 – 375,51 Eur; 2021-02-13 – 363,42 Eur; 2021-03-13 – 351,06 Eur; 2021-04-13 – 338,44 Eur; 2021-05-13 – 325,54 Eur; 2021-06-13 – 312,35 Eur; 2021-07-13 – 298,90 Eur; 2021-08-13 – 285,15; 2021-09-13 – 271,10 Eur; 2021-10-13 – 256,74 Eur; 2021-11-13 242,07 Eur; 2021-12-13 – 227,08 Eur; 2022-01-13 – 211,77 Eur; 2022-02-13 – 196,13 Eur; 2022-03-13 – 180,15 Eur; 2022-04-13 – 163,82 Eur; 2022-05-13 – 147,14 Eur; 2022-06-13 – 130,10 Eur; 2022-07-13 – 122,69 Eur; 2022-08-13 – 94,90 Eur; 2022-09-13 – 76,73 Eur; 2022-10-13 – 58,16 Eur; 2022-11-13 – 39,19 Eur; 2022-12-13 – 19,81 Eur). Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 26 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. gruodžio 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.
17. Apeliantė skunde teigia, jog ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie paskolos grąžinimo grafiko; teismas be pagrindo netenkino reikalavimo priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
19. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
20. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
21. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
22. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovė vis dar nebus grąžinusi visos jai suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau negalės atsakovės valdomų pinigų perskolinti ir iš jų perskolinimo gauti realių pajamų, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovei Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 26 proc. metinėmis palūkanomis.
23. Pirmiau nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas ginčą šioje dalyje išsprendė neteisingai, be pagrindo netenkino reikalavimo priteisti 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (502,11 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579-601/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-924/2021). Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal Sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant. Ir priešingai, apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo priteista, tinkamai aiškinant ir taikant sudarytos kredito sutarties nuostatas. Apeliantė skunde keliamu reikalavimu iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie apeliantės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020).
25. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
26. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, Kauno apygardos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės reikalavimo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovės L. P. 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.