Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovui M. J., atsakovei S. J., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Julijai Flis, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovei S. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., nekilnojamojo turto agentūros „KAVINTENĖ" savininkė, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja parodė, kad buvo pažįstama su buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke, buvo pažadėjusi jai tarpininkauti parduodant šį butą, apie buto pardavimą skelbė laikraščiuose, internetinėje erdvėje, todėl mano, kad ieškovas neturėjo jokios teisės tarpininkauti parduodant šį butą. 2012-11-15 ji pasirašė su S. J. ir K. J. tarpininkavimo paslaugų sutartį, parodė jiems keturis butus, tačiau klientai norėjo dar pagalvoti. Po kelių dienų paskambino S. J., pasakė, kad apsisprendė pirkti butą (duomenys neskelbtini). Po derybų su buto savininke pavyko nusiderėti keliais tūkstančiais mažesnę buto kainą, buvo parengta ir pasirašyta preliminari sutartis, užsakyti visi dokumentai, padėta sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, sutartis su paslaugų tiekėjais.

Liudytoja apklausta R. P. parodė, kad ji dirba ieškovo nekilnojamojo turto agentūroje. Agentūroje yra parengtos tipinės sutartys, pasirašytos M. J., šios sutartys duodamos pasirašyti ir klientams, kuriems agentūra padeda surasti butus. Sutartys pildomos 2 egzemplioriais. Sutartis su S. Juodriene buvo užpildyta pirmo rodomo buto namo koridoriuje, atsakovė gavo antrą šios sutarties egzempliorių, todėl turėjo suprasti visas sutarties sąlygas ir jas vykdyti. Kai Juodriai apžiūrinėjo antrąjį butą Debreceno g., nesakė, kad nutraukia sutartį, pasirašė sutartyje, kad šį butą apžiūrėjo, todėl mano, kad privalo sumokėti sutartyje numatytą mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Iš rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo šalys 2012-11-05 pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį (b.l. 7). Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo tinkamai suteikti atsakovei tarpininkavimo paslaugas perkant nekilnojamąjį turtą - butą (Sutarties 1.1 p.), o atsakovė įsipareigojo buto pirkimą vykdyti tik tarpininkaujant Ieškovui (Sutarties 1.2 p.) ir už suteiktas tarpininkavimo paslaugas Ieškovei sumokėti 1000,00 Lt atlyginimą (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 3.1 p. numato, kad „Klientas, pasirašydamas šią sutartį, pilnai atsako už trečiuosius asmenis. Agentūrai išaiškinus giminystės ar artimų ryšių santykius ir nustačius, kad klientas neinformavęs Agentūros įsigijo (išsinuomojo) Objektą, privalo Agentūrai sumokėti Sutarties 2.1 p. sutarto atlyginimo dydžio baudą“. Sutartyje nurodyta, kad 2012-11-05 atsakovei buvo parodytas butas, esantis Klaipėda, (duomenys neskelbtini), o 2012-11-19 parodytas butas, esantis Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Registrų centro pažyma įrodo, kad šio buto nuosavybės teisę 2012-11-26 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo atsakovė S. J. ir K. J. (b.l. 10). Iš atsakovės pateiktos tarpininkavimo sutarties (b.l. 46-48) matyti, kad 2012-11-15 atsakovė ir jos sutuoktinis sudarė sutartį su V. K. nekilnojamojo turto agentūra „KAVINTENĖ", ši agentūra atsakovei parodė keturis butus, butas, esantis Klaipėda, (duomenys neskelbtini), buvo parodytas 2012-11-15. Tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai „KAVINTENĖ" 2012-11-19 buvo sudaryta preliminarioji šio buto pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 34-35), buto priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 36), agentūra, įgaliota buto pirkėjų, sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su LESTO, (b.l. 37) už suteiktas paslaugas S. J. agentūrai „KAVINTENĖ" sumokėjo 2000,00 Lt (b.l. 44-45).

Ginčas tarp ieškovo M. J. ir atsakovės S. J. kyla dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas 2012-11-05 sudarytos sutarties pagrindu: ieškinyje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1000,00 Lt vadovaudamasis Sutarties 1.2 p.; teismo posėdžio metu apklausiant ieškovą ir analizuojant Sutarties sąlygas jis nurodo, kad 1000,00 Lt iš atsakovės turi būti priteista kaip bauda, remiantis Sutarties 3.1 p.

Taigi, pareikšto reikalavimo pagrindu pirmiausiai analizuotini ir vertintini tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Abi šalys pripažįsta, kad tarp šalių buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis, kuri laikytina atlygintina paslaugų sutartimi. Pagal Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas Civilinio kodekso 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Išklausius ieškovo, liudytojos R. P. parodymus, išnagrinėjus rašytinius įrodymus, sprendžiama, jog ieškovas užsiiminėja su jo veiklos tikslais susijusių nematerialaus pobūdžio paslaugų teikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas verčiasi nekilnojamuoju turtu, o atsakovė yra fizinis asmuo, aptariama šalių pasirašyta sutartis yra vartojimo sutartis, kuriai taikomos Civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatos. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2009 ir kt.).

Įvertinus šalių santykius kaip verslininko ir vartotojo santykius, pasirašytos sutarties sąlygos vertinamos Civilinio kodekso 6.188 straipsnio aspektu. Aukščiausiasis Teismas ne vienoje civilinėje byloje yra konstatavęs, kad spręsdamas iš vartojimo sutarties kilusios sutartinės atsakomybės ginčus teismas visų pirma turi ex officio patikrinti, ar sutarties sąlygos dėl atsakomybės taikymo atitinka sąžiningumo kriterijus pagal Civilinio kodekso 6.188 straipsnio nuostatas. Abi šalys pripažįsta, kad sutartį parengė ieškovas. Būdamas verslininkas, suvokė ar turėjo suvokti pasirašomos sutarties sąlygų prasmę ir padarinius, tačiau konstatuojama, kad Sutarties sąlygos painios, pakeitimo ar nutraukimo pagrindai nenumatyti, sutartį atsakovei pateikusi ieškovo darbuotoja R. P. pati teismui nesugebėjo argumentuotai ir aiškiai paaiškinti sutarties sąlygų. Nustatyta, kad atsakovė pasirašė sutartį apžiūrėjusi pirmąjį butą bendrabučio koridoriuje, pats M. Judickas pasirašant sutartį nedalyvavo, pakeisti sutarties sąlygų R. P. neturi įgaliojimų, todėl teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pasirašant sutartį sutarties sąlygos ir atsakomybė už sutarties sąlygų nevykdymą jai nebuvo paaiškinta. Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje numatyta, kad bet kuri sutarties sąlyga, kuri nebuvo aptarta individualiai, gali būti pripažinta nesąžininga vartotojo atžvilgiu, jeigu ji sudaro sąlygas paslaugų teikėjo ir vartotojo abipusių teisių ir pareigų nelygybei vartotojo nenaudai. Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatytos iš anksto pardavėjo ar paslaugų teikėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Atsižvelgiant į minėtas Civilinio kodekso nuostatas, darytina išvada, kad Sutartyje įtvirtintos sąlygos negali būti laikomos individualiai aptartomis. Individualiai aptartos sąlygos yra tokios sąlygos, kurios įtraukiamos į sutartį aktyviai veikiant vartotojui, t. y. tokioms sąlygoms vartotojas gali daryti įtaką, pavyzdžiui, reikalauti kurią nors sąlygą, esančią sutartyje, išbraukti ar įrašyti į sutartį naują sąlygą, keisti tam tikras sutarties sąlygas ir pan.

Išnagrinėjus sutarties sąlygų turinį teismas daro išvadą, kad sutarties 1.2 p., kuriame numatyta, kad klientas objekto pirkimą/nuomą įsipareigoja vykdyti tik tarpininkaujant Agentūrai varžo vartotojo teises ir pažeidžia fizinio asmens laisvai sudaryti sutartis teises, garantuojamas įstatymo (Civilinio kodekso 2.4 straipsnis, 6.156 straipsnis). Dėl tos priežasties Sutarties 1.2 p. prižįstamas kaip nesąžininga sutarties sąlyga, pažeidžianti vartotojo interesus (Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Sutarties 3.1 p. numato, kad „Klientas, pasirašydamas šią sutartį, pilnai atsako už trečiuosius asmenis. Agentūrai išaiškinus giminystės ar artimų ryšių santykius ir nustačius, kad klientas neinformavęs Agentūros įsigijo (išsinuomojo) Objektą, privalo Agentūrai sumokėti Sutarties 2.1 p. sutarto atlyginimo dydžio baudą“. Vadinasi, pagal šią sutartį vartotojui, netinkamai vykdančiam ar nevykdančiam sutartinių įsipareigojimų, kyla civilinė atsakomybė atlyginti paslaugos teikėjo patirtus tiesioginius nuostolius, lygius 1000 litų, t.y. tolygi visai suteiktai paslaugos kainai, jei paslauga būtų suteikta iki galo. Tačiau agentūrai atitinkama atsakomybė nėra numatyta, t.y. sutartyje nėra numatyti nei delspinigiai, nei baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nei nuostolių forma. Todėl šalys turi nevienodas galimybes ginti savo pažeistas teises – ieškovas gali remtis sutartimi ir reikalauti sumokėti baudą arba tiesioginius nuostolius, o vartotojas, kuris yra laikomas ekonomiškai silpnesne sutarties šalimi, privalo įrodyti patirtos turtinės žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku ,kodėl būtent 1000 Lt dydžio netesybos atlygintų ieškovo nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toks šalių pareigų ir atsakomybės išdėstymas sutarties 3.1 punkto sąlygose pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad vartojimo sutarčių sąlygos, nustatančios neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, teismo pripažintos nesąžiningomis, negalioja. Tai reiškia, kad negali būti tenkinami tokių sąlygų pagrindu reiškiami reikalavimai ar atsikirtimai.

Nustačius, kad Sutarties 1.2 p. ir 3.1 p. pažeidžia vartotojo teises ir nesant ieškovo ieškinyje pareikštam reikalavimui taikyti civilinę atsakomybę, sprendžiamas sutarties nutraukimo pagrįstumo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas klausimas.

Ieškovas mano, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti su juo sudarytos sutarties, atsakovė laikosi pozicijos, kad ji tokią teisę turėjo. Teisę vienašališkai nutraukti sutartį atsakovei numato Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Įstatymo leidėjas nenumatė pareigos raštu pranešti paslaugų teikėjui apie sutarties nutraukimą, o sutartyje, pasirašytoje tarp šalių, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka iš viso nenumatytos. Esant nustatytoms paminėtoms aplinkybėms daroma išvada, kad atsakovė nepažeidė sutarties sąlygų, tačiau taip, kaip numato Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalis, privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas išlaidas. Atsakovė sutinka ieškovui sumokėti 100,00 Lt atlyginimą ir mano, kad jo paslaugos tokio atlyginimo yra vertos. Ieškovas atlyginimą už suteiktas paslaugas sutartyje įvertino 1000,00 Lt. Sutartyje jis nedetalizavo savo paslaugų, kurias privalo už šią kainą suteikti, tačiau teismo posėdžio metu žodžiu nurodė, kad į šias pareigas įeina perkamo objekto suradimas, reikiamų dokumentų parengimas, preliminarios sutarties parengimas, notaro paslaugų užsakymas ir kt. Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovei suteikė tik nedidelę dalį paprastai suteikiamų paslaugų: pasiūlė apžiūrėti ir dalyvavo dviejų butų apžiūroje. Apžiūrų skaičius sutartyje taip pat nereglamentuotas, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per dvi savaites buvo pasiūlyti apžiūrėti tik du butai.

Pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005). Tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka paslaugų teikėjui, kuris turi pagrįsti turėtas protingas su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo susijusias išlaidas (Civilinio kodekso 6.721 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas nepateikė jokių turėtų tiesioginių nuostolių paskaičiavimų ar kitų įrodymų, todėl pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies, patenkinat tą ieškinio dalį, su kuria sutinka atsakovė ir kuri, teismo manymu, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai pareikštų ir atmestų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas turėjo tokias išlaidas: sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5,6), naudojosi duomenų paieškos baze (b.l. 8), naudojosi teisininko pagalba rengiant ieškinį (b.l. 16-18), bei turėjo ikiteisminio išieškojimo išlaidų (b.l. 11-12), viso 609,40 Lt. Visos išlaidos yra pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis. Atsakovės advokatės atstovavimo išlaidos yra 600,00 Lt (b.l. 33,119). Ieškinys patenkintas 10 procentų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistini 60,94 Lt, ir atsakovo ieškovei – 540 Lt. Atlikus įskaitymą iš ieškovo atsakovei priteistini 533,91 proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nuspren džia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti M. J. iš S. J. 100,00 Lt skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2012-12-27 nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. J. 479,06 Lt proceso išlaidų S. J..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.