- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-07
- Bylos Nr.
- eI-1280-643/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04279-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- AB „Vilniaus Sigma“
- Atsakovas
- VĮ Registrų centro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Viačeslav Beperšč ir atsakovo atstovei Lilijai Kozlovskajai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Vilniaus Sigma“ skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas akcinė bendrovė „Vilniaus Sigma“ (toliau – ir pareiškėjas arba AB „Vilniaus Sigma“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras arba centrinis registratorius) Centrinio registratoriaus ginčo nagrinėjimo komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. sprl-244, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo (toliau - ir atsakovas arba teritorinis administratorius) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. Nr. VILRS-1857 bei 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. VILKS-3269 ir įpareigoti atsakovą įregistruoti AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teise priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre ir įrašyti automobilių stovėjimo aikštelių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal 1995 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N01/95-7441 99 metams išsinuomojo 93843 kv. m. žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytame žemės sklype yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, automobilių parkavimo ir atliekų išvežimo aikštelės, inžinieriniai tinklai, pravažiavimo keliai. Pareiškėjo užsakymu buvo parengtos aikštelių kadastro duomenų bylos (18 egz.) ir 2017 m. rugsėjo 5 d. pateiktos teritoriniam administratoriui įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Su prašymu ir kadastro duomenų bylomis pareiškėjas pateikė dokumentus patvirtinančius, kad aikštelės priklauso pareiškėjui.
Atsakovas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. VILRS-1857 atsisakė įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre. Sprendime nurodyta, kad kartu su prašymu (Paslaugų apskaitos sistemoje prašyme įregistruotas Nr. 15479163) įregistruoti AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – automobilių stovėjimo aikšteles (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teisių į minėtas automobilių stovėjimo aikšteles atsiradimo, o dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus atsiradimą, teritoriniam registratoriui nepateikti, todėl įregistruoti nuosavybės teises teritorinis registratorius neturi juridinio pagrindo.
Atsakovas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. VILKS-3269 atsisakė įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą. Sprendime nurodyta, išnagrinėjus 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – automobilių stovėjimo aikštelių (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilių stovėjimo aikštelės), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą bei pateiktus dokumentus, nuspręsta atsisakyti įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes priimant sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas ir dėl nuosavybės teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017 m. spalio 13 d. padavė centriniam administratoriui skundą dėl atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. ir 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimų panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad teritoriniam registratoriui pateikti dokumentai pagrindžia, kad minėti nekilnojamieji daiktai – automobilių stovėjimo aikštelės, visą laiką priklausė Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklai, vėliau jos teisių ir pareigų perėmėjams VĮ „Vilniaus sigma“ ir AB „Vilniaus Sigma“. Šie nekilnojamieji daiktai – automobilių stovėjimo aikštelės, kaip ir kiti žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantys kiemo statiniai ir inžineriniai tinklai (elektros, šilumos, ryšių, lietaus kanalizacijos), buvo suprojektuoti ir įrengti pareiškėjo ir visą laikotarpį nuo jų eksploatavimo pradžios buvo neatsiejama gamybinio – komercinio komplekso (gamyklos) dalis bei kartu su įmonei nuosavybės teise priklausančiais pastatais naudojami ūkinei - komercinei veiklai. Pareiškėjas automobilių stovėjimo aikšteles naudoja pagal tikslinę paskirtį, savo lėšomis jas remontuoja ir techniškai prižiūri.
Centrinis registratorius 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimus, nurodydamas, kad pateiktuose AB „Vilniaus sigma“ įsteigimo dokumentuose bei priėmimo – perdavimo aktuose prašomos įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės nėra paminėtos. Aikštelės gali būti vertinamos kaip viso (duomenys neskelbtini), esančio gamybinio komplekso sudėtinė dalis, tačiau dalis minėtame žemės sklype esančių ir VĮ „Vilniaus sigma“ priklausiusių pastatų ir patalpų šiuo metu yra perleista ir priklauso tretiesiems asmenims, todėl kiemo inžinierinių statytinių registravimas vieno asmens vardu nėra galimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su tokiais teritorinio ir centrinio registratorių sprendimais nesutinka. Pareiškėjo teigimu, jis teritoriniam registratoriui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad automobilių stovėjimo aikštelės nuo 1977-07-01 yra pareiškėjo nuosavybė ir apskaitomi įmonės balanse.
Nesutikdamas su centrinio registratoriaus argumentu, kad priėmimo – perdavimo aktuose prašomos įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės nėra paminėtos, pareiškėjas nurodo, kad priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 1994 m. gruodžio 8 d. ir yra jo priedas Nr. 5 prie valstybei priklausančių VĮ „Vilniaus sigma“ akcijų (98,1 procentų įmonės įstatinio kapitalo) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 1994 m. lapkričio 3 d. tarp Lietuvos Respublikos pramonės ir prekybos ministerijos ir fizinių asmenų grupės. Pagal minėtą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį buvo parduotos įmonės akcijos, o ne konkretus turtas. Pasikeitė tik įmonės akcininkai. Visas turtas, tame tarpe ir automobilių stovėjimo aikštelės, kuris nuosavybės teisė priklausė VĮ „Vilniaus sigma“, taip ir liko jos nuosavybė. 1994 m. gruodžio 8 d. priėmimo – perdavimo akte turtas nurodytas pagal įmonės balansą ir nedetalizuojamas, todėl nepagrįstas centrinio registratoriaus argumentas, kad priėmimo – perdavimo akte automobilių stovėjimo aikštelės nėra paminėtos. Akte nėra paminėti ir konkretūs pastatai, patalpos, bendrabučio butai, finansinės turtas ir atsargos. 1994 m. spalio 7 d. įmonės amortizacijos paskaičiavimo žiniaraštyje kartu su kitu turtu nurodytos ir aikštelės. 1998 metais UAB „OBER-HAUS nekilnojamasis turtas“ atliko AB „Vilniaus sigma“ nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimą. Įvertinimo ataskaitoje nurodytos ir automobilių stovėjimo aikštelės. Pareiškėjo buhalterinėje pažymoje apie inžinierinių tinklų likučius 2017 m. lapkričio 30 d. dienai nurodytos ir automobilių stovėjimo aikštelės. 2017- m. spalio 10 d. buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas 2003-2016 metais aikštelių, esančių (duomenys neskelbtini), remontui išleido 288 863,93 Eur. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas yra automobilių stovėjimo aikštelių savininkas. Pareiškėjo užsakymu buvo parengtos automobilių stovėjimo aikštelių kadastrinės bylos (18 egz.) ir pateiktos teritoriniam registratoriui įregistruoti nuosavybės teises ir aikštelių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą, tačiau pastarasis nepagrįstai atsisakė įregistruoti nuosavybės teises ir aikštelių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą.
Ginčijami teritorinio registratoriaus sprendimai yra faktiškai be motyvų. Teritoriniam registratoriui buvo pateikti visi dokumentai patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teises į automobilių stovėjimo aikšteles, tačiau sprendimuose dėl jų visiškai nepasisakyta.
Pareiškėjas yra automobilių stovėjimo aikštelių savininkas ir turi teisę įregistruoti nuosavybes teises į automobilių stovėjimo aikšteles bei aikštelių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėjas niekada nebuvo pardavęs kitiems asmenims automobilių stovėjimo aikštelių, todėl visiškai nepagrįstas teritorinio registratoriaus argumentas, kad automobilių aikštelės negali būti įregistruoti vieno asmens vardu. Centrinis registratorius viršijo savo kompetenciją ir sprendė dėl nekilnojamojo turto, kuris priklauso pareiškėjui, nuosavybės teisių perleidimo kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo įgaliotas asmuo K. T. kreipėsi į teritorinį registratorių su 2017 m. rugpjūčio 25 d. prašymu Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras) įregistruoti nekilnojamuosius daiktus - automobilių stovėjimo aikšteles, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjo nuosavybės teises į jas. Kartu su minėtu prašymu buvo pateikta 1994 m. lapkričio 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, VĮ „Vilniaus sigma“ turto perdavimo-priėmimo aktas, 1994 m. gruodžio 8 d. patvirtintas Pramonės ir prekybos ministerijos sekretoriaus, pareiškėjo akcininkų steigiamojo susirinkimo 1994 m. gruodžio 9 d. protokolas, 1994 m. gruodžio 16 d. turto perdavimo – priėmimo aktas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 10 d. raštas Nr. 49SJN-600-(14.49.105.), pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažyma Nr. 90/271, VĮ „Vilniaus Sigma“ pastatų ir statinių suvestinė lentelė, 1994 m. spalio 7 d. amortizacijos paskaičiavimas už 09 mėn. ir nuo gavimo pradžios cechui 94000, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 1998 m. lapkričio 23 d. parengta turto/nuosavybės vertės pažyma Nr. 005(V):98 ir UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 1998 metais parengta Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimo ataskaita, 2017 m. kovo 21 d. deklaracija apie statinio (-ių) statybos užbaigimą/statinio (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 3, 2017 m. sausio 11 d. parengta kadastro duomenų byla.
Teritorinis registratorius priėmė sprendimą atsisakyti įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į automobilių stovėjimo aikšteles, kadangi kartu su prašymu pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių į automobilių stovėjimo aikšteles atsiradimo, o dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus atsiradimą, teritoriniam registratoriui pareiškėjas nepateikė. Teritorinis registratorius taip pat priėmė sprendimą atsisakyti įrašyti (įregistruoti) nekilnojamųjų daiktų – automobilių stovėjimo aikštelių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, nes priimant sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas ir dėl nuosavybės teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo.
Centrinis registratorius 2017-11-15 sprendimu Nr. sprl-244 paliko šiuos sprendimus nepakeistus. Centrinis registratorius, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, pažymėjo, kad pateiktuose AB „Vilniaus Sigma“ įsteigimo dokumentuose bei turto priėmimo – perdavimo aktuose prašomos įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelės nėra paminėtos. Taip pat nurodė, kad vertinant automobilių stovėjimo aikšteles kaip viso gamybinio komplekso, esančio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sudėtinę dalį (ką nurodo ir pats pareiškėjas), atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis šiame žemės sklype esančių pastatų ir patalpų, kurie patikėjimo teise priklausė VĮ „Vilniaus Sigma“, šiuo metu yra perleista ir nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims, todėl kiemo inžinerinių statinių registravimas vieno asmens vardu taip pat nėra galimas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad iš archyvinėje nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančio priedo Nr. 2 prie 1994 m. gruodžio 8 d. turto perdavimo-priėmimo akto „VĮ „Vilniaus Sigma“ pastatų ir statinių suvestinė lentelė” (kurio kopiją pateikiame teismui), matyti, kad jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti statiniai (adresas (duomenys neskelbtini)), į kuriuos 1995 m. buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės. Dėl įregistravimo jokių pastabų ar pretenzijų pareiškėjas nereiškė.
Atsakovas skundžiamuose sprendimuose aiškiai pasisakė dėl pateiktų dokumentų, nurodydamas, kad jie nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į automobilių stovėjimo aikšteles. Kadangi buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į automobilių stovėjimo aikšteles, todėl kadastro tvarkytojas, pagrįstai atsisakė įregistruoti ginčo objektus ir kadastre.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatyti nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis ši teisė registruojama registre, ir nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisių į automobilių stovėjimo aikšteles, todėl šių dokumentų pagrindu registre negali būti įregistruotos AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teisės į automobilių stovėjimo aikšteles.
Teritorinis registratorius teigia pagrįstai ir teisėtai atsisakęs registruoti pareiškėjo nuosavybės teises pateiktų dokumentų pagrindu, kadangi jis (atsakovas) neturi kompetencijos nustatinėti juridinio fakto, jog nekilnojamasis daiktas valdomas pareiškėjos nuosavybės teise ar spręsti ginčą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą. Minėto juridinio fakto nustatymas ar ginčo dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, o ne registro tvarkytojui.
Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje pagrindu. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šios nuostatos reiškia, jog registro tvarkytojui nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą.
Vadovaujantis CK 4.14 straipsniu, antraeilį daiktą (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta kitaip. Taigi, pagal teisinį reglamentavimą perleidus dalį buvusio gamybinio komplekso pastatų (patalpų) kitiems asmenims, kartu su šiais nekilnojamaisiais daiktais galimai buvo perleista ir dalis automobilių stovėjimo aikštelių kitiems asmenims. Pažymėtina, jog pastatai (ar patalpos, esančios šiuose pastatuose) lP4/p, 2P4/p, 3P4/p, 9M2/p, 19B 1/p, kurių priklausiniais pareiškėjas prašo įregistruoti automobilių stovėjimo aikšteles, nuosavybės teise priklauso ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims, o tai reiškia, kad šie asmenys taip pat galimai naudojasi automobilių stovėjimo aikštelėmis, kaip jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų (patalpų) priklausiniais (lP4/p, 2P4/p, 3P4/p, 9M2/p, 19Bl/p Butų (patalpų) sąrašai pastatuose), todėl pareiškėjo argumentas, kad automobilių stovėjimo aikštelės nuo jų eksploatavimo pradžios buvo neatsiejama gamybinio – komplekso (gamyklos) dalis bei kartu su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatais naudojamos ūkinei – komercinei veiklai, todėl vertintinos tik kaip pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys priklausiniai, yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
AB „Vilniaus Sigma“ 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymu Nr. 15479163 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus – automobilių stovėjimo aikšteles: (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į šiuos objektus. Prie prašymo pareiškėjas, be kita ko, pateikė: 1994 m. lapkričio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 1994 m. gruodžio 8 d. Pramonės ir prekybos ministerijos sekretoriaus patvirtintą VĮ „Vilniaus Sigma“ turto perdavimo – priėmimo aktą, AB „Vilniaus Sigma“ akcininkų steigiamojo susirinkimo 1994 m. gruodžio 9 d. protokolą, 1994 m. gruodžio 16 d. turto perdavimo – priėmimo aktą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 10 d. raštą Nr.49SJN-600-(14.49.105.), AB „Vilniaus Sigma“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. pažymą Nr. 90/271, VĮ „Vilniaus Sigma“ pastatų ir statinių suvestinę lentelę, 1994 m. spalio 7 d. Amortizacijos paskaičiavimą už 09 mėn. ir nuo gavimo pradžios cechui 9400, UAB „Ober – Haus“ 1998 m. lapkričio 23 d. parengtą turto / nuosavybės vertės pažymą Nr. 005(V):98, UAB „Ober – Haus“ 1998 metais parengtą Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą, 2017 m. kovo 21 d. deklaraciją apie statinio ( - ių) statybos užbaigimą / statinio ( - ių) / patalpos ( - ų) paskirties pakeitimą Nr. 3, 2017 m. sausio 11 d. parengtą kadastro duomenų bylą.
Teritorinis registratorius 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. VILRS-1857 atsisakė įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą.
2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. VILKS-3269 atsakovas atsisakė įregistruoti pareiškėjo pateiktus duomenis ir į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Centrinis registratorius 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. spr1-244 pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti teritorinio registratoriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. VILKS-1857 ir 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. VILKS-3269.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro teritorinio registratoriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. VILKS-1857, 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. VILKS-3269 bei centrinio registratoriaus 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. spr1-244 teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamus sprendimus pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijami sprendimai turėtų būti panaikinti.
Ginčijamais teritorinio registratoriaus sprendimais buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą bei šio turto kadastro duomenis.
Atsisakydamas įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus teritorinis registratorius vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo (NTRĮ) 13 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsniu, 23 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 2 dalies 7 punktu.
NTRĮ 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
To paties įstatymo 22 straipsnyje yra nurodytas sąrašas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, t.y.: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
NTRĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą.
Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną sprendimų, tame tarpe ir prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (NTRĮ 26 str. 3 d. 2 p.). Atvejai, kada nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, yra įtvirtinti NTRĮ 29 straipsnyje. Šio straipsnio 2 punkte (ginčijamame 2017-09-26 sprendimo Nr. VILRS-1857 nuorodą į NTRĮ 29 str. 2 d. teismas laiko rašymo apsirikimu, nes tokios dalies šioje normoje tiesiog nėra) įtvirtinta, kad atsisakoma įregistruoti daiktines teises jeigu dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų, o 7 punkte – jeigu įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad pareiškėjas su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teises į ginčo nekilnojamuosius daiktus – automobilių stovėjimo aikšteles, teritoriniam registratoriui pateikė dokumentas, kurie, pareiškėjo vertinimu, pagrindžia jo nuosavybės teises. Ginčijamame sprendime teritorinis administratorius dėl šių dokumentų ir jų atitikties NTRĮ 22 straipsnio nuostatoms nepasisakė ir savo išvados, kad pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, o išvada, kad dokumentų pareiškėjas nepateikė akivaizdžiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas teritorinio registratoriaus 2017-09-26 sprendimas Nr. VILSR-1857 yra nepagrįstas, t.y. jam nėra nurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime išvardintų teisės normų taikymą. Visų pirma svarbu pabrėžti, kad ginčijame sprendime nurodytoje teisės normoje, o konkrečiai NTRĮ 22 straipsnyje, yra nurodytas ne baigtinis sąrašas nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų, todėl atsakovui tenka pareiga tinkamai motyvuoti šios teisės normos taikymą konkrečiu būdu, t.y. tiek faktinėmis, tiek teisės aktų nuostatomis pagrįsti išvadą, kad pareiškėjo teritoriniam registratoriui pateikti duomenys (dokumentai) nepatvirtina nuosavybės teisių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, be kita ko, pateikė rašytinius sandorius, kas atitinka NTRĮ 22 straipsnio 7 punkto reikalavimus, bei valstybės institucijų sprendimą (pvz. deklaraciją), kas atitinka NTRĮ 22 straipsnio 1 punkto nuostatas, tačiau ginčijamame sprendime neatskleista, kodėl šie duomenys yra netinkami ir / ar nepakankami. Taip pat sprendime nėra pasisakyta ir dėl kitų pareiškėjo pateiktų dokumentų ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams (NTRĮ 22 str. 10 p.).
Dėl NTRĮ 29 straipsnio nuostatų, įgalinančių teritorinį registratorių atisakyti įregistruoti daiktines teises, taikymo atsižvelgtina į tai, kad atsakovo nurodytos teisės akto normos (NTRĮ 29 str. 2 ir 7 p.) yra blanketinio pobūdžio. Jų taikymas yra siejamas su kitais teisės aktais. Taikant NTRĮ 29 straipsnio 2 punktą privalu detaliai atskleisti, kokių NTRĮ reikalavimų nagrinėjamu atveju neatitinka pareiškėjo pateikti rašytiniai dokumentai (duomenys), tačiau ginčijamame sprendime (2017-09-26 sprendimas Nr. VILRS-1857) to nėra padaryta. NTRĮ 7 punkte taip pat yra nuoroda į kitus teisės aktus – įstatymus, reglamentuojančius galimybę įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, tačiau teritorinis registratorius, taikydamas šią blanketinę teisės normą, dėl jos detaliau nepasisako, taip užkirsdamas kelią pareiškėjui ne tik tinkamai realizuoti savo nuosavybės teises (jas įregistruojant ir išviešinant prieš trečiuosius asmenis), bet ir apsunkindamas, neatskleidžiant neigiamo sprendimo motyvų, galimybę tinkamai apsiginti nuo galimo jo teisių pažeidimo.
Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu.
Naikintinas kaip prieštaraujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms ir todėl neteisėtas ir teritorinio administratoriaus 2017-09-27 sprendimas Nr. VILKS-3269. Šis sprendimas iš esmės yra grindžiamas vienintele teisės norma – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (NTKĮ) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą dėl kadastro duomenų įrašymo kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti jeigu nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Ginčijamame sprendime nėra atskleista (motyvuota), kokioms nustatytoms aplinkybėms ir kokios konkrečiai NTKĮ 14 straipsnio nuostatos taikytinos. Pabrėžtina, kad NTKĮ 14 straipsnyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurių egzistavimas atitinka kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, t.y. 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytas motyvas, jog priimant sprendimą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą kartu turi būti priimamas sprendimas ir dėl nuosavybės teisių į tą nekilnojamąjį daiktą įregistravimo (Nekilnojamojo turto registro nuostatų 66 p.) niekaip nesietinas su NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir to paties įstatymo 14 straipsnio nuostatų, įgalinančių teritorinį administratorių atsisakyti tenkinti prašymą dėl kadastro duomenų įrašymo, taikymu.
Iš esmės tais pačiais teisiniais argumentais kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų naikintinas ir centrinio registratoriaus 2017-11-15 sprendimas Nr. spr1-244. Jokiomis teisės aktų nuostatomis nėra pagrįsta iš esmės vienintelė centrinio registratoriaus išvada, kad aplinkybė, jog dalis minėtame žemės sklype esančių ir AB „Vilniaus Sigma“ priklausančių pastatų ir patalpų šiuo metu yra perleista ir priklauso tretiesiems asmenims, todėl kiemo inžinierinių statinių registravimas vieno asmens vardu nėra galimas. Ši išvada nėra tinkamai motyvuota ne tik teisės aktų taikymo prasme, bet nepagrįsta ir jokiomis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis.
Pareiškėjas skundu teismui prašo įpareigoti atsakovą įregistruoti AB „Vilniaus Sigma“ nuosavybės teise priklausančių automobilių stovėjimo aikštelių nuosavybės teises nekilnojamojo turto registre ir įrašyti automobilių stovėjimo aikštelių kadastro duomenis į nekilnojamojo turto registrą. Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijami registratoriaus sprendimai šiuo teismo sprendimu naikinami dėl jų neatitikties VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Kaip šiame teismo sprendime jau minėta, reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, todėl pareiškėjo teisės nagrinėjamu atveju apgintinos įpareigojant teritorinį administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl daiktinių teisių ir kadastro duomenų įregistravimo ir priimti teisės aktų reikalavimus atsitinkančius sprendimus. Tik atsakovui atlikus tokius veiksmus, teismas galėtų spręsti ginčą iš esmės ir patikrinti priimtų sprendimų teisėtumą remiantis ABTĮ 3 straipsnio nuostatomis.
Nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo, dar kartą atkreiptinas teritorinio registratoriaus dėmesys, kad VĮ Registrų centro tikslai yra įgyvendinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos hipotekos registro įstatymą, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymą, Lietuvos Respublikos sutarčių registro įstatymą, teisės aktų nuostatas dėl Testamentų registro, Vedybų sutarčių registro, Įgaliojimų registro, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro, teisės aktų nuostatas dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos, Antstolių informacinės sistemos, Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos, Licencijų informacinės sistemos, Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos, Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos tvarkymo, užtikrinti, kad elektroniniu būdu vyktų turto pardavimas iš varžytynių ir aukciono būdu, analizuoti nekilnojamojo turto rinką ir teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti nekilnojamojo turto vertinimą, rengti duomenis nekilnojamajam turtui apmokestinti, kurti ir diegti informacines sistemas, teikti valstybės informacinių technologijų paslaugas, dalyvauti įgyvendinant bendrą teisinės informacijos sistemos politiką Lietuvoje, teikiant paslaugas vykdyti pelningą veiklą (VĮ Registrų centro įstatų, patvirtintų teisingumo ministro 2016-06-27 įsakymu Nr. 3R-193, 8 p.). Registratoriaus funkcijos detaliai apibrėžtos įstatų 9 punkte. Ir kaip savo atsiliepime teisingai nurodė pats atsakovas, registro tvarkytojui nėra suteikta teisė vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Tačiau visiškai nesutiktina su atsakovo išdėstyta pozicija, kad kilus abejonių dėl pateiktų dokumentų jis turi pareigą atsisakyti atlikti registravimą. Viena vertus, atsisakymo įregistruoti duomenis pagrindus imperatyviai (įtvirtinti baigtiniai tokių pagrindų sąrašai) reglamentuoja įstatymas (NTRĮ 29 str., NTKĮ 13 str. 4 d. 2 p., 14 str.), kita vertus, nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisėtumas yra reguliuojamas Civilinio kodekso normomis yra gali būti suinteresuotų asmenų inicijuoto teisminio nagrinėjimo dalyku, o ne registro tvarkytojo funkcija. Todėl, nenustačius NTKĮ 14 straipsnyje ir NTRĮ 29 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, pareiškėjo prašymas įregistruoti jo daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus bei šio turto kadastro duomenys turėtų būti įrašyti į registrus, t.y. išviešinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132-133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo AB „Vilniaus Sigma“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. VILRS-1857, 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. VILKS-3269 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. spr1-244 ir įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą iš naujo išnagrinėti AB „Vilniaus Sigma“ 2017 m. rugsėjo 5 d. prašymą (registracijos Nr. 15479163).
Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.