Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-12 · Administracinė byla Nr. I-5255-484/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-12
Bylos Nr.
I-5255-484/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2017 m. spalio 9 d., ir prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5, 106-111).

Skunduose paaiškina, kad nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2017 m. kovo 24 d. su tam tikromis pertraukomis buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Detalizuoja, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo laikoma po 2-4 asmenis, buvo ankšta, vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nesiekė 3 kv. m., dėl to nuolat teko gyventi susispaudus, neturint asmeninės erdvės, jokio privatumo ir judėjimo laisvės. Dėl to dažnai tarp kartu laikomų suimtųjų kildavo įvairaus pobūdžio konfliktai, kurie baigdavosi tiek fiziniu, tiek psichologiniu smurtu. Tiek gyvenamosios kameros, tiek bendrojo naudojimo patalpos buvo avarinės būklės, netinkamos eksploatuoti: nuo sienų ir lubų krito tinkas, dažai, vietomis buvo matomas pelėsis. Tokiose patalpose būdavo sunku kvėpuoti, susirgo kvėpavimo takų ligomis, nuo dulkių atsirado bėrimai. Matėsi atviri elektros laidai, netyčia prisilietęs, buvo nukrėstas elektros srovės. Visas kamerų inventorius buvo apgadintas. Tokia aplinka buvo nesaugi ir kėlė pavojų jo sveikatai ir gyvybei.

Taip pat nurodo, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose įrengtas dirbtinis apšvietimas buvo silpnas, neatstojo natūralaus apšvietimo. Dienos šviesa per langus nepatekdavo. Dėl šių sąlygų buvo daroma žala regėjimui. Sanitariniuose mazguose tualetai nebuvo atskirti nuo gyvenamojo kameros ploto pakankamo aukščio pertvaromis, todėl nuteistieji matydavo vieni kitus tuštinantis. Tai žemino pareiškėjo orumą, pažeidė jo privatumą. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Kamerose nebuvo priemonių higienai palaikyti, kas, pareiškėjo manymu, lėmė tai, kad jis daugiau nei įprasta sirgo infekcinėmis ligomis. Pareiškėjui išduotas minkštasis inventorius buvo purvinas, apipelijęs, jame veisėsi parazitai. Visa tai neigiamai įtakojo miego kokybę. Kamerose buvo gausu tarakonų, kurie lindo į maistą.

Aukščiau nurodytos kalinimo sąlygos, anot pareiškėjo, patvirtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, todėl jam atsirado neturtinė žala, kuri pasireiškė nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, sukrėtimu, orumo pažeminimu.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimu nesutiko ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose į skundą ir jo patikslinimą (b. l. 35-44, 119-129) atsakovo atstovas visų pirma pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tuo tarpu pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 12 d., o skundą teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 12 d. Atsižvelgęs į tai, atsakovo atstovas prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.

Dėl skundo esmės nurodo, kad Lukiškių TI-K duomenys apie suimtųjų, nuteistųjų buvimą šioje įstaigoje pagal nustatytą tvarką saugomi 3 metus. Turimais duomenimis, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. gegužės 3 d. ir įstaigoje su pertraukomis buvo iki 2017 m. balandžio 5 d. Nurodo, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atsiliepime pateikti duomenys rodo, kad visais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Teigia, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Atsiliepime taip pat nurodo, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms laikyti. Lukiškių TI-K kamerose tiekiamas šaltas vanduo, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Tualetas nuo kameros gyvenamojo ploto atskirtas 1,5 metro aukščio sienele. Asmenų privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Akcentavo, kad teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu, kuriame numatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Vadovaujantis nustatyta tvarka, nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams du kartus per mėnesį išduodamas 1 vnt. tualetinio popieriaus, taip pat išduodami skutimosi peiliukai, dantų pasta ir dantų šepetukas. Pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Minkštasis inventorius po panaudojimo yra dezinfekuojamas ir laikomas tam skirtose lentynose. Suimtiesiems išduota patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. ,

Dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pabrėžė, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo besiskundžiantį asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Šiuo atveju pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, bei nurodant, jog bausmę atlikinėjo nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

Atsakovo atstovas taip pat prašo priteisti 6,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė kopijuodamas medžiagą, kurią prašė pateikti teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2017 m. kovo 24 d.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2017 m. kovo 24 d. Išanalizavus bylos medžiagą, pareiškėjo skunde nurodytų teisių pažeidimų pobūdį, darytina išvada, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi jis skunde nurodė, kad dėl kalinimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jam kilo psichologinė įtampa, emocinė depresija, jautė orumą pažeminimą. Todėl, įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2017 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 6), o prieš tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą, todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Šiuo atveju teismui neatnaujinus termino reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d., skundas šioje dalyje atmestinas. Atsižvelgiant į tai, teismas toliau pasisako dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. kovo 24 d.

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Suėmimo vykdymo ir (ar) laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo 3,6 kv. m. minimali kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo-izoliatoriaus kameroje, norma, įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam asmeniui įkalinimo įstaigos kameroje, yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas taip pat išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13).

Žemesnės instancijos teismas

Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 112 (7,28 kv. m.), 159 (7,94 kv. m.), 169 (7,94 kv. m.), 142 (7,94 kv. m.), 147 (7,94 kv. m.), 199 (7,94 kv. m.), 195 (7,94 kv. m.), 270 (7,79 kv. m.), 256 (23,32 kv. m.), 253 (34,43 kv. m.) (b. l. 35-37, 119-121, 133-134). Remiantis atsakovo atstovo nurodytu kamerų plotu ir asmenų, laikytų šiose kamerose kartu su pareiškėju skaičiumi, nustatyta, kad vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas, nustatytas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas: pareiškėjui teko nuo 3,64 iki 5,83 kv. m. kameros ploto. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinis mazgas kamerose užima 0,56 kv. m., taigi net atskaičiavus minėtą plotą iš kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto, EŽTT įvardijamas 3 kv. m. minimalus ploto standartas taip pat buvo išlaikytas. Be to, kaip nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime, pareiškėjas jo buvimo laikotarpiu turėjo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore, lankyti biblioteką, sportuoti, todėl nebuvo visą parą kameroje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K būtų skundęsis dėl ploto trūkumo, kad tariamas ploto trūkumas turėjo įtakos jo sveikatos būklei (b. l. 137). Taigi, apibendrinus, darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė.

LVAT analogiškose nagrinėjamai bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo laikomasi nuostatos, kad aplinkybės, glaudžiai susijusios su minimalaus teisės aktuose numatyto gyvenamojo ploto vienam asmeniui neužtikrinimu (pvz., prastas miegas esant mažam kameros plotui, kt.), vertinamos kaip šio pažeidimo dalis (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1395/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų esminiu veiksniu nurodė laikymą neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui, o kiti jo nusiskundimai (sutrikęs miegas, įtampa tarp kameroje esančių asmenų, judėjimo laisvės apribojimas) laikytini glaudžiai susijusiais su nusiskundimu dėl laikymo perpildytose kamerose, todėl vertintina kaip minėto pažeidimo dalis. Teismui nekonstatavus pažeidimo, susijusio su minimalaus ploto normos užtikrinimu, laikytini nepagrįstais ir atmestini pareiškėjo skundo argumentai dėl miego sutrikimų, judėjimo apribojimo, kuriuos jis sieja su laikymu perpildytose kamerose.

Pareiškėjas netinkamas bausmės atlikimo sąlygas Lukiškių TI-K siejo ne tik su nustatytos minimalios gyvenamojo ploto normos Lukiškių TI-K kamerose vienam asmeniui neužtikrinimu, tačiau taip pat teigė, kad kamerų būklė avarinė ir antisanitarinė: jose tamsu, ant sienų pelėsis, dažai nusilupę, drėgna, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino privatumo, nėra atskiros oro šalinimo sistemos, elektros instaliacija netvarkinga.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo skundo teiginiai aptartoje dalyje yra abstraktaus pobūdžio ir nekonkretūs. Pareiškėjas teismui nepateikė šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas šioje byloje remsis atsakovo atstovo pateiktais dokumentais.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Higienos norma HN 134:2015 (toliau - HN 134:2015) nustatė, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 punktai). HN 1345:2015 gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficiento verčių, lubų, sienų, tualetų būklės ir įrengimo nereglamentuoja.

Laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laivės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas). EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi būti imamasi veiksmų tam, kad jie būtų išnaikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją; 2015 m. sausio 27 d. sprendimą byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją). Iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina išvada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – išnaikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. Pranešime dėl V. D. skundo Nr. 24-6408 nurodyta, kad visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas 0,824 kv. m. Visose gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos. Tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Kameros vėdinamos per langus. Tai numato HN 134:2015 reikalavimai. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Kamerose dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turi licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (b. l. 50-51). Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio mėn. užsiėmė UAB “Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 170-177). Atsiliepime nurodoma, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, kamerose remontas yra atliekamas pagal sudarytą grafiką ir turimus materialinius resursus. Pažymi, kad kaliniai neretai patys niokoja patalpas, jose esantį inventorių.

Bylos duomenys rodo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras (po reorganizacijos – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Vilniaus departamentas; toliau – VSC) ginčui artimu ir jam aktualiu laikotarpiu vykdė visuomenės sveikatos saugos kontrolę Lukiškių TI-K patalpose. Iš VSC 2016 m. vasario 18 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-177 matyti, kad buvo tikrinama kamera Nr. 112 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. gegužės 3 d.). Atlikus kameroje temperatūros matavimus, Higienos normos HN 134:2015 16 punkto pažeidimų nenustatyta. Taip pat akte nurodyta, kad patikrinimo metu Lukiškių TI-K II-korpuso posto 18-22 sektorių bei III-o korpuso dušų patalpose vizualiai buvo švaru, kas atitiko HN 1345:2015 28.2 punkto reikalavimą, šiose patalpose ant sienų ir lubų paviršių matomų pelėsių nebuvo, kas atitiko HN 1345:2015 39 punkto reikalavimą (b. l. 53-54).

Iš VSC 2016 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto Nr. PA.-10-802(16.7.7.10.12) matyti, kad buvo tikrinama kameros Nr. 159 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. gegužės 4-29 d.) būklė. Išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko HN 134-:2015 reikalavimus, ant sienų, lubų, grindų pelėsių požymių buvimo nenustatyta, tualetai buvo techniškai tvarkingi, nustatyta, kad kamera vėdinama per atidaromą langą. Taip pat šiame patikrinimo akte užfiksuota, kad Lukiškių TI-K yra nustatyta bendro naudojimo patalpų valymo tvarka, pagal kurią kamerą Nr. 159 valo patys joje gyvenantys asmenys, tam yra išduotos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras valikliai) (b. l. 55-57).

VSC 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA-437 duomenys rodo, kad, be kita ko buvo tikrinama kamera Nr. 142 (pareiškėjas joje buvo 2016 m. rugsėjo 6 d. – spalio 11 d.). Išmatavus kameroje temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir dirbtinį apšvietimą, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Kamera yra vėdinama per atidaromą langą. Dušo patalpos yra dezinfekuojamos, Lukiškių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, iš kurio matyti, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas.

VSC 2016 m. spalio 7 d. patikrinimo akte Nr. PA.-10-1055(16.17.7 10.12) nurodyta, kad tikrinta kamera Nr. 147 (pareiškėjas joje buvo 2016 m. spalio 12-20 d.) vėdinama per atidaromą langą, kas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimą, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvieta atitiko HN 134:2015 14 ir 16 punktų reikalavimus, tualetas techniškai tvarkingas (b. l. 69-70). Akte taip pat pažymėta, kad Lukiškių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, iš kurio matyti, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus atliekamas jų naikinimas. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus patvirtintą pasiūlymų, prašymų, pareiškimų ir skundų teikimo tvarką laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys dėl nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų naikinimo juos pastebėjus turi pateikti rašytinį prašymą Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus būrių viršininkams.

Byloje duomenų apie VSC patikrinimus, atliktus kitose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra. Dėl didelio laiko tarpo ir dėl to, kad VSC patikrinimus atlieka periodiškai, nėra galimybės nustatyti, kokios sąlygos buvo kitose, VSC patikrinimo aktuose nepaminėtose kamerose visais pareiškėjo buvimo jose laikotarpiais. Pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo laikomas skirtingose kamerose ir, kaip minėta, skunde nesukonkretino, kokiose kamerose nesilaikyta higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat jokiais įrodymais nepagrindė skundo teiginių dėl higienos normų neatitinkančių sąlygų, nenurodė, kad dėl to būtų skundęsis Lukiškių TI-K administracijai, kreipęsis į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, sveikatos priežiūros įstaigą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys taip pat nepatvirtina, kad analizuotos kalinimo sąlygos turėjo neigiamų pasekmių pareiškėjo sveikatai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus, susijusius su kamerų temperatūra, vėdinimu, drėgme, parazitų buvimu, netvarkingomis sienomis ir lubomis, pelėsiu, vertina kaip nepagrįstus, nesudarančius pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo skundo teiginiai dėl sugadinto inventoriaus yra abstraktaus pobūdžio, nesukonkretinta, kokiose kamerose ir koks inventorius buvo sugadintas. Teismas neturi pagrindo netikėti Lukiškių TI-K administracijos paaiškinimais, kad kameros įrengtos remiantis teisės aktų reikalavimais. Byloje duomenų apie pareiškėjo reikštus nusiskundimus Lukiškių TI-K administracijai nurodytu aspektu, nėra. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo abstrakčių nusiskundimų nepakanka konstatuoti, kad jo teisės šiuo aspektu buvo pažeistos.

Pareiškėjas nurodo, kad jam išduodami čiužiniai, antklodės, pagalvės buvo nešvarūs, juose veisėsi parazitai.

HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 33 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo įstaigoje turi būti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Pagal HN 134:2015 42, 43 punktus draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. Pranešime dėl V. D. skundo Nr. 24-6408 nurodyta, kad visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Šias aplinkybes patvirtina ir VSC patikrinimų duomenys, kur nurodyta, kad minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, įstaigoje yra pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai ir t.t. Kiekviename korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui, kuris laikomas lentynose. Minkštasis inventorius patikrinimo metu buvo tvarkingas, iš audinių, tinkamų dezinfekuoti dezinfekavimo kamerose (b. l. 64). Pažymėtina, kad pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Byloje nėra duomenų, kad kuriuo nors laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas būtų skundęsis dėl jam išduotos patalynės tinkamumo naudoti ar dėl minkštojo inventoriaus kokybės.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad kamerose buvo atvirų elektros laidų ir kad jį buvo nutrenkusi elektros srovė. Tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nesukonkretinta, kokiose kamerose buvo netinkama elektros instaliacija, kada jį nutrenkė elektros srovė, šie teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini.

Pareiškėjo skundo teiginius dėl neišduotų priemonių higienai kameroje palaikyti paneigia Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. rugsėjo 27 d. Pranešimas dėl V. D. skundo Nr. 24-6408, kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) higienos priemonės išduodamos laikantis materialinio buitinio aprūpinimo normų (b. l. 50-51). VSC patikrinimų duomenys taip pat rodo, kad kiekvienoje kameroje yra inventorius ir cheminės priemonės švarai kameroje palaikyti. Pareiškėjas nenurodė, kokių priemonių ir kada negavo. Duomenų, kad dėl jų trūkumo jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją taip pat nėra. Todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas negali būti laikomas pagrįstu.

Pareiškėjas reiškė pretenzijas ir dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais.

HN 134:2015 3 punktas nustato, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas nepakankamo aukščio sienele, kurį užtikrintų jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis ir paaiškinimais nustatyta, kad kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,8x0,7 m. Patalpoje įrengtas klozetas ir praustuvas. Nuo likusio kameros ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. 2013 m. posto Nr. 7 gyvenamosios patalpos Nr. 252-257, 2015 m. posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406-417 ir 2016 m. posto Nr. 26 gyvenamosios patalpos Nr. 418-426 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 50-51).

Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).

Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais buvo užtikrintas tik kamerose Nr. 253 ir 256, kuriose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Objektyvių duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu kitose pareiškėjo kamerose sanitarinis mazgas buvo uždengtas, byloje nėra. Atsakovo atstovas pateikė abstrakčius duomenis apie užuolaidų įrengimą sanitariniuose mazguose 2017 m., kurie iš esmės atspindi situaciją, buvusią atsiliepimo pateikimo dienai. Taigi, darytina išvada, kad visą laiką, išskyrus laikotarpį, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 253 ir 256 (2017 m. vasario 8 d. –2017 m. balandžio 4 d.), jis dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo galėjo patirti nepatogumų ir garbės ir orumo pažeminimą naudodamasis sanitariniais įrenginiais, kurie nebuvo uždengti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisės buvo pažeistos (CK 6.271 str.).

Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniame mazge nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Pažymėtina, kad HN 134:2015 sanitarinių mazgų įrengimo reikalavimų laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosiose patalpose nenumato. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, kuriame nustatyti reikalavimai sanitarinio mazgo įrengimui, atskiros oro šalinimo sistemos nenumato. Kaip minėta, kameros turi būti vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. VSC patikrinimų duomenys rodo, kad kameros vėdinamos per langus. Taigi, aptartu aspektu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 3 d. iki 2017 m. vasario 7 d. (281 d.) Konstatuotina, kad dėl nurodytų suėmimo sąlygų jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 2 500 Eur sumos priteisimas.

Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K prašo priteisti jo naudai iš 6,12 Eur bylinėjimosi išlaidų už dokumentų kopijų darymą.

Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl realiai išlaidų kopijoms padaryti nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iš pareiškėjo šias išlaidas.

Atsižvelgus į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą tenkinti iš dalies.

V. D. priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė