Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. L., ieškovės atstovei advokatei V. L., atsakovui V. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. V. ir teikiančios išvadą institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui V. A., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. V. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2017 m. lapkričio mėnesį susipažino ir ilgainiui pradėjo artimai bendrauti su G. V.. Tą patį mėnesį apsigyveno kartu ir pradėjo vesti bendrą ūkį. Nurodė, jog nėra abejonių, kad G. V. yra vaiko tėvas. Tačiau, kai su G. V. ketino įregistruoti vaiko tėvystę, to padaryti nepavyko dėl įstatymo reikalavimų. Vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis V. A..

8. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškovės ieškiniui. Pažymėjo, jog tėvystės nuginčijimas N. L., gim. (duomenys neskelbtini), neprieštarauja vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Kadangi atsakovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pripažino visiškai, šias faktines aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teismas, atsižvelgęs, jog nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir šios aplinkybės teismui suteikia teisę surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Bylos esmė.

10. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Taigi kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis Nr. 3K-3-169/2010, 2018-10-12 nutartis Nr. 3K-3-362-969/2018).

11. Ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, paaiškinimais bei rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei B. L. (b. l. 5) su atsakovu V. A. (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką (b. l. 13-15), tačiau nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. L., kurio tėvu gimimo įraše yra įrašytas atsakovas V. A. (b. l. 3). Tai, kad atsakovas V. A. šio berniuko tėvu buvo įrašytas tik todėl, kad po santuokos nutraukimo buvo nepraėję daugiau kaip 300 dienų, patvirtina trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. V. bei ieškovės paaiškinimai ir rašytinė bylos medžiaga. Minėti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad V. A. negali būti N. L. tėvu, kadangi B. L. 2017 m. lapkričio mėnesį susipažino ir ilgainiui pradėjo artimai bendrauti su G. V. ir tą patį mėnesį apsigyveno kartu bei pradėjo vesti bendrą ūkį. Ieškovei ir atsakovui V. A. kategoriškai tvirtinant teismui, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, G. V. pripažįstant faktą, kad N. L. nėra V. A. sūnus, teismas neturi pagrindo tuo abejoti. Todėl V. A. tėvystė N. L. atžvilgiu nuginčytina ieškovės ieškinį tenkinant visiškai (CK 3.149 - 3.153 straipsniai).

12. Vaiko interesų gynimu negalima laikyti siekio jo gimimo liudijime tėvu įrašyti bet kokį asmenį, nesantį nei biologiniu, nei ateityje būsiantį jo socialiniu tėvu ir prieš įrašyto tėvo valią palikti jam tėvystės pareigas. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus (CK 3.161 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), todėl būtų neteisinga N. L. dokumentuose išsaugoti įrašą apie tėvą, kuris nėra biologinis jo tėvas.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pateiktą išvadą teikiančios institucijos teismo posėdžio metu išvadą, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas visiškai nustatant, kad atsakovas V. A. nėra N. L. tėvas. Dėl šių priežasčių Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti tėvystės nuginčijimą.

14. Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad N. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše motina yra B. L., su kuria yra deklaruota vaiko gyvenamoji vieta (b. l. 4), o vaiko tėvas įrašytas V. A. (b. l. 4). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. L. pripažįsta, kad yra sūnaus N. L. tėvas, tą ieškinyje buvo nurodžiusi ir teismo posėdyje patvirtino ieškovė, sūnaus motina B. L.. G. V. nurodė, jog nuginčijus tėvystę geranoriškai kreipsis dėl jo tėvystės vaikui įregistravimo, todėl šiuo sprendimu tėvystės pripažinimo vaikui klausimas ginčo teisenos tvarka nėra sprendžiamas.

Bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimai.

15. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba (b. l. 6-7). Valstybei išlaidos už ieškovės atstovavimą sudaro 149,50 Eur. Teismui suteikta teisė spręsti klausimą ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Ieškinys tenkintas visiškai ieškovės naudai, o atsakovo V. A. tėvystė įregistruota, nes vaikas gimė po santuokos nutraukimo nepraėjus daugiau nei 300 dienų ir įstatymas numato tėvystės nuginčijimą tik teisme, šalių valios taikiai išspręsti ginčą nenumatyta. Byla teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atsakovui visiškai pripažinus ieškovės ieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisingumo, protingumo principus ir į visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį. Todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CK 1.5 straipsnis).

16. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų iš atsakovo nepriteistino ir teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

17. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. L. nėra V. A. sūnus.

Nepriteisti iš atsakovo V. A. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.