Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-168-312/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00257-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.12.2; 2.5.19

2021 m. birželio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato prašymas dėl S. K. paskirtos bausmės vykdymo nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant S. K. tęsti darbinius santykius visą laisvės apribojimo laikotarpį, iki 2012 m. rugsėjo 1 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą arba susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis, iki 2013 m. vasario 1 d. atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą arba susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Pareiškėjas S. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 15 d. nutartį.

6. Pasak pareiškėjo, jis nežinojo, kad jam paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į arešto bausmę, iš teismo negavo jokių pranešimų. Jis apie išvykimą į užsienį buvo pranešęs bylą nagrinėjusiam teismui, o apie tai, jog toki susitarimą reikia įforminti, nežinojo. Be to, nors sūnus A. K. el. paštu kreipėsi į teismą, tai neatskleidžia fakto, jog pareiškėjas žinojo apie priimtą teismo nutartį. Pareiškėjas nuo 2016 metų oficialiai gyvena deklaruotoje vietoje (duomenys neskelbtini), ten dirba. 2017 metais buvo teistas Vokietijos teismo už padarytą nusikaltimą. Nuosprendyje nurodyta ta pati gyvenamoji vieta, kuri yra žinoma ir Lietuvos teisėsaugos institucijoms. Gyvenamoji vieta buvo oficialiai deklaruojama ir kompetentingų institucijų lengvai nustatoma. Jis neinformavo nuosprendį priėmusio teismo apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, tačiau, kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato nuteistajam tokios pareigos, o nuosprendžio vykdymui yra nustatyta atitinkama tvarka.

7. Skunde nurodoma, kad sprendžiant klausimą ar asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo (šiuo atveju - nuo bausmės vykdymo), būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus, kaltininkas suvokė padaręs nusikalstamą veiką (kad yra nuteistas ir turės atlikti laisvės atėmimo bausmę), yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos (šiuo atveju - dėl nuosprendžio vykdymo) ir tam tikrus veiksmus atliko, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (nuosprendžio vykdymo) (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-100/2008, 2K- 332/2008, 2K-7-371/2011, 2K-432/2012, 2K-121/2013 ir kt.). Remiantis teismų praktika, būtina atkreipti dėmesį, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens paieškos paskelbimas ir jos formalus vykdymas nerandant tokio asmens dar savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, o nagrinėjamu atveju - nuo nuosprendį vykdančios institucijos (kasacinė nutartis Nr. 2K-9/2011).

8. Teigiama, kad senaties eiga negali būti sustojusi neribotą laiką. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties esmę pagrindžia tai, kad praėjus ilgam laikui po nuosprendžio įsiteisėjimo ir nepradėjus jo vykdyti, bausmės vykdymas tampa netikslingas, nes praranda savo prevencinę reikšmę ir nebeatitinka bausmės paskirties (tikslų). Todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad net ir tuo atveju, jeigu senaties eiga sustojusi, praėjus tam tikram laikui nuosprendis nebegali būti vykdomas (BK 96 straipsnio 3 dalis).

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Pareiškėjo S. K. skundas atmestinas

9. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas ir per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Pagal BK 96 straipsnio 3 dalies nuostatas jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę po nuosprendžio įsiteisėjimo, senaties eiga sustoja. Pažymėtina, kad vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. BK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tokiu būdu, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pradžia yra apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, o apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga baigiasi tą dieną, kurią pradedamas vykdyti apkaltinamasis nuosprendis.

10. Iš Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 18 d., 2012 m. balandžio 17 d. posėdžio protokolų (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys) matyti, kad teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio paskelbimo metu dalyvavo S. K. ir jo gynėjas advokatas, taip pat dalyvavo vertėjas. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. gegužės 8 d. Trakų rajono apylinkės teismui tenkinus institucijos teikimą dėl S. K. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pakeitimo 90 (devyniasdešimties) parų areštu, 2013 m. kovo 13 d. nutarties paskelbimo metu S. K. nebedalyvavo. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. kovo 19 d.

11. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad po minėto Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžio įsiteisėjimo S. K. neatvykdavo pagal šaukimus į tuometinę Vilniaus apygardos Probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, šaukimai grįždavo neįteikti su nuorodomis, kad adresatas jų „neatsiėmė“ arba „persikraustė“. Sodros duomenimis S. K. buvo atleistas iš darbo pačiam prašant, nors 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu buvo įpareigotas tęsti darbinius santykius visą laisvės apribojimo laikotarpį. S. K. į probacijos skyrių neatvykdavo, apie save neinformavo, be bausmę vykdančios institucijos žinios pakeitė gyvenamąją vietą, bausmę vykdančiai institucijai neatsiskaitė, kaip vykdo įpareigojimus, todėl 2013 m. vasario 11 d. buvo pradėta S. K. paieška.

12. Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nors nuteistasis nedalyvavo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties paskelbime, tai nesudaro pagrindo manyti, jog išspręsti bylą teisingai nebuvo įmanoma. Atsižvelgtina į tai, kad dar vykdant laisvės apribojimo bausmę, 2013 m. vasario 11 d. S. K. buvo paskelbta paieška, o bausmė buvo pakeista į areštą dėl pirmiau išvardintų įsipareigojimų nevykdymo. Be kita ko, S. K. susipažino su jo atžvilgiu priimtu Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu, kuris buvo išverstas į jo gimtąją kalbą, viso bylos nagrinėjimo metu dalyvavo S. K. atstovaujantis gynėjas advokatas, vertėja. Aptariamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje aiškiai ir tiksliai išdėstytos S. K. pareigos atliekant laisvės apribojimo bausmę, tarp kurių - be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat jame nurodytos paskirtos bausmės nevykdymo pasekmės - asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 straipsnio 10 dalis). Teismo posėdžio protokole nenurodyta, jog S. K. ar jo gynėjas advokatas būtų nurodę apie S. K. išvykimą į užsienio valstybę, priešingai, S. K. posėdžio metu pranešė, kad pasikeitė jo gyvenamosios vietos adresas – jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tai, kad S. K. jau ilgą laiką gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir neatleidžia nuteistojo nuo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis siekiant įvykdyti nuosprendžiu skirtą bausmę.

13. S. K., žinodamas apie Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nuosprendį bei Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį, nedeklaravo savo išvykimo gyventi į užsienį. Tai pavirtina pats S. K., apeliaciniame skunde nurodydamas, kad jis neinformavo nuosprendį priėmusio teismo apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą. Duomenų, kada nuteistasis pakeitė savo gyvenamąją vietą ir persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), nebuvo, ir tik vykdant paiešką 2020 m. kovo 5 d. nustatyta, kad S. K. nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas konstatuoja, jog S. K. vengė atlikti jam paskirtą bausmę ir senaties eiga yra sustojusi. Nesant suėjusiam senaties terminui, priežastys, nurodytos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato teikime, nesudaro pagrindo nutraukti teismo nutarties vykdymą.

14. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. K. privalo vykdyti jam paskirtą arešto bausmę. Pareiškėjo skundas netenkinamas, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo S. K. (S. K.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.