Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-04-26 · Administracinė byla Nr. TA-318-602/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I1-3396-279/2022Sprendimas · 2022-05-25Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
TA-318-602/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00273-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
M. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-318-602/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00273-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. (pagal Gyventojų registro duomenis pavardė pakeista į E.) apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. (pagal Gyventojų registro duomenis pavardė pakeista į E.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. J. (pagal Gyventojų registro duomenis pavardė pakeista į E.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., atliekant bausmę Marijampolės PN Kybartų padalinyje (Kybartų pataisos namuose) įkalinimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Trūko gyvenamojo ploto bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose – gyvenamojo ploto trūkumas sudarė daugiau kaip 1 kv. m, dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Nebuvo poilsio kambario, asmeninius drabužius reikėjo džiovinti gyvenamojoje patalpoje, nes atsakovo atstovas netinkamai suteikė skalbimo ir džiovinimo paslaugą, drabužių džiovinimas didino patalpos drėgmės lygį, šaltuoju metu drabužiai nedžiūdavo, pradėdavo pelyti.

3. Atsakovo atstovas nesuteikė valymo priemonių. Vėdinimas per langus buvo nepakankamas. Gyvenamojoje patalpoje buvo apribotas šviesos laidumas, todėl tamsiu paros metu gyvenamojoje patalpoje buvo prieblanda. Nebuvo patalpos maisto produktams susidėti, maistą reikėjo laikyti gyvenamojoje patalpoje, virtuvėlės patalpa buvo per maža. Taip pat nebuvo pakankamo kiekio sanitarinio mazgo inventoriaus ir įrenginių, šešias dienas per savaitę nebuvo suteikiamas dušas. Atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose. Nėra įrengti evakuaciniai išėjimai, nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu.

Atsiliepimas

4. Atsakovo atstovas pareiškėjui suteikė nepatogius baldus. Pareiškėjas nurodė, kad 24 valandas buvo stebimas svetimų (kalinamųjų) asmenų, dėl to pareiškėjo asmeniniai ir psichologiniai trūkumai negalėjo likti paslaptyje, nuolatinis buvimas tarp asmenų žeminio jo orumą, nes turėjo miegoti, praustis kartu su svetimais asmenimis, pats pareiškėjas prieš jo valią turėjo dalyvauti kitų nepažįstamų asmenų privačiame gyvenime, dėl ko patirdavo didelių psichologinių išgyvenimų. Pareiškėjas jautė didelį pažeminimą ir spaudimą iš atsakovo atstovo pusės, suteikiant tokias nežmoniškas kalinimo sąlygas, kurios susijusios su minties laisvės reiškimu ir pasirinkimu, emociniu spaudimu, nesudarant tinkamos privačios asmeninės aplinkos, jautė didelę atsakovo atstovo įtaką jo seksualinės orientacijos pasirinkimui. Pareiškėjas nėra ir nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, dvasinį sukrėtimą, patyrė sveikatos sutrikimus.

Šalies argumentai

5. Atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Marijampolės PN prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundo reikalavimus vertinti laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės PN pateikė duomenis apie 4 būrio gyvenamojo kambario Nr. 403 plotą, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, pateikė duomenis, kiek joje yra įrengta miegamųjų vietų. Marijampolės PN pateikė duomenis, kiek 4 būrio sanitariniame mazge yra sanitarinių įrenginių, kiek nuteistųjų buvo laikoma 4 būryje laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Nurodė, kad Marijampolės PN gyvenamosios patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 ,,Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Remiantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, 1 drabužių ir avalinės džiovykla būna kiekviename būryje.

7. Atkreipė dėmesį, kad nuteistieji Marijampolės PN taip pat gali naudotis skalbyklos paslaugomis. Marijampolės PN patalpos atitiko higienos normų reikalavimus, keliamus temperatūrai, apšvietimui, švarai, sveikatai, gryno oro patekimui. Nurodė, kad Marijampolės PN laikosi priešgaisrinės saugos reikalavimų, pareiškėjas su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas 2016 m. birželio 10 d. Marijampolės PN užtikrina, kad kiekviename būryje būtų virtuvė, atskirta patalpa maisto produktams laikyti. Teisės aktai virtuvės ploto nereglamentuoja, nuteistieji į dušą išleidžiami kartą per savaitę pagal dienotvarkėje nustatytą laiką. Pareiškėjui buvo užtikrintas privatumas tiek gyvenamojoje patalpoje, tiek naudojantis sanitariniais mazgais. Marijampolės PN pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Marijampolės PN nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.

II.

8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą Marijampolės PN dėl neužtikrintų tinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų.

Šalies argumentai

10. Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos, kurią, jo teigimu, Marijampolės PN patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės PN skundo reikalavimams už 2016 m. birželio 7 d. – 2019 m. sausio 25 d. laikotarpį prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas, įvertinęs skundo teiginius ir argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nuo 2016 m. birželio 7 d. jautė skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir pažeminimą, galimai sukeltus kalinimo sąlygų, todėl pareiškėjas privalėjo suvokti galimus įvairaus pobūdžio teisių į nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimus. Bylos duomenimis, pareiškėjas skundą teismui parengė tik 2022 m. sausio 25 d., nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių nustatytu terminu kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises. Tokių svarbiomis pripažintinų aplinkybių teismas nenustatė ir bylos nagrinėjimo metu. Esant atsakovo atstovo reikalavimui, skundo daliai dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 25 d. teismas taikė ieškinio senatį. Kadangi ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už 2016 m. birželio 7 d. – 2019 m. sausio 25 d. teismas atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

11. Marijampolės PN reikalavimu pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas konstatavo, jog byloje nagrinėjamo ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpis yra nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

12. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Marijampolės PN buvo laikomas 4 būrio 403 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 16,70 kv. m, gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,34 kv. m gyvenamojo ploto, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista. Nenustačius minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimo, pareiškėjo skundo argumentą, susijusį su teisės į nustatytą gyvenamojo ploto pažeidimą dėl patalpoje esančių baldų, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

13. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad laikosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų ,,Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos“ (toliau – ir Aprūpinimo normos) reikalavimų. Nurodė, kad 4 būrio sanitariniame mazge yra 6 unitazai ir 6 pisuarai (viso 12 kietųjų įrenginių), prausykloje – 7 praustuvės (ginčo laikotarpiu 4 būryje buvo iki 81 nuteistojo). Iš atsakovo atstovo nurodytų duomenų teismas priėjo prie išvados, kad Marijampolės PN nepažeidė Aprūpinimo normų 7 punkto reikalavimų aprūpinti sanitarinį mazgą tinkamu kiekiu sanitarinių įrenginių, kadangi nagrinėjamu atveju 81 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 12 kietųjų įrenginių bei 81 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 7 praustuvėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo teiginį dėl sanitarinių įrenginių trūkumo atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

14. Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde neginčijo, jog jam buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, kaip tai yra numatyta Higienos normos HN 134:2015 44 punkte ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų ,,Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 258 punkte. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentą dėl dažnesnio naudojimosi dušu teismas atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš to, kad gyvenamojoje patalpoje buvo drėgna, buvo įsiveisęs pelėsis, gyvenamojoje patalpoje buvo nepakankamas vėdinimas per langus, gyvenamojoje patalpoje buvo prastas apšvietimas, Marijampolės PN nesuteikė pareiškėjui valymo priemonių. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN patalpos atitiko higienos normos reikalavimus, keliamus temperatūrai, apšvietimui, švarai, sveikatai, gryno oro patekimui. Teismas neturėjo pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Be to, teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Marijampolės PN pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, susijusių su Higienos normų HN 134:2015 pažeidimu, nesikreipė. Teismo vertinimu, kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Marijampolės PN, žinodami apie tam tikrus gyvenamųjų patalpų neatitikimus Higienos normų HN 134:2015 reikalavimams, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Nesant pareiškėjo nusiskundimų įstaigos administracijai, atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius argumentus. Pareiškėjui ginčijamu laikotarpiu nesikreipus į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, atliekančias sveikatos saugos kontrolę, dėl Higienos normų HN 134:2015 reikalavimų neatitinkančios gyvenamosios patalpos, teismas nusprendė, jog pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl gyvenamosios patalpos neatitikimo higienos normų reikalavimams nustatymas būtų teisiškai nereikšmingas dėl besiskiriančio patikrinimo ir ginčo laikotarpio. Todėl pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad gyvenamoji patalpa neatitikimo higienos normų reikalavimų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat pabrėžė, kad teisės aktai neįpareigoja Marijampolės PN administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi nuteistieji, būklės.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nėra evakuacinių išėjimų, nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kiekviename bendrabučio aukšte yra gaisriniai čiaupiai, gesintuvai, esant gaisro atvejui visuose bendrabučio aukštuose yra evakuaciniai išėjimai, ką įrodo byloje pateiktas nuteistųjų bendrabučio IV-o aukšo evakuacijos planas. Duomenų, kad Marijampolės PN būtų netvarkinga elektros instaliacija, atsakovo atstovas neturėjo, o teismas neturėjo pagrindo abejoti tokiais atsakovo atstovo pateiktais paaiškinimais. Vertinandamas pareiškėjo teiginius, teismas nusprendė, kad skunde gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, elektros instaliacijos netvarkingumas apibūdinti abstrakčiai, jų detaliai neaprašant. Todėl vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobūdžio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimą). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, turėdamas informacijos apie tai, jog Marijampolės PN nevykdo priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėjo teisę teikti skundus valstybinės priešgaisrinės priežiūros subjektams. Nagrinėjant bylą, duomenų apie pareiškėjo skundus, teiktus valstybinę priešgaisrinę priežiūrą vykdantiems subjektams, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo argumentus, kad Marijampolės PN nėra evakuacinių išėjimų, nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

17. Ginčo metu galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktas nustatė, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiama drabužių ir avalynės džiovykla (kiekvienam būriui). Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN gyvenamosios patalpos yra įrengtos vadovaujantis Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kuriose numatyta, kad 1 drabužių ir avalinės džiovykla būna kiekviename būryje, ką patvirtina ir byloje pateikta nuotrauka. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistieji Marijampolės PN taip pat gali naudotis skalbyklos paslaugomis, ką patvirtina byloje pateikta ,,Dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarka“. Taigi, atsakovo atstovo pateikti įrodymai paneigė pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktos galimybės skalbti ir džiovintis rūbus, todėl šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

Šalies argumentai

18. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo patalpos maisto produktams susidėti, todėl maistą reikėjo laikyti gyvenamojoje patalpoje, o virtuvėlės patalpa buvo per maža. Teismas pažymėjo, kad ginčo metu galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.10 ir 5.11 punktai nustatė, jog pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui), o esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 4 būryje yra įrengta virtuvė ir atskira patalpa laikyti maisto produktus, ką patvirtina byloje pateiktos nuotraukos. Taigi, teismas nusprendė, kad atsakovo atstovo pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus, jog Marijampolės PN nebuvo patalpos maisto produktams susidėti, todėl maistą reikėjo laikyti gyvenamojoje patalpoje, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

19. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad virtuvėlės patalpa buvo per maža, teismas pažymėjo, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja virtuvėlės ploto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Marijampolės PN veiksmų.

20. Ginčo metu galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punktai nustatė, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Byloje buvo pateikta gyvenamojo korpuso 4 aukšto schema, patvirtinanti, kad 4 būryje yra įrengtas laisvalaikio kambarys, todėl pareiškėjo skundo argumentą, kad Marijampolės PN nebuvo laisvalaikio kambario, atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismas pažymėjo, kad pagal laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi reglamentuoja Aprūpinimo normos. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad Marijampolės PN pareiškėjui suteikė nepatogius baldus, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokie jam suteikti baldai buvo nepatogūs. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl, jo nuomone, suteiktų nepatogių baldų, todėl šį pareiškėjo skundo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

22. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis. Teismas pažymėjo, kad toks pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas, nes tokį jo argumentą paneigia atsakovo atstovo pateikti įrodymai. Iš pateikto į bylą dokumento matyti, jog pareiškėjas 2016 m. birželio 7 d., atvykęs į Marijampolės PN, buvo supažindintas su nuteistųjų teisėmis ir pareigomis, tai patvirtina pareiškėjo parašas.

23. Pareiškėjas skunde kėlė pretenzijas dėl jo privatumo neužtikrinimo, tvirtino, jog, nesudarant tinkamų privačios asmeninės aplinkos sąlygų, jautė didelę įtaką seksualinės orientacijos pasikeitimui, kaltino atsakovą kišimusi į jo asmeninį gyvenimą, prieš jo valią sudarant sąlygas seksualinės orientacijos pakeitimui. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo pažeidimo atmetė kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kalinimo sąlygų įtakos jo seksualinės orientacijos pasikeitimui yra abstrakčios, nedetalizuotos, niekuo nepagrįstos, todėl laikytos neįrodytomis.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas nenustatė, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas pažymėjo, kad tam tikras pareiškėjo laisvių apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl to pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti reikalavimą – priteisti iš atsakovo atstovo 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Pareiškėjas mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neįvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas nesutinka su gyvenamojo ploto apskaičiavimu, teigia, kad neturėjo galimybės išreikalauti tinkamų dokumentų, kuriais būtų galima nustatyti atsakovo atstovo nustatytų įstatymų reikalavimų tinkamą laikymąsi. Todėl teismo pareiga buvo aktyviai dalyvauti procese ir pareikalauti iš atsakovo atstovo duomenų, kurių dėka būtų pašalintos visos abejonės.

27. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad į baldų užimamą plotą reiktų atsižvelgti tik tuo atveju, jeigu būtų nustatytas gyvenamojo ploto pažeidimas. Teigia, kad teismas nustatė pažeidimą dėl nepakankamai įrengtų sanitarinių įrenginių, tačiau pažeidimą įvertino atsakovo atstovo naudai. Teismas taip pat nenustatė patirtų nepatogumų ir orumo pažeminimo. Pareiškėjo vertinimu, sanitarinių mazgų trūkumas yra tiesiogiai susijęs su asmeniniu erdvės pažeidimu, todėl nebuvo laikomasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio.

28. Pareiškėjas prašo patikrinti teisėtumo, pagrįstumo ir teisingumo pagrindais pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi.

Atsiliepimas

29. Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

30. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentai atspindi atsakovo atstovo poziciją šioje byloje, todėl mano, jog teikti kitus tikslinančius ar papildančius bylos nagrinėjimą duomenis yra netikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d., atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 25 d. taikė ieškinio senatį. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.

32. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

33. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų ir padarytų išvadų nebekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

35. Pareiškėjas prašo patikrinti teisėtumo, pagrįstumo ir teisingumo pagrindais pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

36. ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

37. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai nurodyti argumentus, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Apeliacinis skundas turi būti grindžiamas konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiškai argumentuotas.

38. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas prašo apeliacine tvarka patikrinti visą bylos medžiagą pilna apimtimi, tačiau nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus apeliaciniame skunde nurodo tik kai kuriais iš pirmosios instancijos teismo nagrinėtų aspektais (žr. Nutarties 26-27 p.). Todėl, atsižvelgiant į Nutarties 35-37 punktuose išdėstytus argumentus, taip pat vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

39. Teisėjų kolegija, visų pirma pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog, skaičiuojant gyvenamąjį plotą, neturėjo būti įskaičiuotas plotas, kurį užėmė inventorius ir sanitarinis mazgas, pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (neteko galios 2021 m. spalio 1 d.) 2.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. To paties įsakymo 2.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Konvencija, vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato.

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą.

41. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodiką ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017; kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017 ir kt.).

42. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 4 būrio 403 gyvenamojoje patalpoje buvo užtikrinta minimali ploto vienam asmeniui norma (bendrabučio tipo patalpoje – 3,1 kv. m). Taigi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl vienam asmeniui tenkančio kameros ploto bei Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

43. Nėra suprantamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nustatė pažeidimą dėl nepakankamai įrengtų sanitarinių įrenginių, tačiau pažeidimą įvertino atsakovo atstovo naudai. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių kiekio, teismas pagrįstai vadovavosi Aprūpinimo normų 7 punktu, kuris nustato, kad prausykla, tualetas aprūpinami: lentynėle asmens higienos priemonėms (po 1 vnt. virš kiekvienos praustuvės; sienine pakaba (bendras kabliukų skaičius ne mažesnis už praustuvių skaičių); praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų); šiukšlių dėže (1 vnt. prie kiekvieno klozeto (unitazo); klozetu (gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, teismas nurodė, kad Marijampolės PN nepažeidė Aprūpinimo normų 7 punkto reikalavimų aprūpinti sanitarinį mazgą tinkamu kiekiu sanitarinių įrenginių, kadangi nagrinėjamu atveju 81 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 12 kietųjų įrenginių (7 asmenims teko 1 kietasis įrenginys bei 81 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 7 praustuvėmis (12 asmenų teko 1 praustuvė). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Marijampolės PN nepažeidė Aprūpinimo normų 7 punkto reikalavimų aprūpinti sanitarinį mazgą tinkamu kiekiu sanitarinių įrenginių, kadangi nagrinėjamu atveju 81 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 12 kietųjų įrenginių bei 81 asmenims (įskaitant pareiškėją) buvo skirta naudotis 7 praustuvėmis.

44. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Šiuo atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. J. (pagal Gyventojų registro duomenis pavardė pakeista į E.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė