- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-03
- Bylos Nr.
- e2A-18-796/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Moldas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Loim invest“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Moldas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, juo prašė pripažinti negaliojančia 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarytą įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-4614229 (toliau – ir draudimo sutartis) niekine nuo jos sudarymo momento bei taikyti restituciją, įpareigojant ieškovą grąžinti atsakovei pagal draudimo sutartį Nr. 02-4614229 sumokėtą 55,50 Eur draudimo įmoką ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas ir atsakovė sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-4614229, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje buvo numatyti du draudimo įmokų sumokėjimo terminai – 2017 m. rugpjūčio 4 d. (55,50 Eur) ir 2018 m. vasario 4 d. (54,60 Eur). Ieškovas paaiškino, kad atsakovė sumokėjo tik pirmąją draudimo įmoką, todėl siekė įgyti 6 mėnesių draudimo apsaugą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. vasario 3 d. Ieškovas 2017 m. lapkričio 15 d. raštu buvo informuotas apie tai, kad automobilis „Fiat Panda“ 2017 m. lapkričio 3 d. pateko į eismo įvykį Italijoje, dėl jo kyla šio automobilio valdytojo I. G. civilinė atsakomybė. Atsakovė apie eismo įvykį ieškovui nepranešė, nors tokia jos pareiga yra numatyta pagal šalių sudarytos draudimo sutarties 3.2.4 punktą. Siekdamas išsiaiškinti su automobiliu „Fiat Panda“ susijusius duomenis, ieškovas kreipėsi į valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ Vilniaus filialą su prašymu pateikti informaciją apie automobilio savininkus ir techninės apžiūros galiojimo pabaigos datą. Ieškovas taip pat prašė informuoti, ar automobilis yra išregistruotas, jeigu taip – kokiu pagrindu. Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. birželio 10 d. automobilio „Fiat Panda“ savininkas-valdytojas yra UAB „Loim invest“, o nuo 2017 m. gegužės 10 d. automobilis buvo išregistruotas negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, t. y. ir draudimo sutarties sudarymo, ir eismo įvykio Italijoje metu automobilis „Fiat Panda“ buvo išregistruotas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro.
3. Ieškovo teigimu, nuo 2016 m. lapkričio mėnesio automobilis „Fiat Panda“ negalėjo dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes nebuvo atlikta privalomoji šios transporto priemonės techninė apžiūra, o šio automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) negalioja nuo 2017 m. gegužės 10 d. Be to, automobilio „Fiat Panda“ įprastinė buvimo vieta draudimo sutarties sudarymo metu buvo ne Lietuvos Respublikoje, bet Italijoje, todėl 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp ieškovo ir atsakovės Lietuvos Respublikoje sudaryta draudimo sutartis pripažintina niekine ab initio, kaip prieštaraujanti imperatyvioms Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) normoms. Atsakovė, sudariusi draudimo sutartį, nesikreipė į atsakingas Lietuvos Respublikos institucijas nei dėl automobilio „Fiat Panda“ registravimo, nei dėl jo privalomos techninės apžiūros atlikimo. Sudarydama draudimo sutartį atsakovė nurodė ieškovui, kad ji yra automobilio savininkė, tačiau VĮ „Regitra“ pateikta informacija patvirtina, kad nuo 2016 m. birželio 10 d. minėtas automobilis priklausė trečiajam asmeniui UAB „Loim invest“. Atsižvelgiant į tai, kad vėliau automobilis Lietuvos Respublikoje buvo išregistruotas, o VĮ „Regitra“ nedisponuoja duomenimis apie vėlesnius automobilio savininkus, kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovė, nurodydama save kaip transporto priemonės savininkę, pateikė ieškovui teisingą informaciją, būtiną draudimo sutarčiai sudaryti.
Atsiliepimas
4. Atsakovė BUAB „Moldas“ atsiliepime ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, todėl prašė jį atmesti.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad tarp šalių sudaryta draudimo sutartis yra niekinė. Atsakovės teigimu, galiojanti draudimo sutartis yra privaloma tiek norint įregistruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, tiek ir atlikti privalomąją jos techninę apžiūrą. Atsižvelgiant į tai, draudimo sutarties sudarymas prieš atliekant privalomąją techninę automobilio patikrą ir jo įregistravimą yra įprasta ir imperatyvių teisės normų nepažeidžianti praktika, todėl šios aplinkybės negali būti pagrindas pripažinti šalių sudarytą draudimo sutartį niekine ab initio su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal TPVCAPDĮ 5 straipsnį valstybinio numerio nebuvimas ar jo negaliojimas nėra sąlyga nesudaryti draudimo sutarties ir nedaro jau sudarytos draudimo sutarties niekine, nes tuo nėra pažeidžiamos jokios imperatyvios įstatymų normos. Ieškovo nurodoma faktinė automobilio „Fiat Panda“ buvimo vieta taip pat nėra pagrindas pripažinti draudimo sutartį niekine ab initio. Tiek galiojantis teisinis reglamentavimas, tiek ir šalių sudaryta draudimo sutartis nedraudžia transporto priemonės valdytojui laisvai disponuoti turimu kilnojamuoju turtu ir keisti jos buvimo vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2019 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. šalys sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-4614229 dėl automobilio „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės. 2017 m. lapkričio 3 d. Italijoje ši transporto priemonė, vairuojama I. G., pateko į eismo įvykį – atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. birželio 10 d. duomenimis, automobilio „Fiat Panda“ valdytoju-savininku buvo UAB „Loim invest“, 2017 m. gegužės 10 d. transporto priemonė išregistruota iš registro negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą.
8. Įvertinęs TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad draudimo sutartis turi būti sudaroma tiek prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, tiek prieš atliekant valstybinę techninę transporto priemonės apžiūrą. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad sudariusi ginčijamą draudimo sutartį atsakovė neatliko automobilio valstybinės techninės apžiūros, neįregistravo apdraustos transporto priemonės ir dėl to ši transporto priemonė negalėjo dalyvauti viešajame eisme, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad draudimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
9. Įvertinęs Europos Sąjungos direktyvų, kurios yra įgyvendintos TPVCAPDĮ, nuostatas, teismas padarė išvadą, kad įprastinės transporto priemonės buvimo vietos nustatymo reguliavimas yra reikalingas nacionaliniams draudikų biurams tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatos, pagal kurias įprastinė transporto priemonės buvimo vieta laikoma teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis, neturėjo įtakos sudarant ginčijamą draudimo sutartį. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti 2017 m. rugpjūčio 4 d. šalių sudarytą įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-4614229 negaliojančia bei taikyti restituciją, todėl ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai konstatavo, kad draudimo sutarties sudarymo metu atsakovė, būdama transporto priemonės valdytoja, veikė kaip trečiojo asmens atstovė pagal įstatymą. Apelianto teigimu, transporto priemonės savininkė jos išregistravimo metu (2017 m. gegužės 10 d.) buvo UAB „Loim Invest“, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad ši įmonė buvo automobilio savininkė ir draudimo sutarties sudarymo dieną (2017 m. rugpjūčio 4 d.), nes tuo metu viešajame registre nebuvo duomenų apie automobilio „Fiat Panda“ savininką. Atsižvelgiant į tai, atsakovei, kaip draudimo sutarties šaliai, tenka sandorio pripažinimo niekiniu teisinės pasekmės.
10.2. Teismas netinkamai aiškino Europos Sąjungos direktyvų nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatos neturėjo įtakos šalims sudarant ginčijamą draudimo sutartį. Apelianto teigimu, transporto priemonė „Fiat Panda“ 2017 m. gegužės 10 d. buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, Italijoje įvykusio eismo įvykio metu neturėjo valstybinio numerio ženklo, todėl šios transporto priemonės įprastinė buvimo vieta nėra laikoma Lietuvos Respublika. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti draudimo sutartį niekine ab initio ir taikyti restituciją.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Moldas“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Ieškovo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes jame nėra nurodyta argumentų, patvirtinančių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Vien apeliaciniame skunde nurodomi deklaratyvūs ieškovo teiginiai nepagrindžia teismo sprendimo nepagrįstumo.
11.2. Apeliantas nepagrįstai ginčija teismo išvadą, jog sutarties sudarymo metu atsakovė veikė kaip trečiojo asmens atstovė pagal įstatymą. Ta aplinkybė, jog ieškovas sudarė sutartį su atsakove, tik patvirtina faktą, kad sutarties sudarymo metu ieškovui užteko informacijos ir dokumentų draudimo sutarčiai sudaryti. Be to, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymas per atstovus yra įprasta praktika.
Šalies argumentai
11.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė pateikė ieškovui klaidingą informaciją apie tai, jog atsakovė yra transporto priemonės savininkė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad draudimo sutarties sudarymo metu atsakovė, būdama transporto priemonės valdytoja, veikė kaip trečiojo asmens atstovė pagal įstatymą.
11.4. Faktinė ginčo transporto priemonės buvimo vieta nėra pagrindas pripažinti draudimo sutartį niekine, o tik koreguoja draudėjo prievolės pagal draudimo sutartį įvykdymo teisinį reglamentavimą. Atsakovės nuomone, įprastinės transporto priemonės „Fiat Panda“ buvimo vietos klausimas nėra susijęs su šios bylos dalyku. Ieškovas šioje byloje neįrodė, kad šalių sudaryta draudimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Ieškovo apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ginčijamą draudimo sutartį atsakovė sudarė veikdama kaip trečiojo asmens atstovė pagal įstatymą, taip pat neįvertino, jog įprastinė transporto priemonės buvimo vieta nėra Lietuvos Respublika, todėl teismas nepagrįstai nepripažino šalių sudarytos draudimo sutarties negaliojančia ir netaikė restitucijos.
16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčui teisingai išnagrinėti bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovas ERGO Insurance SE, atstovaujamas UADBB „Noxale“, ir atsakovė UAB „Moldas“ sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-4614229, pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad nuo 2016 m. birželio 10 d. transporto priemonės „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo UAB „Loim Invest“, 2017 m. gegužės 10 d. ši transporto priemonė automatiškai išregistruota iš registro negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą. Transporto priemonės išregistravimo iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro metu, t. y. 2017 m. gegužės 10 d., automobilio savininkė buvo UAB „Loim Invest“ (t. 1, b. l. 28). 2017 m. lapkričio 3 d. Italijoje transporto priemonė „Fiat Panda“, vairuojama I. G., pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai konstatavo, jog draudimo sutarties sudarymo metu atsakovė, būdama transporto priemonės valdytoja, veikė kaip trečiojo asmens atstovė pagal įstatymą. Apelianto teigimu, transporto priemonės savininkė jos išregistravimo metu (2017 m. gegužės 10 d.) buvo UAB „Loim Invest“, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad ši įmonė buvo automobilio savininkė ir draudimo sutarties sudarymo dieną (2017 m. rugpjūčio 4 d.), nes tuo metu viešame registre nebuvo duomenų apie automobilio „Fiat Panda“ savininką.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti šių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu; CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas; sprendžiant klausimą dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina; imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014 ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą bei ginčijamos draudimo sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, be kita ko, grindžia tuo, kad draudimo sutarties sudarymo metu atsakovė neveikė kaip trečiojo asmens UAB „Loim Invest“ atstovė pagal įstatymą.
21. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Atsakingi už draudimo sutarties sudarymą asmenys, taip pat transporto priemonių valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).
22. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas – pagal šį įstatymą atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, kuris kreipėsi pats ar per savo atstovą į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudaręs tokią draudimo sutartį su draudiku. Remiantis TPVCAPDĮ įtvirtinta draudimo sutarties sudarymo tvarka, draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su už draudimo sutarties sudarymą atsakingais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis).
23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad transporto priemonės savininkas privalo apdrausti naudojamą transporto priemonę ir yra už tai atsakingas, tačiau esamas teisinis reguliavimas nenustato pareigos už draudimo sutarties sudarymą atsakingam asmeniui transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudaryti išimtinai asmeniškai, – ši sutartis gali būti sudaryta per atstovą, kuris laikomas už draudimo sutarties sudarymą atsakingų asmenų atstovu pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016).
24. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčijamą draudimo sutartį su ieškovu ERGO Insurance SE, atstovaujamu UADBB „Noxale“, sudarė atsakovė UAB „Moldas“, kuri draudimo sutartyje yra nurodyta kaip transporto priemonės „Fiat Panda“ draudėja. Iš byloje esančių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų nustatyta, kad nuo 2016 m. birželio 10 d. transporto priemonės „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo UAB „Loim Invest“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. gegužės 10 d. minėta transporto priemonė buvo automatiškai išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro negavus duomenų apie atliktą valstybinę automobilio techninę apžiūrą ir draudimą. Transporto priemonės išregistravimo iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro metu, t. y. 2017 m. gegužės 10 d., automobilio savininkė buvo UAB „Loim Invest“. Byloje nėra pateikta patikimų įrodymų apie tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 10 d., t. y. transporto priemonės išregistravimo, iki 2017 m. rugpjūčio 4 d., t. y. ginčijamos draudimo sutarties sudarymo, transporto priemonės „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas būtų pasikeitęs (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, pagal byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog ginčijamos draudimo sutarties sudarymo metu transporto priemonės savininkė buvo ne UAB „Loim Invest“, o kitas asmuo.
25. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad dėl transporto priemonės „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo kreipėsi atsakovė UAB „Moldas“. Pažymėtina, kad pagal TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis tik tais atvejais, kai jie patys ar per savo atstovą pateikė prašymą, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Prieš sudarydamas draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti draudikui jo prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti. TPVCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudikas turi teisę tikrinti, ar pateikta informacija teisinga. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pareikalavęs atsakovės pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, būtinus priimti sprendimą dėl draudimo sutarties sudarymo. Priešingai, ta aplinkybė, jog ieškovas neatsisakė sudaryti draudimo sutarties, ginčijama draudimo sutartis buvo faktiškai sudaryta ir vykdoma, leidžia daryti išvadą, kad atsakovės pateikta informacija ir dokumentai buvo pakankami, kad ieškovas galėtų sudaryti draudimo sutartį su atsakove. Kadangi pagal byloje esančius įrodymus ginčijamos draudimo sutarties sudarymo metu transporto priemonės „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė buvo UAB „Loim Invest“, dėl šios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo į ieškovą kreipėsi atsakovė UAB „Moldas“, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sudarant ginčijamą draudimo sutartį atsakovė UAB „Moldas“ veikė kaip trečiojo asmens UAB „Loim Invest“ atstovė pagal įstatymą (TPVCAPDĮ 6 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovui ir atsakovei sudarant ginčijamą draudimo sutartį būtų pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti ginčijamos draudimo sutarties negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas.
26. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Europos Sąjungos direktyvų nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatos neturėjo įtakos sudarant ginčijamą draudimo sutartį. Apelianto teigimu, transporto priemonė „Fiat Panda“ 2017 m. gegužės 10 d. buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, 2017 m. lapkričio 3 d. Italijoje įvykusio eismo įvykio metu neturėjo valstybinio numerio ženklo, todėl šios transporto priemonės įprastinė buvimo vieta nėra laikoma Lietuvos Respublika. Apelianto nuomone, šios aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti draudimo sutartį niekine ab initio ir taikyti restituciją. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.
27. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Įprastinės transporto priemonės buvimo vietos sąvoka yra atskleista TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią įprastine transporto priemonės buvimo vieta laikoma: 1) teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą turi transporto priemonė; 2) teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio ženklas ar valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga; 3) teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena transporto priemonės valdytojas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei nereikalingas nei valstybinis numerio ženklas, nei draudimo numerio ženklas, nei valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas; 4) teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčydamas šalių sudarytą draudimo sutartį CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytu sandorio negaliojimo pagrindu, ieškovas šioje byloje turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog 2017 m. rugpjūčio 4 d. ieškovo ir atsakovės sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kurių pažeidimas lemia sandorio negaliojimą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, jog transporto priemonės „Fiat Panda“ įprastinė buvimo vieta nėra laikoma Lietuvos Respublika, nagrinėjamu atveju neteikia pagrindo konstatuoti ginčijamos draudimo sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
29. Visų pirma TPVCAPDĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įprastinės draudimo sutartys sudaromos, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės turi būti paženklintos numerio ženklais su juose įrašytais tai transporto priemonei skirtais registracijos numeriais. Numerio ženklai yra išduodami kartu su transporto priemonės registracijos dokumentais transporto priemonių registracijos procedūros pabaigoje. Minėtų taisyklių 4.6 punkte taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje transporto priemonės registruojamos tik tuo atveju, jeigu transporto priemonė apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Įvertinus aptartas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad valstybinio numerio ženklo turėjimas nėra būtina sąlyga įprastinei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai sudaryti. Priešingai, būtina transporto priemonės registracijos ir valstybinio numerio ženklo gavimo sąlyga yra transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymas. Vadinasi, ta aplinkybė, jog 2017 m. gegužės 10 d. transporto priemonė „Fiat Panda“ buvo automatiškai išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro ir ginčijamos draudimo sutarties sudarymo metu neturėjo galiojančio valstybinio numerio ženklo, savaime nereiškia, jog ginčijama draudimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Ta aplinkybė, jog sudarius ginčijamą draudimo sutartį automobilio registravimo ir valstybinės techninės apžiūros procedūros nebuvo atliktos nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės.
30. Antra, ginčydamas šalių sudarytą draudimo sutartį ieškovas nepagrįstai remiasi TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra laikoma teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Europos Sąjungos direktyvomis ir jas įgyvendinančiais nacionaliniais teisės aktais nustatytas įprastinės transporto priemonės buvimo vietos reglamentavimas paprastai yra reikšmingas nacionaliniams draudikų biurams sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiami žalos atlyginimo klausimai, nagrinėjamos bylos dalyką sudaro 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudarytos įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties atitiktis imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, faktinė aplinkybė dėl įprastinės transporto priemonės „Fiat Panda“ buvimo vietos 2017 m. lapkričio 3 d. Italijoje įvykusio eismo įvykio metu nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės ir savaime neįrodo, jog sudarant 2017 m. rugpjūčio 4 d. draudimo sutartį buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijamos draudimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., įprastinė transporto priemonės „Fiat Panda“ buvimo vieta buvo kitoje valstybėje, o TPVCAPDĮ nuostatos nedraudžia sudaryti įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties iki transporto priemonės registracijos ir jai dar neturint galiojančio valstybinio numerio ženklo, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados dėl ginčijamos draudimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms.
31. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas šioje byloje neįrodė faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog ieškovo ir atsakovės 2017 m. rugpjūčio 4 d. sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-4614229 prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu sandorio negaliojimu pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.