Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1933-882/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-07
Bylos Nr.
A5.-1933-882/2019
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00815-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1933-882/2019Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00815-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3; 21.14.9 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Eglei Smilgienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B.,

nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-10-16 atliekant patikrinimą Šiaulių (duomenys neskelbtini) turgavietėje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad A. B. laikotarpyje nuo 2017-12-01 iki 2019-10-16 (nuo 2017-12-01 iki 2018-03-05 neturint verslo liudijimo, nuo 2018-03-05 iki 2018-04-03 nupirkus verslo liudijimą, nuo 2018-04-03 iki 2018-04-10 neturint verslo liudijimo, nuo 2018-04-10 iki 2018-05-31 nupirkus verslo liudijimą, nuo 2018-05-31 iki 2019-07-22 neturint verslo liudijimo, nuo 2019-07-22 iki 2019-08-30 nurodžius įsigyti verslo liudijimą, nuo 2019-08-30 iki 2019-10-15 neturint verslo liudijimo, nuo 2019-10-15 iki 2019-10-31 nurodžius įsigyti verslo liudijimą) nurodė dirbti pardavėja D. S., gim. (duomenys neskelbtini), turgavietėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prekybos vietoje Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra prekiauti jo pateiktais rūbais, suteikė jai darbo vietą, aprūpino prekėmis ir už darbo dieną mokėjo sutartą darbo užmokestį – 10 Eur už dirbtą dieną, tuo nesilaikė LR darbo kodekso 42 straipsnio „Darbo sutarties sudarymas“ 1 p., 2 p., ir pažeidė LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio „Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį“ 1 p. nuostatas, įsigaliojusio nuo 2017-01-01.

Teisme A. B. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl šio nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Pripažino, kad pirmiau paminėtais laikotarpiais D. S. dirbo. Mokėjo jai 10 eurų už išdirbtą dieną. Šiai dienai prekyba nevyksta. Kas surašyta, viskas teisinga ir su viskuo sutinka. Dabar su žmona gyvena dviese. Mažamečių išlaikomų vaikų neturi. Dėl to, kokios mėnesinės pajamos, deklaravo, gaunasi kažkur apie 1000 eurų į rankas. Dirba kartu su žmona. Tos pajamos abiem. Plius minus, nevienodai. Byloje esantys jo paaiškinimai teisingi, juos tvirtina, sakė teisybę ir teismas jais gali remtis. Prekybos vieta Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turgavietėje, gyvena (duomenys neskelbtini). Kad prisidirbo, reikia ir atkentėti. Gailisi tai padaręs.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Šiuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiais asmenimis, parodymai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. kaltę, be jo paties savo kaltės pripažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – rašytinė bylos medžiaga: pareigūno tarnybinis pranešimas dėl turgaviečių patikrinimo, pavedimas atlikti patikrinimą, patikrinimo aktas, dokumentų paėmimo aktas, informacija, identifikuojanti D. S., A. B., pažeidėjo tapatybes, kitus šių asmenų duomenis, jų paaiškinimai, dokumentų kopijos/nuorašai pagal dokumentų paėmimo aktą, administracinio nusižengimo protokolas. Teismo posėdžio metu ir pats A. B. pripažino bei patvirtino, kad jo kaltinime nurodytais laikotarpiais D. S. dirbo ir mokėjo jai 10 eurų už išdirbtą dieną. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad A. B. padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma valstybės prievartos priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Skiriant administracinę nuobaudą A. B., atsižvelgtina į jo padarytos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B. kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokio pobūdžio nusižengimą A. B. padarė pirmą kartą, nusižengimas padarytas ne piktybiškai, nesant didelio masto, o faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta nors ir minimali 1000 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog yra pagrindo tikėti, kad A. B. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, bus įgyvendinti ir pasiekti, paskiriant A. B. mažesnę baudą, nei numatytas sankcijoje už padarytą nusižengimą baudos minimumas, todėl jis baustinas 400 eurų bauda (ANK 25, 32, 34–36 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635–637, 646 straipsniais, 675 straipsnio 2 dalimi, 676 straipsniu,

nutaria:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, skirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 19107045353). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Sadauskas