Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant kaltinamajam G. G. (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gyvenamoji vieta žinoma, vengia atvykti į teismo posėdį),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriaus nustatyta tvarka kaltinamajam nedalyvaujant, kurioje G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)LR pilietis, išsituokęs, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas: 1) 1998-05-15 Plungės r. apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 225 str. 3 d., 278 str. 1 d. 4 m. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu; 2000-05-08 pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas ir paleistas iš bausmės atlikimo vietos; 2) 2004-03-19 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. 60 parų arešto; 3) 2008-01-16 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d.6 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2008-04-29 Akmenės r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 10 MGL (1300 Lt) bauda; 5) 2009-03-19 Akmenės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. 1 m.1 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2008-04-29 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL (1300 LT) bauda; 6) 2010-01-19 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2009-03-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo ir 10 MGL (1300 Lt) bauda, paleistas 2011-03-18, 2012-02-10 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 1300 litų bauda, kuri buvo paskirta 2010-01-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, buvo pakeista 5 parų arešto bausme (bausmė neatlikta), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2011-05-26 nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. D., įsibrovė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)saugomą teritoriją ir iš sandėliavimo aikštelės slapta pagrobė 480 kg UAB ,, (duomenys neskelbtini)priklausančio metalo laužo, kurio vertė 365 Lt (105,71 Eur), tuo padarydamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)365 Lt (105,71 Eur) turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. G. savo kaltę pripažino bei parodė, kad 2011m. gegužės pabaigoje (duomenys neskelbtini)sutiko A. D., su kuriuo susitarė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pagrobti metalo laužą. Apie tai, kad ten yra metalo, žinojo A. D.. Į įvykio vietą nuvažiavo A. D. automobiliu „Honda Civic“. Kai sutemo, pro tvoroje buvusią angą įlindo į vidų ir nuėjo prie metalo laužo krūvos. Paėmė senus radiatorius ir metalinius kaušelius. Pagrobė 5 sveikus radiatorius ir vieną radiatorių, kuris buvo perlaužtas per pusę. Radiatoriai buvo sunkūs, todėl juos nešė dviese. Viską sudėjo į automobilio bagažinę, tačiau ji neužsidarė. Nuvažiavo į A. D. dėdės K. B. namus, kur norėjo kieme sudaužyti radiatorius, kad jie tilptų į bagažinę. Kai atvažiavo jau buvo ankstyvas rytas, bandė sudaužyti radiatorius, bet nepavyko, todėl sukrovė atgal ir išvažiavo. Važiuojant (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai. A. D. pareigūnams pasakė, kad radiatorius pasiėmė iš K. B. ūkinio pastato. Su A. D. buvo sutarę, kad pareigūnams sakys, jog metalo laužą veža iš jo dėdės namų (1 t., b. l. 138-139).

Liudytoja R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad „(duomenys neskelbtini)dirbo sarge. Saugojo ir pastatus ir teritoriją, kuri anksčiau priklausė (duomenys neskelbtini). Dirbo kas ketvirtą dieną. Pamena, kad apie radiatorių vagystę iš teritorijos sužinojo dar iki ateinant į darbą. Apie vagystę jie sužinojo iš straipsnio laikraštyje. Kai įvyko radiatorių vagystė, buvo ne jos darbo pamaina. Tie radiatoriai buvo ne įmonės gaminiai, o išimti iš vidaus ir sumesti lauke, gal labiau jau kaip metalo laužas. Teritorija buvo aptverta ir aiškiai matėsi įmonės ribos. Teritorija didelė ir pastatų daug, todėl sargui matyti viską nebuvo įmanoma. Darbo metu pasitaikydavo vagysčių. Asmenų pavogusių radiatorius nepažinojo ir teritorijoje nebuvo mačiusi. Apie vagystę užrašė sargų žurnale, ten rašydavo viską kas atsitikdavo, kas sugesdavo, o jį skaitydavo sargų viršininkas. Priėmimo ir perdavimo aktų nepildydavo. Toje vietoje, kur buvo radiatoriai, buvo sudėtas ir kitas metalas. Pavogti buvo senoviniai špižiniai po 8 sekcijas radiatoriai.

Liudytojas E. N. parodė, kad 2011 metais dirbo kelių policijoje. 2011 m. buvo sulaikytas automobilis, kuris gabeno radiatorius. Mašinoje važiavusių asmenų nepažinojo.

Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad radiatorius paėmė iš (duomenys neskelbtini)teritorijos, gali būti, kad kaltinime nurodytu adresu. Ryte į įvykio vietą nuvažiavo su jo automobiliu. Pasikrovė pilną bagažinę radiatorių. Teritorija buvo aptverta, bet vietomis tvora buvo išlūžusi, todėl galėjo lengvai prieiti. Radiatorius reikėjo kelis metrus panešti iki mašinos, juos susikrovę važiavo į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant juos sustabdė policija. Automobilį vairavo jis, o G. G. sėdėjo šalia. Nuo pareigūnų atrodo tikrai nebėgo. Nepamena, kuris sugalvojo vogti radiatorius. Planavo nuvežti pas mamą į (duomenys neskelbtini) radiatorius, iš pradžių parduoti metalo neplanavo. G. G. padėjo radiatorius susikrauti į mašiną.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2011 metais dirbo „(duomenys neskelbtini)apsaugos darbuotoju ir vadybininku. Saugoma teritorija buvo adresu (duomenys neskelbtini)Teritorija buvo aptverta, ribos matėsi. Vietomis tvora buvo išdraskyta. Teritoriją saugojo sargai. Pavogti radiatoriai buvo išmontuoti iš katilinės ir sudėti lauke įvairiose vietose. Apie radiatorių vagystę jis sužinojo iš spaudos.

Teismas taip pat įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus:

- Liudytojo R. D. parodymus, kad 2011 m. gegužės pabaigoje dirbo kartu su E. N. (duomenys neskelbtini)., kai pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris buvo akivaizdžiai pakrautas ir nusprendė jį patikrinti. Automobilį sustabdė (duomenys neskelbtini). Juo važiavo du asmenys, kurie negalėjo konkrečiai paaiškinti, iš kur veža radiatorius ir kitą metalo laužą. Vyrai painiojosi, vienas sakė, kad iš kažkokios sodybos, kitas - kad iš giminaičio. Todėl automobilis su kroviniu buvo pristatyti į policijos nuovadą. (1 t., b. l. 99-101);

- Kaltinamojo G. G. 2011-11-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolą, kuriame nurodyta, jog G. G. parodė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)kur buvo sukrautas metalo laužas. (1 t., b.l.118-121);

- Iš 2011-12-20 pakvitavimo matyti, jog 480 kg metalo laužo grąžinta saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131).

Dėl nusikalstamos veikos

Pagal baudžiamąjį įstatymą už vagystę atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Be to, išaiškinta, kad pagrobimo sąvokos turinys yra platesnis nei vien tik fizinis svetimo turto užvaldymas, nes pagrobimu nukentėjusiajam atimama ne tik galimybė valdyti bei naudotis, bet ir disponavimo turtu galimybė, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Be to, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-176/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2011, 2K-97/2011, 2K-91/2013).

Nors nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis G. G. nedalyvavo ir parodymų nedavė, tačiau ikiteisminiame tyrime jis savo kaltę pripažino pilnai. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad susitarė su A. D. iš buvusio cukraus fabriko teritorijos pagrobti metalo laužą. Įlindę į teritoriją iš metalo krūvos paėmė senus radiatorius ir metalinius kaušelius. Viską sudėję į A. D. automobilio bagažinę, nuvažiavo į jo dėdės K. B. namus. Važiuojant į(duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai. Analogiškas aplinkybes teisme nurodė ir liudytojas A. D., kuris parodė, kad su G. G. iš (duomenys neskelbtini) teritorijos paėmė radiatorius. Pasikrovė pilną bagažinę radiatorių. Radiatorius reikėjo kelis metrus panešti iki mašinos, juos susikrovę važiavo į (duomenys neskelbtini)ir tada sustabdė policija. Aplinkybę, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)buvo pavogti radiatoriai, patvirtino liudytojais teisme apklausti įmonės darbuotojai: sargė R. S. ir A. V., kuris nurodė, kad apie radiatorių vagystę sužinojo perskaitęs laikraštyje straipsnį bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. M.. Aplinkybę, kad A. D. su G. G. veždami pagrobtus radiatorius ir kitą metalo laužą buvo sustabdyti policijos pareigūnų, patvirtino teisme liudytoju apklausas policijos pareigūnas E. N., kuris ir sustabdė A. D. vairuojamą automobilį. Aplinkybę, kad G. G. radiatorius pagrobė iš UAB „(duomenys neskelbtini)teritorijos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti M. Š. ir J. S., kurie nurodė, kad K. B. ūkiniame pastate nėra matę jokių radiatorių.

Be liudytojų parodymų ir nurodytų aplinkybių, G. G. kaltę taip pat patvirtina byloje surinkta, užfiksuota ir ištirta rašytinė medžiaga. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)pareiškimo matyti, kad iš įmonės teritorijos dingo 6 radiatoriai. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės, kad G. G. parodė vietą iš kur buvo pagrobti radiatoriai. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilyje, kuriuo važiavo A. D. ir G. G. buvo rasti 5 vnt. vientisų radiatorių, 1 radiatorius sudaužytas į dvi dalis, metaliniai kaušeliai. Kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)pagrobto metalo laužo svoris sutapo su metalo laužo svoriu rastu po vagystės A. D. automobilyje, kuriuo važiavo ir G. G..

Aukščiau išanalizuoti ir aptarti įrodymai, tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis G. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, Be to ir pats kaltinamasis pripažino savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu ir bylai svarbias aplinkybes.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Kvalifikuotas požymis – nusikalstamas veika padaryta įsibrovus į saugomą teritoriją. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo G. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai ir gailėjosi, tačiau teismo nuomone jis negali būti vertinamas kaip nuoširdus (BK 59 str.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamasis G. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 4 d.), anksčiau teistas Lietuvos Respublikoje 6 kartus, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, praėjus vos 2 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų padarymą, po to 6 kartus teistas Didžiojoje Britanijoje už įvairias nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. (BK 61 str.).

Dėl kardomosios priemonės taikymo

Kaltinamajam 2012-03-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo asmens faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

G. G. 2012-03-26 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.