- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-316/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00202-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta (pran.)
- Kaltinamasis
- E. Š.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pagal BK 246 str. 2 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai perleido aprašytą didelės vertės turtą kitam asmeniui, o būtent:
2010 m. birželio 28 d. E. Š., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 246 str. už aprašyto automobilio „Land Rover Freelander“, (duomenys neskelbtini), paslėpimą, sunaikinimą, sugadinimą arba neteisėtą perleidimą kitam asmeniui, 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Klaipėdos m., I. Simonaitytės g. 4 namo kieme tyrimo metu nenustatytam vyriškiui už 10000 eurų pardavė automobilį „Land Rover Freelander“, (duomenys neskelbtini), kuris 2010-06-28 buvo aprašytas ikiteisminio tyrimo pareigūno apžiūros protokole ir perduotas jam saugoti.
Dėl šios nusikalstamos veikos teismas E. Š. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog E. Š. pareikštas kaltinimas neteisėtai perleidus kitam asmeniui aprašytą turtą - automobilį, nepasitvirtino. Teismas nuosprendyje nurodė, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 str. 2 d. kilti būtina nustatyti, kad tam tikram turtui buvo taikytas areštas ar laikinas nuosavybės teisės apribojimas ar tas turtas buvo aprašytas ir šių apribojimų metu jis buvo perleistas ar kitokiu būdu dėl trauktino atsakomybėn asmens kaltės prarastas. Pagrindiniai duomenys, kuriais E. Š. grindžiamas kaltinimas, yra transporto priemonės aprašas, apžiūros protokolas bei pasižadėjimas dėl automobilio saugojimo. Šiuo atveju nurodytam automobiliui nebuvo taikyti jokie suvaržymai, transporto priemonė nebuvo areštuota, nebuvo taikytas ir laikinas nuosavybės teisės į jį apribojimas. Automobilis buvo aprašytas tik kaip daiktinis įrodymas, o ne taip, kaip tai numato BK 246 str. Turto apraše nenurodyta automobilio vertė, nors E. Š. buvo kaltinamas neteisėtai perleidęs aprašytą didelės vertės turtą kitam asmeniui. Šiuo atveju laikytina, kad automobilis kaltinamajam buvo grąžintas pagal pakvitavimą su formaliu pasižadėjimu jo neparduoti, paslėpti, sunaikinti, sugadinti ar neteisėtai perleisti. Be to, pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas įtarus, jog kaltinime nurodyto automobilio identifikavimo numeris suklastotas, dėl šios priežasties ir buvo iš E. Š. šis automobilis paimtas saugojimui. Tačiau buvo nustatyta, kad šio automobilio identifikavimo numeris nesuklastotas, todėl 2011-01-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 306¹ str. 1 d. buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo pačiu nutarimu E. Š. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 str. 2 d., nors teisme apklausta liudytoja R. U. parodė, jog E. Š. tas automobilis greičiausiai vis tiek būtų sugrąžintas. Nors nusikalstama veika ir turi nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau nenustatytas vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl nepagrįsto E. Š. išteisinimo. Teismas išteisinamąjį nuosprendį motyvavo tuo, kad buvo netinkamai, ne pagal turto arešto akto registro įstatymą aprašytas turtas, todėl ir atsakomybė pagal BK 246 str. nekyla, kad turi būti aiškiai nurodyta, kas yra turto saugotojas, kokiais atvejais perduodama saugoti, kokia tvarka ir pan., nes tik tada toks aprašytas turtas gali būti traktuojamas kaip nurodyta BK 246 str. Iš baudžiamosios bylos matosi, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 306¹ str. 1 d. dėl E. Š. iš Prancūzijos nusipirkto automobilio Land Rover Freelander identifikavimo numerio suklastojimo, buvo pradėtas iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo gautos medžiagos pagrindu, E. Š. kreipiantis į minėtą įstaigą automobilį įregistruoti. Atliekant ikiteisminį tyrimą, minėtas automobilis 2010-04-27 transporto priemonės aprašu aprašytas bei 2010-06-28 apžiūrėtas BPK 92 str., 207 str. tvarka, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir 2010- 06-28 pasižadėjimu dėl automobilio saugojimo, pasirašytinai perduotas E. Š.. Minėtame pasižadėjime E. Š. įsipareigojo automobilį Land Rover Freelander saugoti iki bus priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime dėl transporto priemonės grąžinimo arba gautas teismo sprendimas atitinkamoje civilinėje byloje bei buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 246 str. dėl automobilio pardavimo, dovanojimo, paslėpimo, sunaikinimo arba neteisėto perleidimo kitam asmeniui. Nesulaukęs procesinio sprendimo byloje ir tyrėjai R. U. 2011-01-27 papildomai išsikvietus į apklausą tam, kad E. Š. pateiktų minėtos transporto priemonės dokumentus tikslu skirti papildomą dokumentų tyrimą, E. Š. prisipažino automobilį pardavęs už 10 000 eurų nepažįstamam asmeniui savo namo kieme, jo pirkimo-pardavimo neįforminęs ir nesurašęs pinigų perdavimo akto. Esant šioms aplinkybėms, nutraukus ikiteisminį tyrimą pagal BK 306¹ str. 1 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 246 str. 2 d.
Nors ikiteisminio tyrimo metu automobilis Land Rover Freelander nebuvo areštuotas ar taikytas jam laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje 2K-259/2007 išaiškinta, jog turto arešto akto formos ir turinio trūkumai negali nulemti sprendimo baudžiamojoje byloje, jei yra kitų duomenų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti teisingai. Būtent tokie - kiti duomenys šioje byloje ir yra: 2010-04-27 Transporto priemonės aprašas, kuriame šis automobilis buvo aprašytas; 2010-06-28 daiktų apžiūros protokolas, kuriame automobilis Land Rover Freelander apžiūrėtas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bei 2010-06-28 pasižadėjimas, kuriuo E. Š. įsipareigojo saugoti minėtą automobilį būdamas susipažinęs dėl šio turto neišsaugojimo teisinėmis pasekmėmis, numatytomis BK 246 str. Todėl, teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą jog byloje esantis pasižadėjimas nepatvirtina būtino nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 str. sudėties objektyviojo požymio.
Tiek tyrimo metu, tiek ir teisme E. Š. teigė žinojęs, kad jam grąžintą transporto priemonę turėjo saugoti, negalėjo jos parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims, tačiau šį automobilį pardavė, todėl šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymis E. Š. veiksmuose -tiesioginė tyčia, byloje nustatyta. Nors tyrimo metu E. Š. ne kartą apklaustas teigė, jog minėtą automobilį pardavė už 10 000 eurų, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šis asmuo nebuvo nuoseklus aiškindamas kokią sumą, kokia valiuta gavo už parduotą automobilį: 2011-06-10 teismo posėdyje teigė gavęs 10 000 dolerių, o 2011-12-20 teismo posėdyje nurodė gavęs ir litais, ir baltarusiškais rubliais ir doleriais, o bendra suma už parduotą automobilį gavosi iki 10 000 dolerių. Netikėti tyrimo metu jo duotais nuosekliais parodymais, kuriuos jis pasirašė, nėra pagrindo, todėl jo parodymų pakeitimas teisme dėl gautos sumos už parduotą automobilį vertintinas kaip jo gynybos pozicijos pasirinkimas, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Be to, liudytoja tyrėja A. R., kuri kartu su tyrėja R. U., atlikusia ikiteisminį tyrimą, sėdėjo viename kabinete, teisme parodė, jog E. Š. jai buvo sakęs, jog už parduotą automobilį gavęs pinigų sumą būtent eurais, o ne kita valiuta. Liudytoja tyrėja R. U. teisme parodė, jog E. Š. „džiaugėsi“ gera kaina - už 10 000 eurų pardavęs automobilį. Kadangi byloje nustatyta, jog E. Š. aprašytą ir daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtą turtą - automobilį Land Rover Freelander, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 246 str., neteisėtai perleido ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui už 10 000 eurų sumą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 246 str. 2 d. Be to, teismas nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi vien E. Š. parodymais, duotais teisme, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys: kad E. Š. neturėjo sąlygų šios transporto priemonės saugoti ir kad tuo tikslu jis skambinęs tyrėjai, klausęs, ar galėtų šį automobilį laikyti policijoje, o tyrėja pasakiusi, jog policijoje jį laikyti nėra vietos ir kad jis pats turi automobilį saugoti; kad kieme laikytą automobilį kėsinosi kelis kartus pavogti. Remiantis šiais E. Š. parodymais bei konstatuodamas, kad byloje nenustatytas joks žalos požymis, nes transporto priemonė greičiausiai vis tiek būtų buvusi grąžinta kaltinamajam, o šeimoje susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai šį automobilį E. Š. pardavė norėdamas užsidirbti pinigų, teismas padarė nepagrįstą išvadą kad E. Š. veiksmai nevertintini kaip nusikalstami. Taigi teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir E. Š. nepagrįstai išteisino. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, pripažinti E. Š. kaltu pagal BK 246 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 metams.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtu ir teismo procesas šioje byloje nutraukiamas.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. kovo 27 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Olgos Zabelinos pareiškimas dėl apeliacinio skundo atšaukimo. Pareiškime nurodoma, kad vadovaujantis BPK 316 str. 2 d. ir Prokuratūros įstatymo 15 str. 2 d. 2 p., Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo skyriaus prokurorės Dianos Mikelėnienės apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. išteisintas pagal BK 246 str. 2 d., yra atšaukiamas.
BPK 316 str. 1 d. nurodyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. To paties BPK straipsnio 2 d. taip pat nurodyta, kad prokuroro paduotą siundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras. Šioje byloje aukštesnysis prokuroras rašytiniu pareiškimu atšaukė žemesniojo prokuroro paduotą apeliacinį skundą. Baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės nepriimti ir atmesti prašymo atšaukti apeliacinį skundą, todėl šis prašymas tenkintinas. Atšaukus apeliacinį skundą, šis skundas paliekamas nenagrinėtu ir teismo procesas nutraukiamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą šioje baudžiamojoje byloje nutraukti.