Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2018-12-23, apie 16 val., viešoje vietoje - prie padangų montavimo dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, t. y. tyčia pastumdamas nukentėjusiąją K. V. į mūrinę sieną, po to pargriaudamas ją ant žemės ir suduodamas ne mažiau trijų smūgių rankomis bei kojomis K. V. į nugaros sritį, kojas bei rankas tuo padarydamas pastarajai nugaros juosmeninės srities ir kairės šlaunies sėdmeninės srities sumušimus, dešinio riešo sąnario raiščių patempimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką,

Motyvuojamoji dalis

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas, pažymėtas Nr. 9. Gyvenamojo namo teritorijos riba, esanti namo pietinėje dalyje, aptverta medine, baltos spalvos tvora. Prie vieno iš įvažiavimų į gyvenamojo namo kiemą (vakarinė pusė) yra metalinis strypas, ant kurio pakabinta padanga. (t. 1, b.l.12-18)

Iš 2018-12-23 VšĮ Mažeikių ligoninės gydytojo išrašo matyti, kad pateiktas nukentėjusiajai K. V. nustatytas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, šlaunies sumušimas, riešo patempimas. (t. 1, b.l.65)

Iš Teismo medicinos specialisto išvados, kurioje nurodoma, kad K. D. (V.) nustatyti šie sužalojimai: nugaros juosmeninės srities ir kairės šlaunies sėdmeninės srities sumušimai, dešinio riešo sąnario raiščių patempimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (t. 1, b. l. 61).

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis nurodė, kad jis nepažeidė viešosios tvarkos ir nesielgė įžūliai, o tik prilaikė K. V. paslydus, kad ši dar labiau neprisitrenktų virstant. Šią kaltinamojo versiją pilnai ir neginčytinai paneigia liudytojai: T. ir I. Š., kurie tvirtina matę kaip viešoje vietoje, buvo mušama rankomis ir spardoma kojomis K. V. Liudytojos I. Š. tvirtinimu kas vyko tą kartą tarp tos moters ir to vyro, jai sukėlė didelį pasipiktinimą, buvo labai nemalonu išvysti tokį vaizdą, t. y. kaip vyras, dienos metu, būdamas viešoje vietoje, muša moterį gulinčią ant žemės rankomis bei spardo kojomis. Gali pasakyti, kad tą kartą labai išsigando, buvo šokiruota ir dar ilgai šis vaizdinys jai buvo akyse. Anksčiau nieko panašaus nebuvo gyvai mačiusi dėl ko pati patyrė stresą.

Kaltinamasis E. V., padarydamas K. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, ką objektyviai patvirtina byloje esančios specialisto išvados. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016), todėl E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

E. V. veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str., kuris nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinamais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis E. V. be priežasties sudavė smūgius nukentėjusiajai K. V. Kaltinamojo elgesys šokiravo aplinkinius, ką patvirtino apklausti liudytojai D. V., I. Š., T. Š. Apklausta nukentėjusioji K. V. (B.) patvirtino, kad E. V. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, buvo išsigandusi, pasekmes jaučia iki šiol. Kad K. V. padaryti sužalojimai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada. Tai, kad E. V. neigia padaręs nusikalstamą veiką vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Tokia E. V. veika pagal teismų praktiką kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi kaltinamasis suprato, kad jo neteisėta veika vyksta viešoje vietoje bei turėjo numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. V. atsižvelgtina į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir sunkumą – kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu; kaltės formą ir stadiją – jo įvykdyta nusikalstama veika tyčinė, baigta; kaltinamojo asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu buvo bedarbis, nusikalstamą veiką padarė būdamas baustas, neteistas, tačiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (t.1. b. l. 67-76); atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam skirtina su areštu ar laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bauda (LR BK 55 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis).

Viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šiuo atveju nėra sąlygų ir pagrindų skirti kaltinamajam švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, pagal LR BK 284 str. ir paskirti jam baudą mažesnę už baudos vidurkį, numatytą BK 47 str. 3d. 2 p. dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra bedarbis, baudos sumokėjimas išdėstytinas ilgesniam terminui.

Šiaulių teritorinės ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 15,26 Eur dėl žalos priteisimo už K. V. suteitą medicininės priežiūros paslaugą. (t. 1 b. l. 40-43). Civilinis ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusioji K. V. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur sumai turtinei žalai atlyginti (472 Eur telefono remontas ir 28 Eur sumokėjo už vaistus).

Dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji K. V. pareiškė civilinį ieškinį 500 Eur sumai. Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka. Teisme duodamas parodymus kaltinamasis E. V. teigia, kad matė, jog vienoje rankoje K. laikė savo mobilaus ryšio telefoną. Baigiant kaltinamojo apklausą jis jau teigė, jog telefono pas K. nematė ir jis negalėjo jai iškristi. Jo gynybinę versiją paneigia tiek nukentėjusioji tiek liudytojas D. V. Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b. l. 62,63) matyti, kad kompiuterių ir telefonų servisas „Gera taisykla“ 2019-02-25 surašė defektinį aktą, iš kurio matyti, kad 2019-02-25 buvo atlikta diagnostika telefonui iphone7 imei354828095338501, priklausančiam K. V., nustatytas gedimas: telefonas buvo prispaustas ir nuo to pasižeidė pagrindinė plokštė. Reikalingas keitimas naujos, kurios remonto kaina 472 Eur. Iš VĮ Mažeikių ligoninės gydytojo išrašo (t. 1 b. l. 65), matyti, kad nukentėjusioji turėjo vartoti vaistus: tepalą NVNU ir analgetikus. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimų, baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis elgėsi įžūliai, viešoje vietoje rankomis ir kojomis mušė ir spardė nukentėjusiąją, rodė jai nepagarbą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiajai ne mažiau trijų smūgių rankomis bei kojomis suduodamas į nugaros sritį, kojas bei rankas tuo padarydamas pastarajai nugaros juosmeninės srities ir kairės šlaunies sėdmeninės srities sumušimus, dešinio riešo sąnario raiščių patempimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ji patyrė emocinius išgyvenimus, stresą. Nukentėjusioji nurodė, kad iki šiol išgyvena nerimą. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, nusikalstamos veikos trukmę ir pasekmes, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, priteisiant iš E. V. nukentėjusijai E. K. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimui (LR CK 1.5 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis, LR BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 1, b. l. 92-94).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti 100 MGL (5000 Eur) (penkių tūkstančių Eur) baudą.

E. V. privalo sumokėti baudą į bet kokią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

K. V. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. V. K. V. naudai 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimui ir 500 (penkis šimtus) Eur turtinės žalos atlyginimui.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš E. V. 15,26 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos a.1, 03505, Vilnius, kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), Swedbank“ AB.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.