Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, teistas Plungės apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį 180 MGL (6 778,80 Eur ) dydžio bauda, teistumas „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje,

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, teista Plungės apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y.: S. B., būdamas individualios įmonės (toliau – IĮ) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos adresu „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskirtu direktoriumi, kuris pagal „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 7 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už įmonės veiklos organizavimą, o pagal individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L. B. sprendimu patvirtintų įmonės nuostatų 7 punktą, kuriame nurodyta, kad įmonės tikslas – vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, siekiant gauti pelno, būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą – gauti pelną, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su įmonės savininke L. B., kuri „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskyrusi save – L. B. – tvarkyti kasą ir kasos dokumentus ir tokiu būdu buvo atsakinga už „(duomenys neskelbtini)“ kasą, žinant, kad „(duomenys neskelbtini)“ neturi piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti ir kad pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“ viršijo pusę turto „(duomenys neskelbtini)“, bei, siekiant išvengti atsiskaitymo su „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose „(duomenys neskelbtini)“, sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius:

- „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurią pasirašė jis pats – S. B., pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. Š. „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė – „(duomenys neskelbtini)“;

- „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija „(duomenys neskelbtini)“, ją pasirašius L. B., „(duomenys neskelbtini)“ automobilį V. J., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė jo paties – S. B. vadovaujamai „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė – „(duomenys neskelbtini)“;

- laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ savininkei L. B. priėmus įmonės tikslams prieštaraujančius sprendimus – iš įmonės kasos išsimokėti sau iš viso „(duomenys neskelbtini)“, ir apie tai jam – S. B. žinant ir sutinkant, L. B. išsimokėjo: „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo pagrindą - „savininkės išėmimas iš uždirbto pelno po apmokestinimo“.

Tokiu būdu S. B., veikdamas bendrininkų grupėje su L. B., tyčia, sąmoningai blogai valdydamas „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas priešingai įmonės interesams, sumažindamas įmonės turtą „(duomenys neskelbtini)“, sudarydamas nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius, savo veiksmais nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos dvidešimt „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, iš jų: „(duomenys neskelbtini)“, dėl to „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, o „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi įmonės bankrotą pripažino tyčiniu.

L. B. sąmoningai blogai valdydama įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, t. y.: L. B., būdama „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos adresu „(duomenys neskelbtini)“ savininke, „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskyrusi save – L. B. – tvarkyti kasą ir kasos dokumentus, tokiu būdu būdama atsakinga už „(duomenys neskelbtini)“ kasą, veikdama bendrininkų grupėje su S. B. – „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu paskirtu „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuris pagal „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 7 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už įmonės veiklos organizavimą, o pagal „(duomenys neskelbtini)“ savininkės L. B. sprendimu patvirtintų įmonės nuostatų 7 punktą, kuriame nurodyta, kad įmonės tikslas – vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, siekiant gauti pelno, buvo atsakingas už įmonės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą – gauti pelną, žinant, kad „(duomenys neskelbtini)“ neturi piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti ir kad pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“ viršijo pusę turto „(duomenys neskelbtini)“, bei, siekiant išvengti atsiskaitymo su „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patalpose „(duomenys neskelbtini)“, sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius:

- „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, ją pasirašius direktoriui S. B., „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. Š. „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė – „(duomenys neskelbtini)“;

- „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija „(duomenys neskelbtini)“, kurią pasirašė ji pati – L. B., „(duomenys neskelbtini)“ automobilį V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė S. B. vadovaujamai „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė – „(duomenys neskelbtini)“;

- laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ priėmė įmonės tikslams prieštaraujančius sprendimus – iš įmonės kasos išsimokėti sau iš viso „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo pagrindą – „savininkės išėmimas iš uždirbto pelno po apmokestinimo“.

Tokiu būdu L. B., veikdama bendrininkų grupėje su S. B., tyčia, sąmoningai blogai valdydama „(duomenys neskelbtini)“, veikdama priešingai įmonės interesams, sumažindama įmonės turtą „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama nuostolingus, ekonomiškai nenaudingus sandorius, savo veiksmais nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams, iš jų: „(duomenys neskelbtini)“, dėl to „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, o „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi įmonės bankrotą pripažino tyčiniu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“ metais, kai įmonė nusprendė užsiimti statybos darbais. Jis nebuvo įmonės direktorius, todėl negali komentuoti įmonės finansinių reikalų. Jis buvo tik įmonės vadovas statybos darbams. Jo pareigos įmonėje buvo sutarčių sudarymas, bendravimas su darbuotojais, užsakovų paieškos, darbų kokybės priežiūra. Įmonės savininkė L. B. buvo atsakinga už finansines operacijas, ji mokėdavo darbuotojams darbo užmokestį, atsiskaitydavo su tiekėjais. L. B. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakyme pasirašė jis. Šis dokumentas buvo pasirašytas tam, kad jis galėtų atstovauti įmonei teisme. Apie įmonės turtinę padėtį „(duomenys neskelbtini)“ metais jis nieko nežino, finansinių reikalų neišmano. Žinojo, kad įmonė turi du ar tris automobilius. Vienas iš įmonės kreditorių buvo „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo gavę iš jų pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų, kurie buvo šalinami. Apie pusę metų ši įmonė iš jų nepriėmė sąskaitų kol nebus pašalinti trūkumai. Įmonės veikla pradėjo blogėti po objekto „(duomenys neskelbtini)“. Kada tai tiksliai buvo, jis nepamena. Taip pat jis tiksliai nepamena kaip įmonei buvo inicijuotas bankroto procesas. Dėl bankroto inicijavimo jie tarėsi su įmonės savininke ir jie nutarė kelti įmonei bankroto bylą. Pareiškimą iškelti bankroto bylą teismui jis pateikė kaip direktorius statybos darbams. Apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ metais iš įmonės buvo išmokėtas pelnas jis sužinojo galbūt iš kreditorių, tiksliai to nepamena. Įmonės savininkė jo neinformavo apie išmokėtą pelną. Jis pats iš įmonės gaudavo tik darbo užmokestį. Nematė, kad jo žmona disponuotų didele pinigų suma, „(duomenys neskelbtini)“ metais jų šeima neįsigijo nekilnojamo turto. Automobilį V. J. įmonė nuomojo klientams. Sprendimą parduoti šį automobilį priėmė įmonės savininkė. Automobilis buvo parduotas, kad būtų gauta lėšų atsiskaityti su įmonės darbuotojais. Automobilis buvo parduotas „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį „(duomenys neskelbtini)“ parduoti nusprendė taip pat įmonės savininkė. Buvo įdėtas skelbimas į „(duomenys neskelbtini)“ puslapį, jis tik pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Automobilis buvo pravažiavęs didelį kilometražą. Buvo apgadintas kėbulas. Nepamena, ar įmonės savininkė nurodė, už kiek turi būti parduotas automobilis. Abu automobiliai buvo parduoti už „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis V. J. buvo patekęs į autoįvykį, buvo apgadintos jo durelės, veidrodėlis, stiklas. Jis nežinojo, kokia automobilio vertė buvo nurodyta įmonės buhalterijoje. Mano, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios bankrutavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, buvo jos atliktų darbų neapmokėjimas bei įmonės darbuotojų kaita. Dėl civilinio ieškinio nieko paaiškinti negali.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji L. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pradėjo „(duomenys neskelbtini)“ metais nuo mažmeninės prekybos, vėliau įmonė pradėjo vykdyti veiklą statybų srityje. Prasidėjus statybų bumui, nuo „(duomenys neskelbtini)“ metų buvo sudaryta darbo sutartis su S. B.. Jis turėjo ieškoti darbuotojų, užsakovų, viską prižiūrėti, o ji tvarkė buhalterinę apskaitą, jos žinioje buvo įmonės kasa, sąskaita, atsiskaitymas su tiekėjais, įmonės apskaita. L. B. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas buvo priimtas dėl to, kad S. B. galėtų atstovauti įmonei teismuose. Šiame įsakyme nėra nurodyta, kad jis yra skiriamas įmonės vadovu. Registro tvarkytojui įsakymas nebuvo pateiktas. Kiek įmonėje buvo darbuotojų „(duomenys neskelbtini)“ metais ji tiksliai nepamena, galėjo būti apie „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Darbuotojų ieškodavo S. B., o ji pasirašydavo darbo sutartis. Apie įmonės finansinę situaciją ji su S. B. nekalbėdavo, nes tam nebuvo poreikio. „(duomenys neskelbtini)“ metus įmonė užbaigė pelningai, buvo gauta apie „(duomenys neskelbtini)“ pelno. Įmonės ilgalaikis turtas buvo automobiliai. Įmonės kreditoriai buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti, kurie yra nurodyti byloje. Nepamena, kiek buvo pradelsta mokėjimų kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“ metais. Pripažįsta, kad buvo išmokėtas pelnas, jis buvo panaudotas jos asmeninėms reikmėms. Kur konkrečiai šis pelnas buvo panaudotas ji neatsakys. Už išsimokėtą pelną brangių daiktų ar nekilnojamojo turto neįsigijo, dalies pinigų sutuoktiniui S. B. nedavė. S. B. apie išmokėtą pelną nežinojo, nes ji neturėjo pareigos informuoti jo apie išmokėtą pelną. Ji nesutinka, kad išmokėjus pelną, buvo sutrikdyta įmonės veikla, nes buvo išimtos ne apyvartinės lėšos, o išmokėtas pelnas. Įmonė turėjo galimybę vykdyti veiklą, mokėjo mokesčius Sodrai ir mokesčių inspekcijai. Įmonė buvo sudariusi pelningų sutarčių, todėl jie galvojo, kad įmonė ir toliau gyvuos. Sprendimą inicijuoti bankrotą jie priėmė „(duomenys neskelbtini)“ metų vasarą kartu su S. B.. Jie nusprendė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipsis S. B., nes bankrotą gali inicijuoti bet kas. Ji nežino, ar bankroto proceso metu buvo atsiskaityta su kreditoriais. Kadangi įmonė ilgą laiką negaudavo lėšų, buvo nuspręsta parduoti įmonės automobilius. Nepamena, kaip buvo surastas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjas. Automobilio kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į automobilio būklę ir esamą rinkos kainą. Automobilis buvo apibraižytas. Buhalterijoje automobilio vertė buvo didesnė nei pardavimo kaina, tačiau buhalterijoje nurodyta kaina neatitiko realios automobilio vertės. Automobilį buhalterinėje apskaitoje jie galėjo nurašyti tik po „(duomenys neskelbtini)“ metų. Byloje esančioje pažymoje automobilių likutines vertes užrašė bankroto administratorius. Ar šios vertės yra teisingos ji negali pasakyti. Su automobiliu V. J. situacija buvo tokia pati – ji išrašė sąskaitą faktūrą, o S. B. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Šio automobilio būklė nebuvo gera. Pardavimo kaina buvo nustatyta pagal rinkos kainą ir esamą automobilio būklę. Mano, kad įmonė bankrutavo dėl apyvartinių lėšų trūkumo ir darbuotojų kaitos. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, ieškovo reikalaujama suma susidarė vėliau, ne bankroto proceso metu.

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovė R. D. paaiškino, kad byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl „(duomenys neskelbtini)“ žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio suma yra mažesnė nei „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad Plungės apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo patenkintas civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir priteista iš atsakovų S. B. ir L. B. „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo. Išieškojimą šiuo metu vykdo antstoliai. Aplinkybės, įrodančios blogą įmonės valdymą, lėmusį įmonės bankrotą, dėl ko padaryta didelė turtinė žala kreditoriams, yra nustatytos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi, kuria „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Viena aplinkybė yra tai, kad L. B., įmonei turint įsiskolinimų, išsimokėjo dideles pinigų sumas, o tai eliminavo galimybę kreditoriams patenkinti savo kreditorinius reikalavimu. Kita aplinkybė yra tai, kad buvo parduotos transporto priemonės už mažesnę kainą nei likutinė jų vertė. Trečia aplinkybė yra tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ paliktas galioti „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendis, kuriuo S. B. ir L. B. nuteisti už tai, jog apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko kreditoriams buvo eliminuota galimybė nukreipti savo kreditorinius reikalavimus į jų turtą. Civilinį ieškinį prašo priteisti solidariai tiek iš S. B., tiek iš L. B., nes L. B. buvo individualios įmonės savininkė, o S. B. buvo faktinis įmonės vadovas. Bankroto byloje fondo reikalavimai nebuvo ir tikėtina, kad nebus patenkinti. Įmonės bankroto byloje patvirtintas finansinis reikalavimas neužtikrina žalos kreditoriams atlyginimo, nes bendra kreditorių reikalavimo suma yra virš „(duomenys neskelbtini)“, o turto, iš kurio būtų galima padengti visus kreditorinius reikalavimus, įmonė neturi. Bankroto byloje nepatenkinus kreditorinių reikalavimų, įmonės skola bus nurašyta ir kreditoriai neatgaus skolų. Skola mokesčių prasme bus nurašyta, tačiau dėl to padaryta žala biudžetui nebus atlyginta. Kadangi nustatyta, kad įsiskolinimai susidarė dėl asmenų neteisėtų veiksmų, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, civilinis ieškovas siekia prisiteisti žalą iš kaltų asmenų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. G. parodė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius. „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. „(duomenys neskelbtini)“ metais įmonė dirbo neblogai, o „(duomenys neskelbtini)“ metais labai staigiai subankrutavo. Nustatyta, kad iš įmonės kasos buvo paimta didelė pinigų suma ir tai praktiškai privedė įmonę prie bankroto. „(duomenys neskelbtini)“ atliko tyrimą pagal darbuotojų skundą, buvo tiriamos aplinkybės, kad atleidžiant iš darbo su jais nebuvo atsiskaityta ir buvo randama daug pažeidimų – mokėjimai vokeliuose ir pan. Šie pažeidimai buvo įrodyti kitose bylose, visos nutartys ir sprendimai yra įsiteisėję, jie buvo apskųsti, bet nebuvo panaikinti. „(duomenys neskelbtini)“ metų „(duomenys neskelbtini)“ savininkė iš sąskaitos išsiėmė „(duomenys neskelbtini)“, vėliau „(duomenys neskelbtini)“ buvo išimta „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t. Visi kiti pinigai, kurie buvo sąskaitose ir kurie dar atėjo į sąskaitą, bendra suma „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimta, iš jų tik „(duomenys neskelbtini)“ panaudoti atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, o „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė savininkė. Įmonės savininkė visose bylose teigė, kad turi teisę kaip savininkė pasiimti iš sąskaitos tokius pinigus. Kaip ji teigė, pasibaigus metams iš pelno ji nei vieno karto nebuvo pasiėmusi jokių pinigų, tačiau paskui paaiškėjo, kad kiekvienais metais savininkė pinigus iš sąskaitos išsiimdavo – „(duomenys neskelbtini)“ m. buvo išsiėmusi „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ m. išsiėmė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ m. išsiėmė „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ m. išsiėmė visus pinigus – „(duomenys neskelbtini)“ po to, kai buvo pradėtas „(duomenys neskelbtini)“ tyrimas. Tuo metu užsakymai nebebuvo imami, buvo užbaigiami seni darbai. Į įmonės sąskaitą patenkantys pinigai iš šios sąskaitos buvo pervedami į kasą ir iš ten buvo nuimti B.. Įmonės savininkė pirmiausia privalėjo sumokėti pradelstus įsiskolinimus kreditoriams, o likusią pinigų dalį pasiimti. „(duomenys neskelbtini)“ pradelstų skolų buvo „(duomenys neskelbtini)“, bet jie taip pat nebuvo dengiami. Visą laiką iš įmonės kasos buvo nuiminėjami pinigai – „(duomenys neskelbtini)“ mėn., kol sąskaitose nebeliko pinigų, o gamyba nebebuvo vykdoma. Tai buvo sąmoningas įmonės privedimas prie bankroto. „(duomenys neskelbtini)“ skolos sudarė jau „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ iš jų buvo pradelsti įsipareigojimai. Paėmus pinigus, automatiškai atsirado „(duomenys neskelbtini)“ skola „(duomenys neskelbtini)“, bet šie pinigai taip pat nebuvo sumokėti. Vertinant savininkės ir direktoriaus veiksmus aiškiai matosi, o ir teismai tai įrodė, kad įmonė sąmoningai buvo privesta prie bankroto. Įmonė veiklos nebevykdė, praktiškai visas gamybai tinkamas turtas buvo išparduotas, o gauti pinigai paimti iš kasos. Pagal įmonės dokumentus vienas įmonės automobilis buvo parduotas „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra S. B.. Šis automobilis buvo parduotas ženkliai pigiau nei rinkos kaina. Byloje esančioje L. B. pažymoje turto likutines vertes nurodė bankroto administratorius, ten yra jo daryti įrašai. Bankroto proceso metu buvo iš dalies patenkinti tik „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai, tai padaryta iš „(duomenys neskelbtini)“ lėšų. Šiai dienai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų suma yra „(duomenys neskelbtini)“, iš jų yra „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, bei „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė šiuo metu turto neturi, jis buvo perduotas nustatytomis kainomis, gautos lėšos panaudotos „(duomenys neskelbtini)“ dengti. Buvo kreiptasi į teismą dėl žalos atlyginimo iš savininko ir vadovo, ši žala buvo priteista. Išieškojimo vykdymas buvo perduotas antstoliui, bet priteistos sumos išieškoti nėra galimybės, nes nėra turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Vėliau skola buvo pardavinėjama „(duomenys neskelbtini)“, bet niekas reikalavimo teisės nepirko, galiausiai skola buvo pardavinėjama laisvame pardavime ir parduota už „(duomenys neskelbtini)“.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. B. parodė, kad jis yra buvęs „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, įmonėje pagal darbo sutartį dirbo darbų vadovu „(duomenys neskelbtini)“. Į darbą jį priėmė S. B., su juo ir tarėsi dėl darbo šioje įmonėje. Jo darbas buvo prižiūrėti objektus, kuriuose buvo vykdomi darbai, rūpintis medžiagų tiekimu, užsakymais. Įmonė turėjo nemažai objektų – gyvenamieji namai, daugiabučiai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Su statybos darbais susijusiais klausimais jis dažniausiai bendraudavo su S. B.. Negali drąsiai teigti, kad jis ar ne jis buvo įmonės vadovas. Negali nurodyti, ką įmonėje veikdavo L. B.. Ikiteisminio tyrimo atliktos apklausos, užfiksuotos „(duomenys neskelbtini)“ apklausos protokole, metu nurodytas aplinkybes patvirtina, nors negali „(duomenys neskelbtini)“ proc. garantuoti. Apie įmonės turtinę padėtį nieko tiksliai pasakyti negali, nes su finansiniais reikalais nelabai buvo susijęs. Atlyginimas jam buvo pervedamas į kortelę, o kol neturėjo sąskaitos banke, atlyginimas buvo mokamas grynaisais, tada atlyginimą jam perduodavo S.. Iš darbo išėjo dėl asmeninių priežasčių.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. B. parodė, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Jis į „(duomenys neskelbtini)“ atėjo iš kitos įmonės, tiksliai nepamena kaip ir su kuo buvo pasirašyta darbo sutartis. Jis objekte prižiūrėdavo darbuotojus, priduodavo darbus. Visą laiką jis dirbo objekte „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo įrenginėjamas „(duomenys neskelbtini)“. Ten jie įrenginėjo visą pastatą, darė vidaus apdailą. Šis pastatas buvo didelis, jo plotas buvo apie „(duomenys neskelbtini)“ kvadratinių metrų. „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo L. B., o dėl darbo viskas buvo derinama su S. B.. Ikiteisminio tyrimo metu „(duomenys neskelbtini)“ apklaustas kaip liudytojas kalbėjo apie direktorių, tačiau jie visą laiką visus direktoriais vadina. Jis iki šiol nežino „(duomenys neskelbtini)“ kaip ten yra iš tikrųjų. Apie įmonės turtinę padėtį nieko nežino. Pamena, jog būdavo neatsikaitymų iš užsakovų pusės, vėlavimų, dėl to ir galėjo pablogėti įmonės turtinė padėtis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Š. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ metais jo įmonė nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį rado pagal skelbimą „(duomenys neskelbtini)“ portale. Mašina buvo nelabai geros būklės, nelabai reprezentacinės išvaizdos, reikalavo investicijų. Automobilis buvo iš „(duomenys neskelbtini)“ su labai didele rida. Neatsimena, už kiek tiksliai nupirko šį automobilį, bet tai buvo suma, kuri nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje. Automobilio kaina buvo mažiau rinkos kainų vidurkio, tą jis gali patvirtinti, nes jis visada nori nusipirkti automobilį kuo pigiau. Dėl automobilio pirkimo bendravo su vyru, jo pavardė B., o sudarant patį sandori buvo atvykusi ir jo žmona. Netrukus jis automobilį pardavė „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ brangiau, nei buvo pirkęs. Nieko daugiau negali pasakyti, viską nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas tyrėją.

Iš „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvados dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad pagal „(duomenys neskelbtini)“ tyrėjos G. Š. „(duomenys neskelbtini)“ užduotyje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ rašte Nr. „(duomenys neskelbtini)“ atlikti „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus klausimus „(duomenys neskelbtini)“ R. K. pateiktų dokumentų pagrindu padarė šias išvadas:

1. Į klausimą, ar „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, pateikė išvadą, jog nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“:

- „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki – turėjo turto iš viso „(duomenys neskelbtini)“, iš jų: piniginių lėšų – „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentinį piniginių lėšų likutį kasoje – „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitose – „(duomenys neskelbtini)“), dirbo pelningai ir galėjo įvykdyti visus „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus;

- „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki – turėjo turto iš viso „(duomenys neskelbtini)“, iš jų: piniginių lėšų – „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentinį piniginių lėšų likutį kasoje – „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitose – „(duomenys neskelbtini)“), dirbo pelningai ir galėjo įvykdyti visus „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimus.

2. Į klausimą, jei „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, tai ar, esant nemokiai, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ turtas (atsargos, pinigai, ilgalaikis, trumpalaikis turtas) buvo perleistas L. B. ir S. B., ir jeigu taip, tai koks turtas ir už kokią sumą, pateikė išvadą, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ nenustatyta atvejų apie atsargų, ilgalaikio turto perleidimą L. B. ir S. B..

„(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais pagal kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą, iš jų:

- „(duomenys neskelbtini)“ atvejais („(duomenys neskelbtini)“) atvejais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) piniginių lėšų išmokėjimą L. B., nurodant mokėjimo pagrindą „savininkės išėmimas iš uždirbto pelno po apmokestinimo“, „avansinė“, „atlyginimo išmokėjimas“ darbuotojams,

- „(duomenys neskelbtini)“ atvejais – „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą S. B., nurodant mokėjimo pagrindą „avansinė“ („(duomenys neskelbtini)“), „atlyginimas“.

„(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose – kasos knyga, didžioji knyga, ūkinių operacijų registracijos žurnale užregistravo iš viso „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) piniginių lėšų sumažėjimą, „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) ankstesnių metų nepaskirstyto pelno sumažėjimą, „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio įsiskolinimo sumažėjimą, „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų banko sąskaitose padidėjimą, „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų įsiskolinimą įmonei.

3. Į klausimą, kokio dydžio ir struktūros turto ir kreditorinių, debitorinių įsipareigojimų turėjo „(duomenys neskelbtini)“ bankroto iškėlimo (įsiteisėjimo) dienai „(duomenys neskelbtini)“, pateikė išvadą, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ balanse užregistravo turtą iš viso „(duomenys neskelbtini)“, (ilgalaikį turtą – „(duomenys neskelbtini)“, išankstinius apmokėjimus – „(duomenys neskelbtini)“, per „(duomenys neskelbtini)“ metus gautinas sumas – „(duomenys neskelbtini)“, kitą trumpalaikį turtą – „(duomenys neskelbtini)“, pinigines lėšas – „(duomenys neskelbtini)“), nuosavą kapitalą ir įsipareigojimų – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ nuostolį, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – „(duomenys neskelbtini)“, iš jų: skolą „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, per vienerius metus mokėtinų sumų – „(duomenys neskelbtini)“).

„(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo (įsiteisėjimo) dienai nutartimis patvirtino „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, t. y.:

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi - iš viso „(duomenys neskelbtini)“:

- 3 eilės kreditorius ir jų finansinius reikalavimus – „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino kreditorių: pirmos eilės – M. B. – „(duomenys neskelbtini)“, antros eilės – „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“ finansinius reikalavimus;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino patikslintą „(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimą – „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino kreditorių – „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nurodyta, kad „kreditorių „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti iš kreditorių sąrašo“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino patikslintą „(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimą – „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino patikslintą „(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimą „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino patikslintą „(duomenys neskelbtini)“ finansinį reikalavimą „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtino kreditorių „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“.

4. Į klausimą, ar „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos pagal kasos išlaidų orderius L. B. išmokėtų grynųjų pinigų panaudojimas yra pagrįstas apskaitos dokumentais, ar ne, ir jei įmonės piniginės lėšos iš kasos L. B. išmokėtos nepagrįstai, tai ar dėl to įmonei padarytas nuostolis, jei taip, tai kokio dydžio, pateikė išvadą, jog „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais pagal kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą L. B., nurodant mokėjimo pagrindą „savininkės išėmimas iš uždirbto pelno po apmokestinimo“, tai: „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) atvejais pagal kasos išlaidų orderius pagrindė iš viso „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) piniginių lėšų išmokėjimą, iš jų:

- „(duomenys neskelbtini)“ atvejais („(duomenys neskelbtini)“) – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) piniginių lėšų išmokėjimą L. B.,

- „(duomenys neskelbtini)“ atvejais – „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą S. B., nurodant mokėjimo pagrindą „avansinė“ („(duomenys neskelbtini)“), „atlyginimas“ („(duomenys neskelbtini)“),

- „(duomenys neskelbtini)“ atveju – „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą A. M., nurodant mokėjimo pagrindą – „atlyginimas už „(duomenys neskelbtini)“ mėn.“.

„(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiais pagrįstą „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų išmokėjimą L. B. pagrindė iš viso „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų panaudojimą, iš jų: ūkio subjektų vardu išrašytus pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus (pinigų priėmimo kvitus, kasos aparatų kvitus) panaudojo – „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų sumokėjimui ūkio subjektams pagrįsti bei „(duomenys neskelbtini)“ atvejais pagal priskaičiavimo-išmokėjimo žiniaraščius pagrindė „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams.

Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais kasos išlaidų orderiais pagrįsdama „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą L. B., nurodant mokėjimo pagrindą „savininkės išėmimas iš uždirbto pelno po apmokestinimo“ (laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo įsipareigojimų kreditoriams – „(duomenys neskelbtini)“), nevykdė atsiskaitymus su ūkio subjektais „(duomenys neskelbtini)“.

„(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ sprendime konstatavo, kad „įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro „(duomenys neskelbtini)“ <...> kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, „(duomenys neskelbtini)“ suma laikytina įmonei sandoriais padaryta žala“.

5. Į klausimą, ar „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ – grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos pagal kasos išlaidų orderius L. B. metu, turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, ir ar šiuo laikotarpiu įmonė buvo sunkios ekonominės padėties ar nemoki, pateikė išvadą, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ – grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos pagal kasos išlaidų orderius L. B. metu, bankroto administratorius S. G. apskaitos registre – „„(duomenys neskelbtini)“ skolos kreditoriams“ užregistravo pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, tai: „(duomenys neskelbtini)“.

- „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje) buvo moki, (dienos pabaigoje) buvo moki, tačiau neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti,

- „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje ir dienos pabaigoje) buvo moki, tačiau neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti,

- „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje ir dienos pabaigoje) buvo nemoki ir neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti,

- „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje ir dienos pabaigoje) buvo nemoki ir neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti,

- „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje) buvo moki ir turėjo piniginių lėšų „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų vykdymui ir galėjo įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, (dienos pabaigoje) buvo nemoki, ir neturėjo piniginių lėšų įsipareigojimams vykdyti.

6. Į klausima, koks buvo „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų likutis kasoje ir banko sąskaitose „(duomenys neskelbtini)“, pateikė išvadą, kad „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose – kasos knygoje, banko sąskaitos žiniaraščiuose užregistravo dokumentinius piniginių lėšų likučius: „(duomenys neskelbtini)“.

7. Į klausimą, ar „(duomenys neskelbtini)“, grynųjų pinigų išmokėjimo iš kasos pagal kasos išlaidų orderius L. B. metu „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, pateikė išvadą, kad nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“, pagrįsdama išmokėjimą „(duomenys neskelbtini)“ iš kasos pagal kasos išlaidų orderius L. B. metu neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais (įvertinta neatsižvelgiant į visus kreditorinius įsipareigojimus), iš jų:

„(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“), užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iš viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama išmokėjimą L. B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“), negalėjo atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“);

„(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“) užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iš viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama išmokėjimą L. B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“) neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“);

„(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“) užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama išmokėjimą L. B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“), neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“) užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iš viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus, neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama išmokėjimą L. B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“), neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“;

„(duomenys neskelbtini)“ (dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis „(duomenys neskelbtini)“) užregistravo įsiskolinimų – „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaruotų ir nesumokėtų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iš viso „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“, iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso – „(duomenys neskelbtini)“, įvertinus užregistruotus kreditorinius įsiskolinimus, neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (dienos pabaigoje, pagrįsdama išmokėjimą L. B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ – „(duomenys neskelbtini)“), neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“).

8. Į klausimą, ar „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ laikėsi atsiskaitymo eiliškumo pagal Civilinio kodekso 6.9301 str. „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas”, pateikė išvadą, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti „(duomenys neskelbtini)“ detalūs apskaitos registrai, kuriuose „(duomenys neskelbtini)“ užregistruoti duomenys apie atsiskaitymo eiliškumą su kreditoriais (darbo užmokesčio išmokėjimas darbuotojams, mokesčiai į valstybės biudžetą, įmokos į „(duomenys neskelbtini)“, ūkio subjektams), todėl negalima atsakyti į šį klausimą.

9. Į klausimą, kokie įstatymai ir teisės aktai buvo pažeisti, vykdant atsiskaitymus „(duomenys neskelbtini)“ su Valstybės biudžetu ir „(duomenys neskelbtini)“, pateikė išvadą, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimui nepateikti registrai, kuriuose užregistruoti duomenys apie įsiskolinimus kreditoriams (darbuotojams darbo užmokesčio, „(duomenys neskelbtini)“).

Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama atsiskaitymus su ūkio subjektais laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 6.930¹ straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas - Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, t. y.: neatsiskaitė „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ Specialisto išvadoje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytų bei „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje patvirtintų „(duomenys neskelbtini)“ įmokų į „(duomenys neskelbtini)“ iš viso „(duomenys neskelbtini)“, Valstybės biudžetą – „(duomenys neskelbtini)“, iš viso – „(duomenys neskelbtini)“,

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, t. y. nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių,

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“, 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ reikalavimų, t. y. į „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo iš viso „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įmokų (5 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvados dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė R. K. pateiktų dokumentų pagrindu padarė šias išvadas:

1. Į klausimą, ar laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai iš „(duomenys neskelbtini)“ kasos L. B.: „(duomenys neskelbtini)“ galėjo nulemti „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, pateikė išvadą, jog nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais kasos išlaidų orderiais pagrįsdama „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą savininkei L. B., nurodant mokėjimo pagrindą „savininkės išėmimas iš uždirbto pelno po apmokestinimo“ sumažino įmonės turtą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesumažino pradelstų kreditorinių įsipareigojimų „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B. laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ išmokėdama „(duomenys neskelbtini)“ atvejais „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas sau nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu 6.930¹ straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas - Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile“, nevykdė pradelstų kreditorinių įsiskolinimų atsiskaitymų „(duomenys neskelbtini)“ ir tai turėjo neigiamos įtakos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nustatytai mokumo būklei. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, nes jos pradelsti įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“ viršijo pusę turto „(duomenys neskelbtini)“.

Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiais pagrįsdama „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą savininkei L. B., nurodant mokėjimo pagrindą „savininkės išėmimas iš uždirbto pelno po apmokestinimo“, laiku nemokėjo įstatymų nustatytų įmokų į „(duomenys neskelbtini)“, mokesčių į Valstybės biudžetą, laiku nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais už prekes, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės patenkinti visų „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų iš jų: pradelstų „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutarties „(duomenys neskelbtini)“ punkte padarė išvadą, kad „„(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla“.

2. Į klausimą, ar „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių pardavimai: „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „(duomenys neskelbtini)“ sutartį už „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal „(duomenys neskelbtini)“ sutartį už „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi sandoriai, kurie galėjo nulemti „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, pateikė išvadą, jog nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pagal:

„(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pagrindė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą už „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę kainą nei užregistravo automobilio likutinę vertę,

„(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą serija „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimą už „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę kainą nei užregistravo automobilio likutinę vertę.

„(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre – didžioji knyga laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo ilgalaikio turto perleidimo nuostolį „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų padidėjimą kasoje ir banko sąskaitoje.

Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą serija „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė automobilių pardavimo nuostolingas, finansines (ekonomines) ūkinės operacijas už „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę kainą nei likutinė vertė ir tai turėjo neigiamą įtaką „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nustatytai mokumo būklei. „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki ir nutarė iškelti bankroto bylą (5 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarties matyti, kad išnagrinėjęs ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. pareiškimą atsakovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir L. B., „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė S. G. (1 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarties matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartyje konstatuota, kad tyčinį „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą lėmė per „(duomenys neskelbtini)“ m. iš įmonės kasos „(duomenys neskelbtini)“ paimti „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, iš kurių tik „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudota įmonės ūkinėms reikmėms, o „(duomenys neskelbtini)“ L. B. reikmėms. „(duomenys neskelbtini)“ skolos didiesiems kreditoriams suvestinėje nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ kreditorei „(duomenys neskelbtini)“ pradelsta įsiskolinimo suma buvo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Visiems kitiems kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“ pradelsta skolos suma „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, buvo „(duomenys neskelbtini)“, bendra skola – „(duomenys neskelbtini)“. L. B. „(duomenys neskelbtini)“ pasiimant pinigus įmonė buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“ (pradelsta skola „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“ (pradelsta skolos suma „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga „(duomenys neskelbtini)“ (pradelsta skolos suma „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ skolos suma „(duomenys neskelbtini)“ (pradelsta skolos suma „(duomenys neskelbtini)“). Suinteresuoti asmenys šiuos faktus paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgęs į tai, teismas mano, kad suinteresuotam asmeniui L. B. išsimokant pinigus iš įmonės kasos laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolinių įsiskolinimų.

Kadangi „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams, tad L. B. „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjus „(duomenys neskelbtini)“, buvo ne tik sutrikdyta įmonės finansinė padėtis, bet ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas. Be to, ji „(duomenys neskelbtini)“ papildomai išsimokėjo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjo „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Tik „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudota įmonės ūkinėms reikmėms. Dėl atsakovės sandorių sudarymo (piniginių lėšų išsimokėjimo) įmonė akivaizdžiai tapo nemoki, dėl sandorių buvo prarasta reali galimybė įmonei visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Šios aplinkybės nurodytos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendime civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Virš nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad „(duomenys neskelbtini)“, suinteresuotam asmeniui iš kasos išsimokėjus „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertę (turto vertė – „(duomenys neskelbtini)“, pradelsti įsipareigojimai – „(duomenys neskelbtini)“) (ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktas). Iš į bylą pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarties baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuria paliktas galioti „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendis, matyti, kad S. B. ir L. B. nuteisti už tai, kad laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupe, S. B., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ 7 straipsnio 5 dalį, kur numatyta, kad „Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą“, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos organizavimą, su vykdytoja „(duomenys neskelbtini)“ savininke L. B., kuri tvarkė įmonės apskaitą, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 6 dalį, kur nurodyta, kad „Individualios įmonės apskaitą, <...> gali tvarkyti tos įmonės savininkas“; 11 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, kuri buvo atsakinga už apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie nustatyti prejudiciniai faktai patvirtina, kad atsakovai (L. B. ir S. B.) atliko laikotarpiais „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus, kurie iš esmės sąlygojo „(duomenys neskelbtini)“ tyčinį bankrotą, nes kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos. Taip pat iš „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „„(duomenys neskelbtini)““, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už „(duomenys neskelbtini)“ (jo likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ parduotas automobilis „„(duomenys neskelbtini)““ „(duomenys neskelbtini)“ m. už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „V. J.“ už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“); „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „„(duomenys neskelbtini)““, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“), „(duomenys neskelbtini)“ betonavimo įranga „„(duomenys neskelbtini)““ už „(duomenys neskelbtini)“ (likutinė vertė „(duomenys neskelbtini)“). Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys negalėjo paaiškinti, kodėl įmonei priklausantį turtą pardavė pigiau nei patys nurodo jo likutinę vertę (1 t., b. l. 10-18).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo matyti, kad teismas patenkino ieškovės bankrutavusios „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei L. B. ir trečiajam asmeniui S. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo – pripažino negaliojančiais „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimo L. B. sandorius bei taikė restituciją ir „(duomenys neskelbtini)“ iš L. B. priteisė „(duomenys neskelbtini)“. Sprendime konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrų metu realizavus įmonės turtą, įsipareigojimai kreditoriams sudaro „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į actio Pauliana sąlygą, jog kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti, „(duomenys neskelbtini)“ suma laikytina įmonei sandoriais padaryta žala (1 t., b. l. 134-139).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarties matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas paliktas galioti (1 t., b. l. 140-147).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašo matyti, jog bankroto byloje yra patvirtinti „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, kreditorinių reikalavimų suma – „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių prie antros eilės kreditorių priskirti „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 39).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įregistruotų „(duomenys neskelbtini)“ nuostatų matyti, kad jų „(duomenys neskelbtini)“ punkte nurodyta, jog įmonės veiklos tikslas – vystyti ir plėtoti Lietuvos Respublikos įstatymais nedraudžiamą ūkinę – komercinę veiklą, siekiant gauti pelno bei tenkinti įmonės savininko ir visuomenės poreikius (2 t., b. l. 54-58).

Iš L. B. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo matyti, kad L. B. – įmonės savininkė skiria S. B. įmonės direktoriumi, suteikia šias teises ir pareigas: 1. Organizuoti ir vykdyti veiklą, susijusią su įmonės veikla. 2. Sudaryti ir pasirašyti sutartis bei kitus įmonės veiklą liečiančius dokumentus. 3. Atstovauti įmonę visose organizacijose, įmonėse, teismuose (2 t., b. l. 62).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ L. B. „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo į paklausimą matyti, kad jame L. B. nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu S. B. nebuvo paskirtas įmonės direktoriumi, o jame buvo suteiktos teisės ir pareigos tam, kad jis galėtų atstovauti įmonę civilinėse bylose; kad šiame įsakyme prie direktoriaus trūksta žodžio „statybos“, o tai, kad S. B. įmonės direktoriaus pareigų niekada neužėmė, patvirtina „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kurioje aiškiai nurodytos jo pareigos – „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš S. B. „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad jis priimamas dirbti „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 89-90).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo matyti, kad įmonės savininkė L. B. paskyrė save tvarkyti įmonės kasą ir kasos dokumentus (3 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „(duomenys neskelbtini)“ likutinė kaina „(duomenys neskelbtini)“, jis parduotas už „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ automobilio V. J. likutinė kaina „(duomenys neskelbtini)“, jis parduotas už „(duomenys neskelbtini)“. Šią pažymą pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B. (1 t., b. l. 174).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ raštu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. B. už „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai S. B.. Eilutėje „Informacija apie apie įvykius ir trūkumus“ įrašyta: „„(duomenys neskelbtini)““ (2 t., b. l. 66).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ raštu „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. B., už „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota V. Š. (2 t., b. l. 67).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės apie transporto priemonių kainas duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ m. variklio galia – „(duomenys neskelbtini)“, kaina „(duomenys neskelbtini)“ m. – „(duomenys neskelbtini)“ (su PVM) (2 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės apie transporto priemonių kainas duomenų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“ m. variklio galia – „(duomenys neskelbtini)“, kaina „(duomenys neskelbtini)“ (archyvas) – „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B. pateiktų dokumentų matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ sumą. „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ priėmė į kasą „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. B., o pagal banko sąskaitos išrašą matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo paskirtį „dalinis mokėjimas pagal sąskaitą faktūrą „(duomenys neskelbtini)““ (2 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš S. B. pateiktos „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė R. A. (6 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš S. B. pateiktų dokumentų, susijusių su „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ užregistruotas įvykis, į kurį „(duomenys neskelbtini)“ pateko automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ išmoką gavėjui „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad V. Š. sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ įmonės savininkei ir kasininkei L. B. „(duomenys neskelbtini)“ už įsigytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius S. G. el. paštu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ siųsto laiško matyti, kad antros eilės kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai bankroto proceso metu visiškai nebuvo mokami. „(duomenys neskelbtini)“ neturi sukaupusi lėšų, kad būtų galima atsiskaityti su bet kurios eilės kreditorių kreditoriniais reikalavimais. „(duomenys neskelbtini)“ teismas yra priteisęs iš S. B. ir L. B. „(duomenys neskelbtini)“, tačiau antstoliai negali skolos išieškoti, nes minėti asmenys savo vardu jokio turto, rimtesnių darbinių ar kitokių pajamų neturi (2 t., b. l. 35-36).

Iš kasos išlaidų orderių matyti, jog L. B. kasos išlaidų orderiais laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ išsimokėjo sau iš viso „(duomenys neskelbtini)“: „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Dėl BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 209 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Pagal BK 209 straipsnį žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-64-1073/2022).

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji neigia padarę jiems inkriminuojamą BK 209 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji iš esmės laikėsi pozicijos, jog visus su įmonės valdymu susijusius svarbiausius klausimus sprendė „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B., o kaltinamasis S. B. nebuvo šios įmonės vadovas, įmonėje jis buvo priimtas dirbti „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į šiuos gynybos argumentus, pirmiausia šioje byloje aktualus BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto klausimas.

Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės subjektas pagal BK 209 straipsnį yra asmuo, valdantis įmonę, nes atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už sąmoningą blogą įmonės valdymą, sukeliantį BK 209 straipsnyje numatytus padarinius – įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams. Nors abu kaltinamieji neigia, kad S. B. buvo įmonės vadovas, tačiau byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog kaltinamasis S. B. vykdė „(duomenys neskelbtini)“ vadovo funkcijas ir kartu su įmonės savininke priiminėjo esminius su įmonės veikla ir jos valdymu susijusius sprendimus.

Visų pirma, iš byloje esančios „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarties Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad S. B. buvo priimtas dirbti „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“. Nors darbo sutartyje S. B. pareigos nurodomos kaip „(duomenys neskelbtini)“, tačiau netrukus po darbo sutarties sudarymo, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, buvo priimtas L. B. personalinės įmonės įsakymas, kuriuo įmonės savininkė L. B. paskyrė S. B. įmonės direktoriumi. Šiame įsakyme taip pat buvo išvardintos S. B. suteikiamos teisės ir pareigos: 1) organizuoti ir vykdyti veiklą, susijusią su įmonės veikla; 2) sudaryti ir pasirašyti sutartis bei kitus įmonės veiklą liečiančius dokumentus; 3) atstovauti įmonę visose organizacijose, įmonėse, teismuose. Pažymėtina, kad savo apimtimi ir pobūdžiu „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu S. B. suteiktos teisės iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatytas individualios įmonės vadovo teises. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu L. B. teigė, jog šiuo įsakymu S. B. iš tiesų buvo paskirtas „(duomenys neskelbtini)“, tik dėl apsirikimo įsakyme nebuvo įrašytas žodis „„(duomenys neskelbtini)““, o pats įsakymas buvo priimtas tam, kad S. B. galėtų atstovauti įmonei teismuose. Nors kaltinamieji laikosi pozicijos, jog įsakymas priimtas siekiant suteikti S. B. įgaliojimus atstovauti įmonei teisme, tačiau kaip matyti iš paties įsakymo turinio, atstovavimas teisme buvo tik vienas iš šiuo dokumentu jam suteiktų įgaliojimų. Be teisės atstovauti teisme, S. B. taip pat suteikti įgaliojimai organizuoti įmonės veiklą, sudaryti ir pasirašyti sutartis bei kitus su įmonės veikla susijusius dokumentus, atstovauti įmonę visose įmonėse ir organizacijose, t. y. plataus masto įgaliojimai, būdingi juridinio asmens vadovo pareigas užimančiam asmeniui. Teismo vertinimu, jeigu įmonės savininkės valia iš tikrųjų buvo nukreipta tik į tai, jog įmonės darbuotojui būtų suteiktas įgaliojimas atstovauti įmonei teisme, tokiu atveju nebūtų logiška tuo pačiu įsakymu papildomai pavesti šiam darbuotojui organizuoti ir vykdyti įmonės veiklą, įmonės vardu sudaryti sutartis, pasirašinėti su įmonės veikla susijusius dokumentus ir kt. Dėl to teismas kaltinamųjų paaiškinimus apie „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo sudarymo aplinkybes ir jo paskirtį vertina kaip jų gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Antra, nors L. B. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsakymas dėl S. B. paskyrimo direktoriumi ir atitinkamai jo, kaip įmonės vadovo, statusas nebuvo išviešintas Juridinių asmenų registre, tačiau ši gynybos akcentuota aplinkybė nepaneigia fakto, jog S. B. faktiškai vadovavo įmonei ir realiai atliko įmonės vadovo kompetencijai priskirtinus veiksmus. Iš bylos duomenų matyti, kad S. B., be kita ko, rūpinosi darbuotojų suradimu ir jų priėmimu į darbą. Šią aplinkybę patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. B., kuris parodė, kad į darbą jį priėmė S. B., su juo buvo tariamasi dėl darbo įmonėje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog S. B. veikė įmonės vardu parduodant įmonei priklausantį turtą, pavyzdžiui, „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartimi „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. B., pardavė V. Š. transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pačios kaltinamosios paaiškinimai. Teisiamojo posėdžio metu L. B. nurodė, kad S. B. turėjo ieškoti darbuotojų, užsakovų, viską prižiūrėti, o ji tvarkė buhalterinę apskaitą, jos žinioje buvo įmonės kasa, sąskaita, atsiskaitymas su tiekėjais, įmonės apskaita. Šiuo aspektu itin reikšminga aplinkybe teismas laiko ir tai, jog „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimą inicijavo S. B., kuris kaip įmonės direktorius kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ teismą su pareiškimu ir prašė iškelti bankroto bylą „(duomenys neskelbtini)“. Išnagrinėjęs šį pareiškimą, „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo teisę pateikti tik kreditorius, įmonės vadovas arba likvidatorius. Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertintini kaltinamųjų nurodyti argumentai, jog S. B. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi dėl to, jog tokią teisę turėjo bet kuris asmuo. Be to, „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog S. B., kaip įmonės vadovas, buvo atsakingas ir už buhalterinės apskaitos organizavimą. Visa tai patvirtina, kad S. B. įmonėje veikė kaip jos vadovas ir realiai atliko vadovo kompetencijai priskirtinus veiksmus.

Trečia, S. B., kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, teisinis statusas yra nustatytas ir konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo paliktas galioti „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo S. B. ir L. B. nuteisti už tai, kad laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, veikdami bendrininkų grupe, S. B., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, kur numatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos ir veiklos organizavimą, su vykdytoja „(duomenys neskelbtini)“ savininke L. B., kuri tvarkė įmonės apskaitą, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 6 dalį, kur nurodyta, kad individualios įmonės apskaitą, <...> gali tvarkyti tos įmonės savininkas; 11 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, kuri buvo atsakinga už apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog S. B. faktiškai ir vadovavo šiai įmonei, tai yra veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą. Vadinasi, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad S. B. buvo įmonės direktorius ir faktiškai vykdė įmonės vadovo funkcijas, todėl teismas šioje byloje neturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių ir daryti kitokias išvadas dėl S. B. statuso „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus ir byloje esančią medžiagą, teismas daro išvadą, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki teismo nutarties iškelti „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, S. B. vykdė „(duomenys neskelbtini)“ vadovo funkcijas, t. y. organizavo įmonės veiklą, turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus, sudaryti sutartis, pasirašyti įmonės dokumentus, atstovauti įmonei santykiuose su kitomis įmonėmis ir organizacijomis, atstovauti įmonei teisme. Kaltinamųjų bandymą sumenkinti S. B. funkcijas ir vaidmenį įmonėje, teigiant, jog jis buvo tik direktorius statybos darbams, teismas vertina kaip kaltinamųjų gynybos versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą veiką, kurią paneigia byloje surinktų ir įrodymais pripažintinų duomenų visuma.

Byloje surinkti ir įrodymais pripažintini duomenys patvirtina, kad kartu su S. B. įmonės veikloje aktyviai dalyvavo ir kaltinamoji L. B.. Byloje nustatyta, kad L. B. buvo „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, todėl turėjo visas Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnyje numatytas individualios įmonės savininko teises ir pareigas. Be to, nors „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimtas L. B. personalinės įmonės įsakymas, kuriuo įmonės savininkė L. B. paskyrė S. B. įmonės direktoriumi, tačiau įmonės savininkė taip pat dalyvavo įmonės veikloje. Iš teisiamojo posėdžio metu jos duotų parodymų ir „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo matyti, kad L. B. paskyrė save tvarkyti įmonės kasą ir kasos dokumentus, buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą, jos žinioje buvo įmonės sąskaita, ji vykdydavo atsiskaitymus su tiekėjais. Vadinasi, tiek S. B., kaip „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, tiek L. B., kaip „(duomenys neskelbtini)“ savininkė, buvo asmenys, kurie priiminėjo su įmonės veikla ir jos valdymu susijusius sprendimus, todėl abu kaltinamieji yra BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektai.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 209 straipsnį taip pat turi būti nustatytas veikos požymis, t. y. sąmoningas blogas įmonės valdymas, kuris, kaip minėta pagal anksčiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Nagrinėjamu atveju teismas vertina byloje esančius duomenis apie įmonės turtinę padėtį „(duomenys neskelbtini)“ metais, kaltinamųjų veiksmus iš įmonės kasos išmokant pinigines lėšas kaip įmonės pelną bei parduodant įmonei priklausančias transporto priemones, šių veiksmų įtaką įmonės mokumui ir jos galimybėms įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. B. parodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ metus „(duomenys neskelbtini)“ užbaigė pelningai. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina byloje esanti „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje konstatuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki, nes turėjo turto iš viso už „(duomenys neskelbtini)“, iš jo piniginės lėšos sudarė „(duomenys neskelbtini)“ (dokumentinis piniginių lėšų likutis kasoje – „(duomenys neskelbtini)“, banko sąskaitose – „(duomenys neskelbtini)“), dirbo pelningai ir galėjo įvykdyti visus „(duomenys neskelbtini)“ turimus įsipareigojimus kreditoriams. Nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ metų pradžioje iš įmonės kasos įmonės savininkei L. B. buvo pradėta išmokėti pinigines lėšas, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ iš „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderius L. B. iš viso buvo išmokėta „(duomenys neskelbtini)“, nurodant mokėjimo pagrindą – „savininkės išėmimas iš uždirbto pelno po apmokestinimo“, tai yra: „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. B. pripažino, jog minėtais kasos išlaidų orderiais išsimokėjo iš įmonės nurodyto dydžio pelną ir jį panaudojo savo asmeninėms reikmėms.

Pažymėtina, jog nors Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 1 punktas numato individualios įmonės savininko teisę gauti individualios įmonės pelną, tačiau šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog aptariamu laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ne tik turto ir sukauptų piniginių lėšų įmonės kasoje ir banko sąskaitoje, bet ir įsipareigojimų kreditoriams, iš kurių dalis buvo pradelsti įsipareigojimai, t. y. jų vykdymo terminai buvo suėję. Pagal „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadą dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad buvo fiksuoti tokio dydžio pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai atitinkamą piniginių lėšų išmokėjimo iš įmonės kasos dieną: „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal „(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus atlikus ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis įmonėje sudarė „(duomenys neskelbtini)“, bendra skolinių įsipareigojimų kreditoriams suma iš viso sudarė „(duomenys neskelbtini)“, todėl įmonė tuo metu dar turėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ L. B. išmokėjus „(duomenys neskelbtini)“, įmonė nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais. Tai reiškia, kad iš įmonės kasos savininkei išmokėjus reikšmingą įmonės piniginių lėšų dalį, įmonėje likęs piniginių lėšų likutis jau nebuvo pakankamas pradelstiems įsipareigojimams padengti. Pagal specialisto išvadoje dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nurodytus duomenis matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis įmonėje sudarė „(duomenys neskelbtini)“, bendra įsipareigojimų kreditoriams suma iš viso sudarė „(duomenys neskelbtini)“, todėl įmonė neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, L. B. pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjus „(duomenys neskelbtini)“, įmonė dar labiau sumažino savo finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis sudarė „(duomenys neskelbtini)“, įmonė turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso už „(duomenys neskelbtini)“, ir neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ L. B. išmokėjus „(duomenys neskelbtini)“, šios galimybės buvo dar labiau sumažintos. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis įmonėje sudarė „(duomenys neskelbtini)“, įmonė turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso už „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl to neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ L. B. išmokėjus „(duomenys neskelbtini)“, šios galimybės buvo dar labiau sumažintos. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pradžioje dokumentinis piniginių lėšų likutis sudarė „(duomenys neskelbtini)“, įmonė turėjo kreditorinių įsiskolinimų iš viso už „(duomenys neskelbtini)“ ir neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais. „(duomenys neskelbtini)“ dienos pabaigoje, pagal „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ L. B. išmokėjus „(duomenys neskelbtini)“, šios finansinės galimybės buvo dar labiau sumažintos.

„(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadoje dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ atvejais kasos išlaidų orderiais pagrįsdama „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimą savininkei L. B., nurodant mokėjimo pagrindą „savininkės išėmimas iš uždirbto pelno po apmokestinimo“, sumažino įmonės turtą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesumažino pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, kurie sudarė „(duomenys neskelbtini)“. Specialisto išvadoje konstatuota, jog „(duomenys neskelbtini)“ savininkė L. B., laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ išmokėdama sau „(duomenys neskelbtini)“ atvejais „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies, nevykdė pradelstų kreditorinių įsiskolinimų atsiskaitymų „(duomenys neskelbtini)“ ir tai turėjo neigiamos įtakos „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nustatytai „(duomenys neskelbtini)“ mokumo būklei. „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje, kuria „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, konstatuota, kad tyčinį „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą lėmė per „(duomenys neskelbtini)“ m. iš įmonės kasos „(duomenys neskelbtini)“ paimti „(duomenys neskelbtini)“ pinigai, iš kurių tik „(duomenys neskelbtini)“ buvo panaudota įmonės ūkinėms reikmėms, o „(duomenys neskelbtini)“ L. B. reikmėms. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius nurodė, jog tuo metu, kai iš įmonės kasos buvo imamos piniginės lėšos, naujų užsakymų įmonė nebeturėjo, buvo užbaiginėjami seni darbai, beveik visas darbams atlikti tinkamas turtas buvo išparduodamas, o į įmonės sąskaitą patenkantys pinigai iš šios sąskaitos buvo pervedami į kasą ir iš ten nuimami, tačiau kreditorių reikalavimai iš šių lėšų nebuvo tenkinami.

Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus S. B., už „(duomenys neskelbtini)“ pardavė V. Š. „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose šio automobilio likutinė vertė buvo fiksuota „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ parduotas „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Byloje taip pat nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą serija „(duomenys neskelbtini)“, kurią pasirašė L. B., „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja S. B.. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose šio automobilio likutinė vertė buvo fiksuota „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad automobilis V. J. parduotas „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina, nei buhalterinėje apskaitoje nurodyta jo likutinė vertė, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadoje dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre – didžiojoje knygoje laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo ilgalaikio turto perleidimo nuostolį „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) ir „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų padidėjimą kasoje ir banko sąskaitoje„(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą serija „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė automobilių pardavimo nuostolingas, finansines (ekonomines) ūkinės operacijas už „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę kainą nei likutinė vertė ir tai turėjo neigiamą įtaką „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje nustatytai įmonės mokumo būklei.

Anksčiau surinkti ir aptarti įrodymai, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvados dėl „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, kasos išlaidų orderiai dėl piniginių lėšų išmokėjimo L. B., „(duomenys neskelbtini)“ teismo sprendimai ir nutartys, transporto priemonių pirkimo–pardavmo sutartys, liudytojo S. G. parodymai ir kiti byloje surinkti duomenys pagrindžia sąmoningą blogą įmonės valdymo faktą. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderiais atliktas „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų išmokėjimas savininkei L. B. iš esmės sutrikdė įmonės veiklą ir nulėmė jos nemokumą, o kartu ir bankroto bylos iškėlimą. Nors teisiamojo posėdžio metu L. B. teigė, jog ji turėjo teisę išsimokėti pelną iš įmonės kasos, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia blogo įmonės valdymo fakto, nes šios savininko teisės įgyvendinimas negali pažeisti įmonės, o kai įmonė susiduria su mokumo problemomis – taip pat ir jos kreditorių interesų, taip pat teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Nagrinėjamu atveju „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos iš įmonės kasos buvo išmokėtos tokia apimtimi, jog likusių pinigų nepakako pradelstiems įmonės įsipareigojimams įvykdyti. Pagal bylos duomenis matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje buvo iš viso „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, iš kasos išimta „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu nebepaliekant pakankamai lėšų pradelstiems „(duomenys neskelbtini)“ dydžio įsipareigojimams padengti. Tolesni L. B. veiksmai rodo, jog šis veiksmas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, t. y. po „(duomenys neskelbtini)“ atlikto pinigų išmokėjimo, ir toliau iki „(duomenys neskelbtini)“ sistemingai buvo tęsiamas pinigų išmokėjimas iš įmonės kasos, nors įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis vis didėjo, o jos finansinės galimybės bent iš dalies sumažinti šių įsipareigojimų dydį buvo sistemingai mažinamos. Šią teismo išvadą iš esmės patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojo apklausto „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus S. G. parodymai, jog „(duomenys neskelbtini)“ metais įmonė dirbo neblogai, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ metais staiga bankrutavo.

Pažymėtina, kad pelno išmokėjimas turint pradelstų įsipareigojimų kreditoriams tokia apimtimi, jog iš esmės įmonė buvo palikta be pakankamo jos veiklos tęstinumą galinčio užtikrinti piniginių lėšų kiekio, nesant duomenų apie realiai numatomas gauti įmonės veiklos pajamas, tokiu būdu eliminuojant bet kokią tolesnę įmonės veiklos vykdymo perspektyvą, negali būti vertinamas kaip sąžiningą verslo praktiką ir įmonės veiklos tikslus atitinkantis sprendimas, nes tokiu būdu įmonės savininkės interesai buvo akivaizdžiai iškelti aukščiau už įmonės ir jos kreditorų interesus. Įmonei priklausančių transporto priemonių perleidimas ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis taip pat nėra suderinamas su individualios įmonės tikslu gauti pelną. Nors šiuo atveju transporto priemonių pardavimas ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis pats savaime nereiškia, jog tai lėmė įmonės bankrotą ir didelės žalos kreditoriams padarymą, tačiau transporto priemonių perleidimo faktas ir šių sandorių sudarymo aplinkybėmis, jas vertinant kartu su laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ atliktais lėšų išmokėjimais iš įmonės kasos ir jų įtaka įmonės mokumui bei galimybėms vykdyti veiklą, pagrindžia blogą įmonės valdymo faktą, kaip būtinąjį BK 209 straipsnio sudėties požymį. Ta aplinkybė, jog blogą įmonės valdymo faktą patvirtinantys veiksmai buvo ne vienkartinio pobūdžio, pelnas iš įmonės kasos buvo mokamas sistemingai mažinant įmonės finansines galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti veiklą, sudarytos dvi ekonomiškai nenaudingos transporto priemonių perleidimo sutartys, viena iš kurių sudaryta su S. B. vadovaujama „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina ne tik blogą įmonės valdymo faktą, bet ir tai, jog blogas įmonės valdymas buvo sąmoningas apsisprendimas privesti įmonę prie bankroto. Aptarti esminę reikšmę tolesnei įmonės veiklai turintys su jos valdymu susiję sprendimai šiuo atveju prieštarauja elementariems sąžiningo ūkininkavimo principams ir leidžia daryti išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamas bankrotas atsirado ne dėl objektyviai nepasisekusios įmonės veiklos ar verslo rizikos, bet dėl sąmoningos veiklos, siekiant būtent tokio rezultato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad sąmoningas blogas įmonės valdymo faktas, kaip BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, šioje byloje yra įrodytas.

Sprendžiant klausimą dėl BK 209 straipsnyje numatytų padarinių, atsižvelgtina į tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ teismas „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Iš „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašo matyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo patvirtinti „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, kreditorinių reikalavimų suma – „(duomenys neskelbtini)“, iš kurių prie antros eilės kreditorių priskirti „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, reikalavimo suma – „(duomenys neskelbtini)“. Iš bankroto administratoriaus S. G. nurodytų aplinkybių, taip pat kitų byloje surinktų įrodymų matyti, jog bankroto proceso metu buvo iš dalies atsiskaityta tik su pirmos eilės kreditoriais, tai padaryta „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, tuo tarpu nei antros, nei trečios eilės kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami. Pagal bylos duomenis matyti, kad bankrutavusi „(duomenys neskelbtini)“ neturi sukaupusi lėšų ar turto, kurį realizavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, iš įmonėje buvusio turto pardavimo buvo mokamos tik „(duomenys neskelbtini)“. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog bankrutavusi įmonė neturi realių galimybių bankroto proceso metu patenkinti kreditorių reikalavimų, todėl darytina išvada, jog byloje yra įrodytas BK 209 straipsnyje numatytų padarinių atsiradimo faktas – „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas ir didelė turtinė žala kreditoriams (BK 212 straipsnio 1 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjas ginčijo kaltinime nurodytą aplinkybę, jog inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, teigdamas, jog S. B. niekada nebuvo įmonės vadovas ir apie įmonės pelno išmokėjimą jam nebuvo žinoma. Vertindamas šiuos gynybos argumentus, teismas atsižvelgia į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog S. B. nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki teismo nutarties iškelti „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, vykdė „(duomenys neskelbtini)“ vadovo funkcijas, t. y. organizavo įmonės veiklą, turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus, sudaryti sutartis, pasirašyti įmonės dokumentus, atstovauti įmonei santykiuose su kitomis įmonėmis ir organizacijomis, atstovauti įmonei teisme. Įmonės veikloje taip pat aktyviai dalyvavo ir L. B., kuri paskyrė save tvarkyti įmonės kasą ir kasos dokumentus, buvo atsakinga už įmonės buhalterinę apskaitą, jos žinioje buvo įmonės sąskaita, ji vykdydavo atsiskaitymus su tiekėjais. „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartyje, kuria „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, buvo nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ tyčinį bankrotą lėmę veiksmai buvo atlikti L. B. ir S. B.. „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ konstatuota, jog S. B. faktiškai vadovavo įmonei, veikė įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėjo teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“, S. B., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupėje su „(duomenys neskelbtini)“ savininke L. B., kuri tvarkė įmonės apskaitą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ veikloje aktyviai dalyvavo abu sutuoktiniai, t. y. tiek S. B., tiek L. B., abu kaltinamieji priminėjo su įmonės veikla ir jos valdymu susijusius sprendimus.

Pažymėtina, kad konstatuojant veikimą bendrininkų grupe, nebūtina, jog kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, tokiu atveju svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju S. B. tiesiogiai dalyvavo sudarant „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį dėl „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo V. Š., liudytojas V. Š. patvirtino, jog pasirašant sutartį buvo atvykusi ir S. B. sutuoktinė, t. y. L. B.. S. B. taip pat kaip pirkėjos „(duomenys neskelbtini)“ atstovas dalyvavo perleidžiant jo vadovaujamai „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį V. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šį sandorį sudarė su „(duomenys neskelbtini)“ savininke L. B., kuri pasirašė „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą serija „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad S. B. tiesiogiai realizavo BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – blogą įmonės valdymą – sudarančius veiksmus. Be to, nors S. B. neigia žinojęs apie jo sutuoktinės L. B. iš įmonės kaip pelną paimtas lėšas, tačiau nėra logiška, jog įmonės vadovui, realiai vadovaujančiam ir kontoliuojančiam įmonės veiklą, nebūtų žinoma apie itin reikšmingos įmonės piniginių lėšų dalies paėmimą iš įmonės kasos, juolab, kad būtent šie veiksmai iš esmės lėmė įmonės nemokumą ir jos veiklos nutraukimą. Teisiamojo posėdžio metu abu kaltinamieji patvirtino, kad jie abu priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „(duomenys neskelbtini)“, todėl visiškai neįtikėtina, jog įmonės vadovas, inicijavęs bankroto bylos iškėlimą, apie esminės įmonės lėšų dalies išmokėjimą iš įmonės kasos sužinojo tik bankroto proceso metu. Vadinasi, abu kaltinamieji suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, jog blogai valdo įmonę sudarydami ekonomiškai nenaudingus transporto priemonių perleidimo sandorius, iš įmonės kasos savininkei su vadovo žinia išmokant pinigines lėšas, dėl ko įmonė nebeturėjo galimybės įvykdyti savo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę, ir nors šių padarinių nesiekė, bet sąmoningai leido jiems kilti.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje kaltinamųjų S. B. ir L. B. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 209 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis S. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu S. B. nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, neišreiškė gailesčio dėl jos padarymo. Kaltinamasis S. B. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis šiuo metu dirba „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti S. B. paskyrus vienintelę BK 209 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminą, atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, S. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei BK 209 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai. S. B. paskiriama 1 metų laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu jam paskirta „(duomenys neskelbtini)“ dydžio bauda, galutinę subendrintą bausmę S. B. nustatant 1 metų laisvės atėmimą ir „(duomenys neskelbtini)“ baudą (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju S. B. yra nuteisiamas vienerių metų laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog S. B. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, teismo skiriamos pareigos sudarys sąlygas kaltinamąjį drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, skiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Kaltinamosios L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji L. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu ji nepripažino padariusi nusikalstamą veiką, neišreiškė gailesčio dėl jos padarymo. Kaltinamoji L. B. „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamoji šiuo metu „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti L. B. paskyrus vienintelę BK 209 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Nustatant laisvės atėmimo terminą, atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, padarytos veikos pobūdį. Atsižvelgiant į tai, L. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei BK 209 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metai. L. B. paskiriama 1 metų laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu jai paskirta „(duomenys neskelbtini)“ dydžio bauda, galutinę subendrintą bausmę L. B. nustatant 1 metų laisvės atėmimą ir „(duomenys neskelbtini)“ baudą (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju L. B. yra nuteisiama vienerių metų laisvės atėmimo bausme už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog L. B. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis, teismo skiriamos pareigos sudarys sąlygas kaltinamąją drausminti ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei bus adekvati, proporcinga ir teisinga priemonė bausmės paskirčiai įgyvendinti. Kartu tai sudarys nuteistajai galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių terminui, skiriant jai BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytą pareigą (BK 75 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Šioje byloje yra pareikštas „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. „(duomenys neskelbtini)“).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagrindas civilinei atsakomybei taikyti atsiranda tais atvejais, kai yra nustatomos šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje buvo patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ dydžio „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ delspinigiai. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu antros eilės kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai nebuvo tenkinami. Iš teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojo apkausto „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų matyti, kad bankrutavusi „(duomenys neskelbtini)“ neturi sukaupusi lėšų ar turto, kurį realizavus būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, iš įmonėje buvusio turto pardavimo buvo mokamos tik administravimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bankrutavusi „(duomenys neskelbtini)“ bankroto proceso metu neturi realių galimybių atsiskaityti su antros eilės kreditoriumi „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad bankroto proceso metu nepatenkinus minėto kreditoriaus reikalavimų, apskaičiuotos „(duomenys neskelbtini)“ dydžio nesumokėtos „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ delspinigiai bus nurašyti, tuo padarant „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškovo nurodytas turtinės žalos faktas šioje baudžiamojoje byloje yra įrodytas.

Nagrinėjamu atveju byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašoma priteisti „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovė paaiškino, kad civiliniu ieškiniu reikalaujama suma („(duomenys neskelbtini)“) yra mažesnė už bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį („(duomenys neskelbtini)“), nes „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu baudžiamojoje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ dalis žalos sumos, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, jau yra priteista solidariai iš S. B. ir L. B.. Įvertinus byloje esančius civilinį ieškinį pagrindžiančius įrodymus, civilinio ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes, jog kitoje baudžiamojoje byloje dalis civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos atlyginimo jau yra priteista, darytina išvada, jog civilinio ieškovo patirta turtinė žala sudaro „(duomenys neskelbtini)“, todėl žalos dydis taip pat yra įrodytas.

Pažymėtina, kad žala civiliniam ieškovui atsirado dėl nusikalstamų S. B. ir L. B. veiksmų, nes BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas, t. y. sąmoningas blogas „(duomenys neskelbtini)“ valdymas, lėmęs šios įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams, buvo esminė priežastis, dėl kurios civilinis ieškovas patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjas teigė, jog nėra pagrindo pakartotinai priteisti bankroto byloje jau patvirtinto „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinio reikalavimo, tačiau pažymėtina, jog bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas nėra tapatus šioje byloje pareikštam reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad bankroto byloje buvo patvirtintas reikalavimas, kylantis iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotų nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir jų delspinigių. Kadangi bankroto proceso metu įmonė neturi pakankamai turto šiam reikalavimui patenkinti, pasibaigus bankroto procesui minėtų teisės aktų pagrindu apskaičiuotas kreditoriaus reikalavimas bus nurašytas, tuo padarant turtinę žalą civiliniam ieškovui, dėl kurios atlyginimo yra pareikštas civilinis ieškinys. Dėl to teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šioje byloje pareikštas reikalavimas yra tapatus bankroto byloje pareikštam reikalavimui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamuosius pripažinus kaltais dėl BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, civiliniam ieškovui solidariai iš kaltinamųjų S. B. ir L. B. priteistina „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pateikti dokumentai – „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentai: „(duomenys neskelbtini)“, kurie laikomi „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui. Byloje esančios kompaktinių diskų laikmenos („(duomenys neskelbtini)“ vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu S. B. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu jam paskirta „(duomenys neskelbtini)“ dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę S. B. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir „(duomenys neskelbtini)“ dydžio baudą.

Į paskirtą baudos bausmę įskaityti baudos bausmės dalį, atliktą pagal „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, S. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

L. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu L. B. paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendžiu jai paskirta „(duomenys neskelbtini)“ dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę L. B. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą ir „(duomenys neskelbtini)“ dydžio baudą.

Į paskirtą baudos bausmę įskaityti baudos bausmės dalį, atliktą pagal „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ nuosprendį.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, L. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir civiliniam ieškovui „(duomenys neskelbtini)“ priteisti solidariai iš S. B. ir L. B. „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir veiklos dokumentus: „(duomenys neskelbtini)“, kurie laikomi „(duomenys neskelbtini)“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.

Kompaktinių diskų laikmenas („(duomenys neskelbtini)“ vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.