Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. A. su skundu (reg. Nr. DOK-24751) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio direktoriaus pavaduotojo funkcijas, L. N. 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 7-3750; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Saugumo valdymo skyriaus viršininko E. G. 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 2S-3130; 3) įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti nuteistajam V. A. teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Pareiškėjas skunde (b. l. 27–34), taip pat jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. 7-3750 skirtas ne bausmės prevencinei ar socialinei paskirčiai, o tik pareiškėjo tolesnio nubaudimo (valstybės keršto) funkcijai bei yra paviršutiniškas, diskriminacinis, formalus, priešingas oficialiai konstitucinei doktrinai, įstatymo leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, priimant ginčijamą aktą nebuvo taikomos jokios individualios socialinės reabilitacijos priemonės ir visiškai nesidomėta pareiškėjo ir likusios laisvėje jo didelės šeimos poreikiais bei lūkesčiais nei laikotarpiu iki teistumo, nei bausmės atlikimo metu, nei jį paleidus iš pataisos įstaigos, tai yra akivaizdus pataisos įstaigos pareigūnų tuščiažodžiavimas, pažeidžiantis pareiškėjo teises į tinkamą administracinę procedūrą, sprendžiant pareiškėjo prašymą, suteikiantį jam teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pabrėžė, kad pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą (naudojant OASys metodiką) formaliai nustatyta, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (67 balai), o pagal statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą tesiekia tik 20 balų, tačiau tai objektyviai neparemti duomenys, kadangi pareiškėjas pirmą kartą gyvenime atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose, t. y. viso paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Akcentavo, jog pareiškėjas nuo pat pirmos bausmės atlikimo dienos dirba administracijos pasiūlytą (duomenys neskelbtini) darbą, laisvalaikiu aktyviai sportuoja, jo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai yra buitiniai ir niekaip nesusiję su agresija ar piktybiniu elgesiu prieš kitus nuteistuosius ar pataisos namų administraciją, vykdo visas pataisos įstaigos administracijos rekomendacijas dėl savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo ir turėtų žalingų įpročių, paleistas iš laisvės atėmimo vietos ketina nedelsdamas pradėti dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau perspektyvoje planuojama jam patikėti (duomenys neskelbtini). Teigė, kad pareiškėjo socialiniai ryšiai su motina, sutuoktine ir jo penkiais vaikais yra ypač artimi – grįžtančio iš pataisos įstaigos sūnaus ir tėvo jie nekantriai laukia. Mano, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinami ir pasiekti pareiškėjui pritaikius teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos teritorijos ribų, nes jo padaryti nusikaltimai atsitiktiniai, o jam paskirta bausmė turi užtikrinti ir individualizuotą (jokiu būdu ne formalų) teisingumo principo įgyvendinimą – jam dirbant ir išlaikant bei rūpinantis penkiais mažamečiais savo vaikais. Teigė, jog pataisos įstaiga neįvertino, kad pareiškėjas pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, per savo gyvenimą neturėjo jokių ryšių su kriminaliniu pasauliu ir yra didelės šeimos ((duomenys neskelbtini)) tėvas, kuriam, nors ir (duomenys neskelbtini) teistam, bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant išvykimą be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Akcentavo, kad ginčijamame Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendime dominuoja tik neigiami pareiškėjo duomenys dėl ankstesnės (jau negaliojančios) drausminės bausmės pataisos namuose, tačiau nenurodomi trys gauti įstaigos administracijos paskatinimai už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, nuolatinį darbą atliekant bausmę, teigiami pokyčiai mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl yra neįtikinami, formalūs ir niekuo neparemti argumentai dėl pareiškėjo dabartinio pavojaus visuomenei, bausmės adekvatumo ar išimtinio teisingumo principo įgyvendinimo, nors jis, būdamas laisvėje, niekada nebuvo nuteistas už smurtinius nusikaltimus, o nuo 2019 m. gruodžio 19 d. atlikdamas bausmę nepadarė nei menkiausio pažeidimo, negavo nei vienos drausminės nuobaudos, t. y. kardinaliai pakeitė gyvenimo stilių ir prioritetus bei nutraukė visus ryšius su buvusiais draugais ir veržiasi į laisvę rūpintis savo daugiavaike šeima ir ją išlaikyti. Pareiškėjo ir jo atstovo įsitikinimu, kalinimo įstaigos administracija visiškai netinkamai įvertino pareiškėjo asmenybę, likusios laisvėje šeimos dydį, darbą ir elgesį bausmės atlikimo metu, todėl nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma pareiškėjui suteikti galimybę išvykti iš pataisos namų be sargybos arba be palydos. Pabrėžė, jog, priimant ginčijamą aktą, buvo vertintas tik pareiškėjo padarytų nusikaltimų pobūdis, tariamas pavojingumas bei dar neatliktos bausmės dydis, tačiau neįvertinta gan žema rizika pareiškėjui pakartotinai nusikalsti, taip pat jo nuolatinis darbas pataisos įstaigoje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio nuostatos, susijusios su valstybės įsipareigojimais – saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, nekreipiant jokio dėmesio į tai, kad pareiškėjo iki šiol nepaveikė laisvės atėmimo vietose egzistuojančios kriminalinės subkultūros apraiškos ir vertybių bei nuostatų sistema. Pareiškėjo ir jo atstovo nuomone, 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo Nr. 7-3750 motyvai, kad reikalingas ilgesnis pareiškėjo stebėjimas, vertintini kaip formalūs, deklaratyvūs, kerštingi ir niekaip nesaugantys pareiškėjo ir jo daugiavaikės šeimos konstitucinių vertybių iš valstybės pusės, todėl realiai paneigia pareiškėjo viltį pasinaudoti teise be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu ir bus įvykdyti visi įstatyme keliami reikalavimai. Nurodė, jog, remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant teisės be sargybos arba be palydos išvykimo už pataisos įstaigos teritorijos ribų klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų pareiškėjo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei tokio leidimo / neleidimo objektyvia motyvacija. Priešingai, tokio išvykimo be konvojaus institutas kasdieniame gyvenime ir praktikoje praranda savo prasmę, o Konstitucijos 38 straipsnis (saugantis ir globojantis šeimą) neveikia, nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pažymėjo, kad pareiškėjas pirmą kartą gyvenime atlieka laisvės atėmimo bausmę už transporto priemonių vairavimą išgėrus. Teigė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. 2S-3130 nėra jokių individualių ir svarių argumentų dėl skunde nurodytų aplinkybių ir kriterijų, kad pareiškėjui teisėtai ir motyvuotai nebuvo suteikta teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Pareiškėjo ir jo atstovo vertinimu, nors pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, tačiau buvo priimtas nemotyvuotas ir formalus ginčijamas aktas, o tai pažeidžia pareiškėjo teisę žinoti jo teisėms ir pareigoms įtakos turinčias faktines aplinkybes ir naudotis teise į gynybą, o taip pat pasunkina teismo funkciją patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą. Prašė skundą patenkinti.