Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Liudos Arlauskienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Violetos Bacytienes ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškejos atstovams V. K. ir advokatui Kestuciui Virbickui, atsakoves atstovui Vytautui Eidikoniui, treciuju suinteresuotu asmenu atstovams I. B., A. R., S. T. ir advokatei Beatai Vilienei, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos UAB „Vilniaus vandenys“ skunda atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agenturai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agenturai, Vilniaus visuomenes sveikatos centrui ir UAB „Biastra Plius“ del sprendimu ir privalomuju nurodymu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

pareiškeja UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau – ir pareiškeja, bendrove, imone) su skundu (I t., b. l. 1-5), kuri patikslino (I t., b. l. 50-55) (toliau – ir skundas), kreipesi i teisma prašydama panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agenturos (toliau – ir atsakove, Agentura) vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-09-30 Privalomuosius nurodymus Nr. VR-14.2-97, Nr. VR-14.2-98 ir Nr. VR-14.2-99 (toliau – ir Privalomieji nurodymai); 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2010-10-12 sprendimus Nr. VR-1.7-1689, Nr. VR-1.7-1688 ir VR-1.7-1689 (toliau – ir Sprendimai), kuriais Privalomieji nurodymai palikti nepakeisti. Taip pat praše pareiškejos naudai priteisti turetas bylinejimosi išlaidas.

Atsakove Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentura ir tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su pateiktu skundu nesutiko ir praše pareiškejos UAB „Vilniaus vandenys“ skunda atmesti kaip nepagrista.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenes sveikatos centras su pateiktu skundu nesutiko ir praše pareiškejos UAB „Vilniaus vandenys“ skunda atmesti kaip nepagrista.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Biastra Plius“su pateiktu skundu sutiko ir praše pareiškejos UAB „Vilniaus vandenys“ skunda tenkinti.

Taigi, Privalomieji nurodymai neatitinka Aplinkos oro apsaugos istatymo 18 str. 1 d. reikalavimu. Atkreipe demesi, kad Privalomieji nurodymai yra grind˛iami Nacionalines visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorijos aplinkos oro kokybes laboratoriniu tyrimu rezultatais, pateiktais Vilniaus visuomenes sveikatos centro 2010-09-22 rašte, kuriame buvo nurodyta, kad puciant vejams nuo UAB „Vilniaus vandenys“ nuoteku valyklos teritorijoje esanciu dumblo saugojimo bei dumblo kompostavimo aikšteles link gyvenamosios teritorijos, nustatytos amoniako koncentracijos iki 7 kartu viršijo leistinas gyvenamuju, visuomeniniu patalpu bei šiu pastatu aplinkos ore. Pa˛ymejo, kad nera pagrindo tiketi paminetu raštu pateiktais Nacionalines visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorijos aplinkos oro kokybes laboratoriniu tyrimu rezultatais, nes juos paneigia Aplinkos apsaugos agenturos atliktu oro meginiu, paimtu 2010-05-21, 2010-07-10, 2010-07-27 ir 2010-09-14, tyrimai. Aplinkos apsaugos agentura 2010-07-28 rašte ir 2010-09-22 rašte nurode, kad atlikus aplinkos oro prie Vilniaus nuoteku valyklos tyrimus, nustatyta, kad tiek amoniako, tiek kitu teršalu koncentracijos ribiniu verciu neviršija. Pagrindo abejoti Aplinkos apsaugos agenturos atliktu aplinkos oro tyrimu rezultatais nera, nes ši agentura yra valstybes biud˛etine istaiga, kurios paskirtis vykdyti aplinkos apsaugos valstybines kontroles prie˛iura, aplinkos apsaugos valstybine kontrole cheminiu med˛iagu ir preparatu tvarkymo srityje, vykdyti ukines veiklos aplinkosauginio reguliavimo igyvendinimo prie˛iura, pagal kompetencija vertinti planuojamos ukines veiklos poveiki aplinkai, vykdyti valstybini aplinkos monitoringa, rinkti, analizuoti ir teikti patikima informacija apie aplinkos bukle, tarša, ištekliu naudojima, cheminiu med˛iagu srautus ir taršos prevencijos priemones. Be to, Nacionalines visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorijos aplinkos oro kokybes laboratoriniu tyrimu rezultatus, pateiktus Vilniaus visuomenes sveikatos centro 2010-09-22 rašte, kuriuo yra grind˛iami skund˛iami Privalomieji nurodymai, paneigia Aplinkos apsaugos agenturos 2010-10-08 tyrimu protokolas ir jo rezultatai bei pacios Nacionalines visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorijos Cheminiu tyrimu skyriaus 2010-10-07 protokolas bei jo rezultatai. Vilniaus visuomenes sveikatos centro 2010-09-22 rašte, kuriuo yra grind˛iami Privalomieji nurodymai, nurodyta, kad laboratoriniu tyrimu metu buvo nustatomos vienkartines (puses valandos) amoniako bei sieros vandenilio koncentracijos gyvenamuju bei visuomeniniu patalpu bei aplinkos ore, o nuoteku valyklos teritorijoje prie dumblo saugojimo bei dumblo kompostavimo aikšteliu – darbo aplinkos ore. Nacionaline visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorija, ištyrusi paminetu budu paimtus oro meginius, nustate, kad UAB „Vilniaus vandenys“ teritorijoje prie dumblo kompostavimo aikšteles 2010-07-22, 2010-08-04, 2010-08-06, 2010-08-09 ir 2010-08-24 amoniako koncentracija buvo nuo 2,2 iki 19,2 mg/m3. Pagal Lietuvos higienos normos HN 23:2007 „Cheminiu med˛iagu profesinio poveikio ribiniai dyd˛iai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2007-10-15 isakymu Nr. V-827/A1-287, 43 p., trumpalaikio poveikio ribinis dydis darbo aplinkos ore yra 36 mg/m3. Taigi, UAB „Vilniaus vandenys“ darbo aplinkos ore esanti amoniako koncentracija net ir pagal Nacionalines visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorijos tyrimu rezultatus neviršijo pamineta Lietuvos higienos norma nustatyto amoniako ribinio dyd˛io. Be kita ko, nurode, kad 2010-09-30 Privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-97 prieštarauja Taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) salygai, leid˛ianciai jam nurodytoje teritorijoje laikyti ne per para, o per savaite susidarancio dumblo kieki. Akcentavo, kad u˛draudimas laikyti didesni nei per para susidarancio dumblo kieki Vilniaus nuoteku valyklos teritorijoje gali sutrikdyti viešuju paslaugu teikima, o tai gali sukelti sunkiu padariniu vilnieciu socialinems ir ekonominems gyvavimo salygoms. Nuoteku dumblo tvarkymas yra sudetine nuoteku tvarkymo dalis. Taip pat pabre˛e, kad Vilniaus miesto nuoteku valykla veikia nuo 1986 m. Projektuojant valykla, nebuvo sprend˛iamas klausimas, kur deti nuoteku valymo metu susidariusi dumbla. Prie Vilniaus miesto nuoteku valyklos buvo pradetas dumblo sandeliavimo aikšteles irengimas, bet del lešu stokos nebuvo u˛baigtas. 1987 m. Karijotiškiu savartyne dumblo sandeliavimui skirtas 1,2 ha plotas, taciau po metu jis buvo visiškai u˛piltas dumblu. 2002 m. Karijotiškiu savartyne dumblo sandeliavimui skirtas 5 ha sklypas, kuriame UAB „Vilniaus vandenys“ irenge mechanizuoto dumblo sandeliavimo aikštele, kur dumblas buvo ve˛amas iki mineto savartyno u˛darymo. Šiuo metu Vilniaus regione nei i viena savartyna nuoteku dumblas nepriimamas. Del to pareiškeja UAB „Vilniaus vandenys“ iš esmes turi tik dvi nuoteku dumblo panaudojimo galimybes: perduoti nuoteku dumbla kompostavimui UAB „Biastra plius“, arba išve˛ti dumbla trešimui, jeigu yra ivykdomi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 20-2001 „Nuoteku dumblo naudojimo trešimui reikalavimai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-11-28 isakymu Nr. D1-575. Kitu dumblo panaudojimo galimybiu šiuo metu nera. Tvirtino, kad isigaliojus paminetam LAND 20-2001, ˛ymiai suma˛ejo dumblo panaudojimo karjeru rekultivacijai galimybes. Pleciant nuoteku surinkimo ir valymo infrastruktura, proporcingai dideja ir nuoteku valymo metu susidarancio dumblo kiekis, todel atsirado poreikis neatideliotinai diegti modernesnes, našesnes ir aplinkai palankesnes dumblo tvarkymo technologijas, leid˛iancias gerokai suma˛inti susidarancio dumblo kieki, o apdorota dumbla panaudoti kaip atsinaujinanti energijos šaltini. Nuoteku dumblo utilizavimo problema iš esmes bus išspresta tik pareiškejai UAB „Vilniaus vandenys“ igyvendinus projekta „Dumblo apdorojimo irenginiai Vilniaus nuoteku valykloje“. Pagal pareiškejai išduota Taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidima, šis projektas turi buti igyvendintas iki 2013-12-31.

Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentura atsiliepimo i pareiškejos UAB „Vilniaus vandenys“ skunda nepateike.

I teismo posedi treciojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posed˛io laika ir vieta buvo pranešta istatymo nustatyta tvarka, todel byla išnagrineta atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Del Privalomuju nurodymu ir Sprendimu teisetumo ir pagristumo.

Byloje gincas kilo del Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agenturos (toliau – ir atsakove, Agentura) vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-09-30 Privalomuju nurodymu Nr. VR-14.2-97, Nr. VR-14.2-98 ir Nr. VR-14.2-99 (toliau – ir Privalomieji nurodymai) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2010-10-12 sprendimu Nr. VR-1.7-1689, Nr. VR-1.7-1688 ir VR-1.7-1689 (toliau – ir Sprendimai), kuriais Privalomieji nurodymai palikti nepakeisti.

Taigi, nagrinejamos bylos ginco dalykas Privalomuju nurodymu ir Sprendimu teisetumas bei pagristumas, o ginco objektas – aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunu teises ir pareigos istatymo nustatyta tvarka duodant privalomus nurodymus.

Administraciniu bylu teisenos istatymo (toliau – ir ABTI) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina gincijamo administracinio akto bei veiksmu (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo po˛iuriu, o tik nustato, ar konkreciu atveju nebuvo pa˛eistas istatymas ar kitas teises aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei u˛daviniams, del kuriu institucija buvo isteigta ir gavo atitinkamus igaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai irodymai (I t., b. l. 1-200; II t., b. l. 1-37) tvirtina, kad Agenturos vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, vadovaudamasis 2010-09-22 Vilniaus visuomenes sveikatos centro rašte Nr. 13-17(2-l)-2-2548 pateiktais Nacionalines visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorijos aplinkos oro kokybes laboratoriniu tyrimu rezultatais ir Vilniaus visuomenes sveikatos centro išvada, kad UAB „Vilniaus vandenys“ vykdoma veikla gali padaryti ˛alos visuomenes sveikatai, pareiškejos at˛vilgiu 2010-09-30 suraše skund˛iamus Privalomuosius nurodymus, kuriais bendrovei nurode: 1) Privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-97 nurode Vilniaus nuoteku valykloje, (duomenys neskelbtini) g. 74, Vilniuje, saugoti ne didesni nei per para susidarancio dumblo kieki; 2) Privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-98 – u˛tikrinti, kad Vilniaus nuoteku valyklos, (duomenys neskelbtini) g. 74, Vilniuje, esancioje dumblo pakrovimo aikšteleje susidarantys teršalai nepatektu i aplinkos ora; 3) Privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-99 – u˛tikrinti Vilniaus nuoteku valyklos, (duomenys neskelbtini) g. 74, Vilniuje, esanciuose mechaninio ir biologinio nuoteku valymo irenginiuose susidarantys teršalai nepatektu i aplinkos ora.

Pareiškeja, nesutikdama su paminetais Privalomaisiais nurodymais, su skundu del ju panaikinimo kreipesi i Departamento di­rektoriu.

Departamento direktorius, išnagrinejes pareiškejos skunda, 2010-10-12 prieme skund˛iamus Sprendimus, kuriais Privalomuosius nurodymus paliko nepakeistus.

Kaip matyti iš skund˛iamu Privalomuju nurodymu turinio, ju priemimo pagrindu buvo 2010-09-22 Vilniaus visuomenes sveikatos centro rašte Nr. 13-17(2-l)-2-2548 pateikti Nacionalines visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorijos aplinkos oro kokybes laboratoriniu tyrimu rezultatai ir Vilniaus visuomenes sveikatos centro išvada.

Vilniaus visuomenes sveikatos centro 2010-09-22 rašte Nr. 13-17(2-l)-2-2548 nurodyta, kad atliktu laboratoriniu tyrimu duomenimis, gyvenamuju bei visuomeniniu patalpu bei aplinkos ore susidaro situacijos, kai amoniako koncentracija viršija Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Did˛iausia leid˛iama cheminiu med˛iagu (teršalu) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-06-11 isakymo Nr. D1-329/V-469 „Del teršalu, kuriu kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sarašo ir ribiniu aplinkos oro u˛terštumo verciu patvirtinimo“ leistina 0,2 mg/m³ koncentracija aplinkos ore. Puciant vejams nuo AB „Vilniaus vandenys“ nuoteku valyklos teritorijoje esanciu dumblo saugojimo bei dumblo kompostavimo aikšteles link gyvenamosios teritorijos, nustatytos amoniako koncentracijos iki 7 kartu viršijo leistinas koncentracijas gyvenamuju, visuomeniniu patalpu bei šiu pastatu aplinkos ore. Puciant vejams priešinga gyvenamajai teritorijai kryptimi, nustatytos amoniako koncentracijos neviršijo leistinu gyvenamuju, visuomeniniu patalpu bei aplinkos ore. Sieros vandenilio visuose matavimu taškuose neaptikta. Šiuo raštu Departamento buvo paprašyta pagal kompetencija imtis reikiamu priemoniu, kad nebutu viršytos ribines amoniako vertes aplinkos ore. Be kita ko, šiame rašte buvo padaryta išvada, kadangi AB „Vilniaus vandenys“ vykdoma veikla gali padaryti ˛alos visuomenes sveikatai, todel pasiulyta spresti klausima del taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidimo, išduoto pareiškejai, (duomenys neskelbtini) g. 74, Vilniuje, sustabdymo ar panaikinimo.

Taigi, nors Privalomieji nurodymai priimti vadovaujantis Vilniaus visuomenes sveikatos centro raštu, taciau paciuose Privalomuosiuose nurodymuose bendrovei buvo suformuluoti kiti reikalavimai nei buvo pasiulyta minetame Vilniaus visuomenes sveikatos centro rašte. Šiame rašte reikalavimu, kurie buvo nurodyti Privalomuosiuose nurodymuose, nurodyta nebuvo. Šia aplinkybe teismo posedyje pripa˛ino ir treciojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenes sveikatos centro atstove. Teismo posedyje ji pa˛ymejo, kad Vilniaus visuomenes sveikatos centras apie priimtus pareiškejos at˛vilgiu Privalomuosius nurodymus nebuvo informuotas ir mano, kad ginco atveju buvo imtasi ne tu priemoniu, kokiu galima buvo imtis. Todel, teiseju kolegija mano, kad Privalomuju nurodymu turinys objektyviai neatitinka Vilniaus visuomenes sveikatos centro 2010-09-22 rašte Nr. 13-17(2-l)-2-2548 nustatytu faktiniu aplinkybiu.

Byloje taip pat nustatyta, kad gincui aktualius tyrimus del aplinkos taršos atliko ir kitos institucijos, kurios priejo priešingu išvadu nei Vilniaus visuomenes sveikatos centras.

Aplinkos apsaugos agentura, atlikusi oro meginiu, paimtu 2010-05-21, 2010-07-10, 2010-07-27 ir 2010-09-14, tyrimus savo 2010-07-28 rašte Nr. (3.3)-A4-2580 ir 2010-09-22 rašte Nr. (3.3)-A4-3223 nurode, kad atlikus aplinkos oro prie Vilniaus nuoteku valyklos tyrimus, nustatyta, kad tiek amoniako, tiek kitu teršalu koncentracijos ribiniu verciu neviršija.

Tai, kad skirtingos institucijos pateikia skirtingus Vilniaus miesto oro kokybes tyrimu rezultatus, atkreiptas demesys ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovu Pasitarimo, ivykusio 2010-09-29, 2010-10-07 protokolas Nr. D4-97. Šiame rašte pa˛ymima, kad nors yra atlikti Vilniaus nuoteku valyklos ir jos poveikio zonos aplinkos oro tyrimai ir nustatyti viršijimai, taciau kontroliniai matavimai Vilniaus mieste kol kas nera atlikti. Vykusio pasitarimo metu buvo nutarta LR SAM ir LR AM vienu metu papildomai atlikti Vilniaus nuoteku valyklos ir jos galimo poveikio zonos aplinkos oro tyrimus, pakvieciant dalyvauti tyrimuose treciaja, šioms institucijoms nepriklausancia laboratorija.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-11-17 rašto Nr. 10-(1.20-11)-7385, 2010-10-05 buvo atliktas bendras eksperimentas del amoniako koncentracijos nustatymo ore prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuoteku valyklos teritorijos, esancios (duomenys neskelbtini) g. 74, Vilniuje, ir surašyta Vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad specialistu lygiagreciai vienu metu UAB „Vilniaus vandenys“ nuoteku veiklos teritorijoje paimtu amoniako meginiu ore paemimo, analizes atlikimo ir taikytu metodu ivertinimo metu gautos aplinkos ore amoniako koncentracijos yra ˛enkliai ma˛esnes nei nustate Nacionalines visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorija, nors tokiam rezultatui galejo tureti itakos ir ivairios prie˛astys, nurodytos minetoje ataskaitoje.

Teiseju kolegija pastebi, kad nagrinejamos bylos kontekste yra svarbu akcentuoti ir tai, kad Nacionaline visuomenes sveikatos prie˛iuros laboratorija neturi istatymo nustatyta tvarka išduoto reikalingo leidimo vykdyti laboratorinius tyrimus. Šiuo metu vyksta tokio leidimo iteisinimo proceduros. Šios aplinkybes teismo posedyje negincijo Vilniaus visuomenes sveikatos centro atstove ir ji buvo aptarta Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavald˛iu istaigu, Vilniaus miesto savivaldybes, Vilniaus regioninio aplinkos apsaugos departamento, UAB „Vilniaus vandenys“ atstovu 2010-10-27 posed˛io protokole Nr. 2. Visa tai teiseju kolegijai suponuoja, kad nera galimybes imperatyviai ir besalygiškai teigti, kad butent tik šios laboratorijos tyrimai yra vienareikšmiškai patikimi, o kitu instituciju – keliantys abejoniu, todel atmestini.

Iš byloje esancio Vilniaus visuomenes sveikatos centro 2010-12-16 Patikrinimo akto Nr. 13-(17-2)-13.9-A-1148 matyti, kad buvo atliktas operatyvusis patikrinimas UAB „Vilniaus vandenys“ Nuoteku valykloje, esancioje (duomenys neskelbtini) g. 74, Vilniuje, ir prieita prie išvados, kad UAB „Vilniaus vandenys“ vykdomos dumblo saugojimo ir kompostavimo veiklos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-05-10 isakymu Nr. V-326 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Did˛iausia leid˛iama cheminiu med˛iagu (teršalu) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ pa˛eidimu nenustatyta.

Be kita ko, byloje nustatyta, kad imonei yra išduotas Departamento taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidimas, pagal kuri imones teritorijoje draud˛iama saugoti didesni nei per savaite susidarancio dumblo kieki. Kaip jau byloje nustatyta, Privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-97 pareiškejai nurodyta Vilniaus nuoteku valykloje, (duomenys neskelbtini) g. 74, Vilniuje, saugoti ne didesni nei per para susidarancio dumblo kieki.

Teiseju kolegija taip pat atkreipia demesi, kad UAB „Vilniaus vandenys“ šiuo metu igyvendina projekta „Dumblo apdorojimo irenginiai Vilniaus nuoteku valykloje“, kuri ji, pagal jai išduota Taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidima, turi igyvendinti iki 2013-12-31. Igyvendinus ši projekta nuoteku dumblo utilizavimo problema iš esmes bus išspresta.

Kaip mineta, pareiškeja gincija jos at˛vilgiu priimtus Privalomuosius nurodymus ir Sprendimus, kuriais Privalomieji nurodymai buvo palikti galioti, kaip neteistus bei nepagristus, iš esmes motyvuodama tuo, kad jie priimti nesant Aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymo 18 str. itvirtintu pagrindu bei jie yra neparemti jokiomis objektyviomis faktinemis aplinkybemis.

Ginco teisinius santykius reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymas (toliau – ir Istatymas) bei kiti teises aktai, susije su jo igyvendinimu.

Pagal Istatymo 2 str. 6 d., privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybine kontrole vykdancio pareiguno ipareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikra termina igyvendinti aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ar kitu teises aktu reikalavimus arba imtis priemoniu, kad aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ir kitu teises aktu pa˛eidimu arba ˛alos aplinkai butu išvengta ar ji suma˛inta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ar kitu teises aktu pa˛eidimu, arba igyvendinti aplinkos atkurimo priemones. Siekdamos u˛tikrinti teisetuma ir teisetvarka aplinkos apsaugos ir gamtos ištekliu naudojimo srityje, aplinkos apsaugos valstybines kontroles institucijos ir pareigunai: 1) organizuoja ir vykdo prevencine veikla, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytusi istatymu ir kitu teises aktu, reglamentuojanciu aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima, reikalavimu; 2) kontroliuoja, ar teisetai, laikantis istatymu ir kitu teises aktu, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja ˛emes, ˛emes gelmiu, paviršiniu ir po˛eminiu vandenu, aplinkos oro, augalijos (iskaitant miškus), gyvunijos (iskaitant ˛uvu išteklius) bei kitus gamtos išteklius; 3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pareiga atkurti gamtos išteklius, laiku ir tinkamai šia pareiga ivykdo; 4) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys vykdo savo pareiga saugoti aplinka; 5) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytu teršalu išmetimo ir išleidimo i aplinka bei aplinkos kokybes reikalavimu normu; 6) kontroliuoja, ar tinkamai tvarkoma aplinkos komponentu u˛terštumo, aplinkos komponentu tyrimu kokybes, gamtos ištekliu naudojimo, atlieku apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys; 7) kontroliuoja, kaip igyvendinamos aplinkos apsaugos programos ir priemones; 8) esant šiame Istatyme numatytiems pagrindams, duoda fiziniams ir juridiniams asmenims privalomuosius nurodymus; 9) taiko aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu teises aktu pa˛eidejams šiame ir kituose istatymuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas (istatymu nustatytais atvejais perduoda med˛iaga teisesaugos institucijoms spresti klausima del kaltu asmenu patraukimo baud˛iamojon atsakomyben) ir ekonomines baudas, sustabdo aplinkai kenksminga veikla, panaikina gamtos ištekliu naudojimo leidimus arba taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidimus, taiko kitas istatymu nustatytas teisinio poveikio priemones; 10) nustatyta tvarka ivertina aplinkos apsaugos istatymu ar kitu teises aktu pa˛eidimais padaryta ˛ala aplinkai ir teikia ieškinius del jos atlyginimo; 11) kontroliuoja, ar chemines med˛iagos ir preparatai (išskyrus tiekiamas rinkai chemines med˛iagas ir preparatus, skirtus vartotoju asmeniniams ir namu ukio poreikiams tenkinti) klasifikuojami, ˛enklinami, pakuojami, itraukiami i apskaita ir ju apskaita tvarkoma pagal teises aktu reikalavimus; ar laikomasi cheminiu med˛iagu registracijos, pavojingu cheminiu med˛iagu autorizacijos reikalavimu ir salygu, cheminiu med˛iagu ar preparatu saugos duomenu lapu sudarymo ir pateikimo, informacijos apie chemines med˛iagas perdavimo ju tiekimo grandineje, ataskaitu del cheminiu med˛iagu ir preparatu teikimo, pavojingu cheminiu med˛iagu, preparatu ir gaminiu gamybos, naudojimo, tiekimo rinkai apribojimu reikalavimu; taip pat pagal kompetencija kontroliuoja, ar nepa˛eid˛iami pavojingu cheminiu med˛iagu, ju turinciu preparatu ar gaminiu importo (ive˛imo) i Lietuvos Respublikos teritorija ar eksporto (išve˛imo) iš Lietuvos Respublikos teritorijos reikalavimai; 12) kontroliuoja, ar genetiškai modifikuoti organizmai ribotai naudojami, išleid˛iami i aplinka laikantis teises aktuose nustatytu reikalavimu (Istatymo 3 str.). Pagrindiniai aplinkos apsaugos valstybines kontroles principai itvirtinti Istatymo 4 str., pagal kuri aplinkos apsaugos valstybine kontrole grind˛iama: 1) prevencijos principu – u˛kirsti kelia aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ir kitu teises aktu pa˛eidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai; 2) proporcingumo principu – priemones, naudojamos tikslui pasiekti, turi atitikti tiksla; 3) sprendimu priemimo savarankiškumo ir pareigunu asmenines atsakomybes u˛ priimtus sprendimus principu – aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunai sprendimus pagal savo kompetencija priima savarankiškai ir asmeniškai u˛ juos atsako; 4) atsakomybes neišvengiamumo principu – aplinkos apsaugos valstybines kontroles institucijos ir pareigunai turi siekti, kad kiekvienas asmuo, padares aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ar kitu teises aktu pa˛eidima, butu nustatytas, patrauktas atsakomyben, teisingai ir laiku nubaustas, visiškai atlygintu aplinkai padaryta ˛ala bei pašalintu pa˛eidimo sukeltas neigiamas pasekmes; 5) objektyvumo principu – sprendimu priemimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybines kontroles instituciju ir pareigunu veiksmai turi buti nešališki ir objektyvus; 6) nepiktnaud˛iavimo vald˛ia principu – aplinkos apsaugos valstybines kontroles institucijoms ir pareigunams draud˛iama vykdyti veikla neturint tam suteiktu galiu arba priimti sprendimus pagal savo kompetencija siekiant kitu, negu istatymu nustatyta, tikslu; 7) viešumo principu – visuomenei turi buti prieinama informacija apie atliktus patikrinimus, ju rezultatus ir aplinkos apsauga bei gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu teises aktu pa˛eidejams taikytas poveikio priemones, išskyrus istatymu nustatytus atvejus. Istatymo 12 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunai turi teise šio Istatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Privalomieji nurodymai duodami kai

yra gresme, kad bus pa˛eisti aplinkos apsauga ir gamtos ištekliu naudojima reglamentuojanciu istatymu ar kitu teises aktu reikalavimai ir (arba) kai del fiziniu ar juridiniu asmenu veiksmu ar neveikimo gali buti padaryta ˛ala aplinkai, siekiant tokiu pa˛eidimu ir (arba) ˛alos aplinkai išvengti ar ja suma˛inti (Istatymo 18 str. 1 p.). Istatymo 18 str. 3 p. reglamentuojama, kad privalomieji nurodymai duodami, be kita ko, kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos istatymu ar kitu teises aktu pa˛eidimo prie˛astis. Pagal Istatymo 21 str. 1 d., privalomojo nurodymo ivykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 3 menesiai, nustato privalomaji nurodyma duodantis aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunas pagal tai, koks laikotarpis, atsi˛velgiant i objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams igyvendinti. Ilgesnius privalomojo nurodymo ivykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunas gali nustatyti suderines su savo tiesioginiu vadovu. Privalomajame nurodyme turi buti nurodyta, kokius pa˛eidimus ar ju pasekmes arba veiksnius, sudarancius salygas aplinkos apsaugos istatymu ir kitu teises aktu pa˛eidimams ar ˛alai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkurimo priemones turi igyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti (Istatymo 20 str. 1 d. 4 p.). Istatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad privalomaji nurodyma gali apskusti asmuo, del kurio jis priimtas, arba jo igaliotas atstovas. Privalomasis nurodymas per 10 dienu nuo jo iteikimo gali buti skund˛iamas aplinkos apsaugos valstybine kontrole vykdancios institucijos, kurios pareigunas dave privalomaji nurodyma, vadovui arba regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybines kontroles prie˛iura atliekanciai institucijai. Pagal Istatymo 24 str., jei privalomasis nurodymas laiku neivykdomas, aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunas privalo patraukti administracinen atsakomyben asmeni, neivykd˛iusi privalomojo nurodymo, u˛ šio nurodymo neivykdyma, u˛ aplinkos apsaugos istatymu ir kitu teises aktu, del kuriu buvo duotas privalomasis nurodymas, pa˛eidimus (jei pa˛eidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomaji nurodyma, kurio ivykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas del prie˛asciu, nurodytu šio istatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškini teisme del aplinkai padarytos ˛alos atlyginimo. Istatymo 54 str. 2 d. nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi pareiga sudaryti visas salygas, butinas aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybines kontroles pareigunu teisetiems reikalavimams.

Pagal Atlieku tvarkymo istatymo 2 str. 22 d., nepavojingas atliekas ju susidarymo vietoje galima saugoti ne ilgiau kaip vienus metus iki ju surinkimo

Aplinkos oro apsaugos istatymo 18 str. 1 d. reglamentuojama, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytu taršos normatyvu ir u˛tikrinti, kad jam priklausanciu taršos šaltiniu išmetami i aplinkos ora teršalai, ivertinus esama u˛terštumo lygi, neviršytu šiai vietovei nustatytu ribiniu arba siektinu u˛terštumo verciu.

Taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidimu išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 isakymu Nr. 80, 2 priede nustatyta, kad veiklos vykdytojai, vykdantys ukine veikla arba eksploatuojantys irenginius, kurie nepriskiriami prie taisykliu 1 priede nurodytu irenginiu, turi tureti taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidima, kai išmetama i aplinkos ora 10 tonu per metus ar daugiau teršalu.

Viešojo administravimo istatymo 3 str. itvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi istatymo viršenybes, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaud˛iavimo vald˛ia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais. Pagal to pacio istatymo 8 str., individualus administracinis aktas turi buti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis, o taikomos poveikio priemones turi buti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi buti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teises ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi buti pasirašytas ji priemusio pareiguno ar valstybes tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar igalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teismineje praktikoje yra pa˛ymejes, kad „viešojo administravimo sistemai priklausanciu kompetentingu instituciju sprendimai turi buti aiškus, tikslus, nedviprasmiški, leid˛iantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios prie˛astys leme vienoki ar kitoki vald˛ios institucijos sprendima“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teises aktas turi buti pagristas nustatytais faktais ir teises aktu normomis (Viešojo administravimo istatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai ˛inoti, kokia teisei priešinga veika ivykde ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemones. Priešingu atveju teise apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pa˛eid˛iama principine nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisiu ir pareigu vienoves. Situacija, kada viešosios teises srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisiu negu pareigu, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. A-556-549/2007); „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo istatymo 8 str. 1 d. ipareigoja viešojo administravimo subjektus pagristi administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teises aktu normomis. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teises normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju irodyti akto teisetuma ir pagristuma turi akta priemes viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šiu aplinkybiu neirod˛ius toks administracinis aktas negali buti pripa˛istamas teisetu. Pa˛ymetina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teises normomis nebutinai privalo buti nurodytas paciame akte, taciau gali atsispindeti iš kitu su administracinio akto priemimu susijusiu dokumentu“; „individualus administracinis aktas turi buti pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teises aktu normomis. Motyvu išdestymas turi buti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi buti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir irodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas remesi priimdamas administracini akta. Ši teises norma siejama su teisetumo principu, pagal kuri reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepa˛eistu teises aktu reikalavimu, kad ju sprendimai butu pagristi, o sprendimu turinys atitiktu teises normu reikalavimus, sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo buti išdestytas viename teises taikymo rašytiniame akte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, A-63-994/2008).

ABTI 57 str. nustatyta, kad bylos irodymus vertina teismas pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybiu viseto išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Ne vienos proceso šalies pateikta irodymu interpretacija teismui nera privaloma. Pagal ABTI 86 str. 2 d., priimdamas sprendima, administracinis teismas ivertina ištirtus teismo irodymus, konstatuoja, kurios aplinkybes, turincios bylai esmines reikšmes, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris istatymas turi buti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Teiseju kolegija pabre˛ia, kad tinkamas faktiniu aplinkybiu vertinimas bei teises taikymas sprend˛iant ginca yra neatsiejamai susije. Tik nustacius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra butini tinkamam teises taikymui, priimtas sprendimas gali buti pripa˛intas teisetu ir pagristu.

Taigi, išsamiai ir objektyviai ištyrusi bei ivertinusi byloje esancius rašytinius irodymus, remdamasi nurodytu teises normu sistemine analize, teiseju kolegija daro išvada ir konstatuoja, kad byloje nera patikimu irodymu, nedviprasmiškai ir negincytinai leid˛ianciu teigti, kad buvo istatymo nustatytas pagrindas duoti pareiškejai Privalomuosius nurodymus. Teiseju kolegijos nuomone, skund˛iami Privalomieji nurodymai yra paremti neobjektyviais duomenimis (faktais). Kaip byloje nustatyta, tiek Vilniaus visuomenes svei­katos centro, tiek Aplinkos apsaugos agenturos atlikti tyrimai rodo, kad Vilniaus nuoteku valyk­los aplinkoje amoniako kiekis neviršija leistinu dyd˛iu. Todel, atsi˛velgdama i tai, kas nurodyta anksciau, teiseju kolegija, spresdama ši ginca vadovausis bendruoju teises principu, kad visos abejones yra vertinamos pareiškejo naudai.

Be kita ko, teiseju kolegija daro išvada ir konstatuoja, kad Privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-97, kuriuo pareiškejai nurodyta Vilniaus nuoteku valykloje, (duomenys neskelbtini) g. 74, Vilniuje, saugoti ne didesni nei per para susidarancio dumblo kieki, prieštarauja anksciau paminetoms teises normoms ir Taršos integruotos prevencijos ir kontroles leidime, išduotame bendrovei, nurodytam leistinam per savaite susidarancio dumblo kiekiui. Taigi, pareiškeja turi teise saugoti ˛ymiai didesni dumblo kieki nei nuro­dyta minetame Privalomajame nurodyme.

Kaip jau mineta, istatymu leidejas Istatymo 18 str. yra imperatyviai nurodes, kokiais konkreciais atvejais, aplinkos apsaugos valstybine kontrole vykdantys pareigunai, duoda privalomus nurodymus. Teiseju kolegija pabre˛ia, kad Privalomo nurodymo surašymas nebutinai turi buti siejamas su konstatuotu pa˛eidimu, jis gali buti duodamas ir prevencijos tikslais. Taciau, bet kuriuo atveju, atsakingi pareigunai, ginco atveju valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo ir Aplinkos apsaugos valstybines kontroles istatymuose itvirtintu principu. Teiseju kolegijos nuomone, ginco atveju aplinkos apsaugos atsakingi pareigunai priimdami skund˛iamus Privalomuosius nurodymus savo veikloje nesilaike objektyvumo ir proporcingumo principu, t. y. priimdami Privalomuosius nurodymus pa˛eide pagrindines proceduras, ypac taisykles, turejusias u˛tikrinti objektyvu visu aplinkybiu ivertinima ir sprendimo pagristuma. O taip pat nesilaike ir proporcingumo principo, reiškiancio, kad priemones, naudojamos tikslui pasiekti, turi atitikti tiksla. Kadangi UAB „Vilniaus vandenys“ yra imone, nuo kurios veiklos priklauso nuoteku tvarkymas bei vandens tekimas ypac dideliam Vilniaus regiono gyventoju skaiciui, teiseju kolegija mano, kad ginco atveju, ivykd˛ius Privalomuosius nurodymus, galetu buti pa˛eistas viešasis interesas, UAB „Vilniaus vandenys“ susidurtu su problemomis, tiekiant vandeni ir tvarkant nuotekas Vilniaus regiono gyventojams. Kaip mineta, nuoteku dumblo utilizavimo problema iš esmes bus išspresta tik pareiškejai UAB „Vilniaus vandenys“ igyvendinus projekta „Dumblo apdorojimo irenginiai Vilniaus nuoteku valykloje“.

Atsi˛velgdama i tai, kas išdestyta, remdamasi nurodytu teises normu sistemine analize, ištirtu bylos rašytiniu irodymu visuma, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teiseju kolegija sprend˛ia, kad Privalomieji nurodymai yra neteiseti ir nepagristi, jie neparemti objektyviais duomenimis, jais siekiamos taikyti poveikio priemones neproporcingos tikslams, o taip pat prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Privalomieji nurodymai neatitinka Viešojo administravimo istatymo 8 str. reikalavimu. Todel, vadovaujantis ABTI 89 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., nurodytais motyvais Privalomieji nurodymai naikintini. Nurodytais motyvais pripa˛inus neteisetais ir nepagristais Privalomuosius nurodymus ir juos panaikinus, tais paciais motyvais ir pagrindais naikintini ir skund˛iami Sprendimai. Taigi, atsakove veike ultra vires. Pareiškejos skundas tenkintinas (ABTI 88 str. 2 p.).

Patenkinus pareiškejos skunda nurodytais motyvais, teiseju kolegija nepasisako del kitu pareiškejos skunde išdestytu argumentu, nes jie nagrinejamos bylos kontekste pripa˛intini teisiškai nereikšmingais.

Del bylinejimosi išlaidu priteisimo.

Vadovaujantis ABTI 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškejo naudai, šis turi teise reikalauti atlyginti sumoketa ˛ymini mokesti, kitas išlaidas del skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinejimu. Taigi, atmestus atsakoves prašyma kaip nepagrista, teise i bylinejimo išlaidu atlyginima igijo pareiškeja.

ABTI 44 str. 6 d. reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teise reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidu atlyginimo klausimas sprend˛iamas CPK ir kitu teises aktu nustatyta tvarka.

CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas u˛ advokato ar advokato padejejo, dalyvavusio nagrinejant byla, pagalba, taip pat u˛ pagalba rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o mineto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padejejo pagalba, atsi˛velgiant i konkrecios bylos sudetinguma ir advokato ar advokato padejejo darbo ir laiko sanaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatu tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose del u˛mokescio dyd˛io (toliau – ir Rekomendacijos).

Byloje nustatyta, kad pareiškejai teisine pagalba teike advokatas Kestutis Virbickas. Pareiškeja prašo priteisti 1 799, 90 Lt patirtu bylinejimosi išlaidu (II t., b. l. 35-36).

Rekomendaciju 7 p. reglamentuojama, kad advokato atstovavimo išlaidu sumos apskaiciuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kuriu pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybes patvirtinta minimali menesine alga (toliau – ir MMA).

Rengiant pareiškejai skunda ir jos interesus atstovaujant 2011-02-09 teismo posedyje galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Del minimaliojo darbo u˛mokescio didinimo“ nuo 2008-01-01 nustates 800 Lt MMA.

Rekomendaciju 8.2 p. nustatyta, kad u˛ ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo i priešieškini ar ieškini parengima maksimaliai priteistina 3 MMA. Pagal Rekomendaciju 9 p., atstovavimo laikas skaiciuojamas nuo faktinio bylos nagrinejimo prad˛ios iki pabaigos ir paslaugu teikimo laikas skaiciuojamas ji apvalinant: iki 30 minuciu atmetama, 30 ir daugiau minuciu laikoma kaip valanda.

Atsi˛velgdama i tai, kas išdestyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teiseju kolegija konstatuoja, kad pareiškejos prašoma iš atsakoves jos naudai priteisti 1 799, 90 Lt patirtu išlaidu suma neviršija Rekomendacijose nustatytu maksimaliu priteistinu dyd˛iu, todel jos prašymas del bylinejimosi išlaidu priteisimo tenkintinas ir jai iš atsakoves priteistina 1 799, 90 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

nusprende:

pareiškejos UAB „Vilniaus vandenys“ skunda patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agenturos vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-09-30 Privalomuosius nurodymus Nr. VR-14.2-97, Nr. VR-14.2-98 ir Nr. VR-14.2-99.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2010-10-12 sprendimus Nr. VR-1.7-1689, Nr. VR-1.7-1688 ir VR-1.7-1689.

Pareiškejos UAB „Vilniaus vandenys“ prašyma del bylinejimosi išlaidu atlyginimo patenkinti.

Priteisti pareiškejai UAB „Vilniaus vandenys“, i. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakoves Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agenturos 1 799, 90 Lt (viena tukstanti septynis šimtus devyniasdešimt devynis litus ir 90 cnt) bylinejimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skunda tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant ji per Vilniaus apygardos administracini teisma.