- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- 2A-679/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00926-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Alvydo Poškaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1076-622/2013 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Motormobil“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau tekste ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą Dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau tekste - Patikrinimo aktas). Ieškovo teigimu, Inspekcija 2011 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-66, kuriuo nusprendė iš dalies patvirtinti Inspekcijos 2011 m. birželio 6 d. patikrinimo aktą Nr. AC 16-9, kuriuo ieškovas privalo sumokėti 4 805 010 Lt, t. y. 161 069 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 449 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 48 321 Lt pridėtinės vertės mokesčio baudą, 2 776 522 Lt pelno mokesčio, 647 866 Lt pelno mokesčio delspinigių, 832 957 Lt pelno mokesčio baudą, 203 706 Lt socialinio mokesčio, 73 008 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 61 112 Lt socialinio mokesčio baudą (1 t., 49-53 b. l.). Ieškovo teigimu, Patikrinimo akte ir jį patvirtinančiame sprendime nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog ieškovas, vykdydamas savo veiklą lengvuosius automobilius pardavė ženkliai mažesnėmis kainomis, nei tuo metu rinkoje galiojo lengvųjų automobilių kainos, todėl neapskaitė ir nedeklaravo visų pajamų bei sumažino mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą. Todėl už tikrinamą laikotarpį (nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31) bendrovės pajamos iš automobilių pardavimo apskaičiuotos taikant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau tekste ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatas, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Ieškovo nuomone, Inspekcija nepagrįstai ir neteisingai remiasi ankstesnio mokestinio patikrinimo (2010-01-18 patikrinimo aktas Nr. AC1-35) rezultatais, kadangi Inspekcija, atlikdama 2007 m. – 2008 m. patikrinimą neatsižvelgė į ieškovo išsakytas pastabas dėl 2005 m. – 2006 m. patikrinimų dėl naudotų šaltinių ir jų vertinimo, taip pat į savo pačios patvirtinimą apie įrodymų nepakankamumą. Kartu su Patikrinimo aktu ieškovui nebuvo pateikti iš pirkėjų gauti paaiškinimai, todėl ieškovas neturi galimybės įvertinti, ar gauta informacija yra apibendrinta teisingai. Ieškovo įsitikinimu, nei vienas iš Inspekcijos naudojamų šaltinių negali būti pagrindas išvadai, kad ieškovas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas už parduotus automobilius Lietuvoje, 5 Lizingo bendrovėms parduotus ir Lizingo bendrovėms perparduotus ir 3 655 parduotus ir eksportuotus automobilius. Kadangi nėra teisingo pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodytos pardavimo kainos neatitinka rinkos kainų, nėra pagrindo taikyti MAĮ 70 straipsnio nuostatų ir perskaičiuoti mokesčio bazę. Be to, Inspekcija netyrė ir nenustatė defektuotų automobilių rinkos vertės, nesilaikė įvertinimo principų ir taisyklių, taikė nepagrįstą ir neteisingą apskaičiavimo metodiką (1 t., 2-9 b. l.).
I. Pirmosios instancijos eismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino - panaikino Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“. Teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi Inspekcijos inicijuoto Klaipėdos apygardos prokuratūros ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-02052-11, dėl UAB „Motormobil“ mokesčių vengimo, medžiaga, iš kurios matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklausta 19 liudytojų, kurie negalėjo tiksliai nurodyti asmenų, kuriems sumokėjo didesnes sumas už perkamus automobilius, negu buvo deklaruojama. Todėl ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad nepaneigti UAB „Motormobil“ direktoriaus parodymai, jog jis už parduotas transporto priemones, kaip įmonės „Motormobil“ direktorius gavo tokias pinigų sumas, kokios yra pažymose-sąskaitose, kasos pajamų orderiuose bei PVM sąskaitose-faktūrose, kurios apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kadangi nebuvo nustatytas apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas, UAB „Motormobil“ direktoriui ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl kaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip rašytiniu įrodymu, laikė, kad ieškovo reikalavimas dėl Patikrinimo akto panaikinimo yra pagrįstas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ginčas teismingas administraciniam teismui.
2. Teismas nemotyvavo, kuo remdamasis teigia, jog mokesčių administratorius tinkamai neištyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nepateikta byloje surinktų įrodymų analizė, pateikti įrodymai nebuvo apibendrinti, nepadarytos išvados dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių. Teismas priimdamas sprendimą išimtinai rėmėsi vien tik ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nevertino mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių bei nevertino ar pagrįstai ieškovui buvo apskaičiuota papildoma mokėtina mokesčių suma. Tokiu būdu buvo neatskleista bylos esmė, nes šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir pats nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą neturi jokios įtakos mokestinio patikrinimo metu padarytoms išvadoms ir apskaičiuotoms mokesčių sumoms, nes papildomos mokesčių sumos buvo apskaičiuotos vadovautis MAĮ ir Mokesčio apskaičiavimo taisyklių nuostatomis. Baudžiamoji ir mokestinė atsakomybė yra atskiros teisinės atsakomybės rūšys. Suformuotoje teismų praktikoje būtent taip yra aiškinamos ir atribojamos mokestinė ir baudžiamoji atsakomybė, kurių paskirtis ir poveikio priemonės yra skirtingi, nors ir atsiranda tų pačių veiksmų pagrindu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A6-238/2007; 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-1832/2008). Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik po atlikto mokestinio patikrinimo, kurį inicijavo Inspekcija. Ikiteisminių institucijų atlikti veiksmai ir priimti sprendimai negali įtakoti mokestinio patikrinimo rezultatų ir negali paneigti mokesčių apskaičiavimo teisingumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas ieškinį priėmė išsiaiškinęs bylos teismingumą (2011 m. spalio 21 d. nutartis atsisakyti priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-2279-622/2011, ieškovo 2011 m. spalio 28 d. atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui), todėl nėra pagrindo kelti klausimo dėl aptariamos aplinkybės neįvertinimo.
2. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovo atstovė pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovo atstovė motyvavo esmine tyrimo baigties reikšme nagrinėjamoje byloje. Teismas 2012 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymą tenkino. Todėl apelianto argumentai, kad ikiteisminių institucijų atlikti veiksmai ir priimti sprendimai negali įtakoti mokestinio patikrinimo rezultatų ir negali paneigti mokesčių apskaičiavimo teisingumo, prieštarauja atsakovo ankstesniems veiksmams ir motyvams.
3. Atliekant ikiteisminį tyrimą ieškovo vadovas buvo įtariamas apgaulingu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl pažeidimų, kurie savo pobūdžiu ir apimtimi atitinka MAĮ 70 straipsnyje išvardintus atvejus, nurodytus kaip pagrindą, leidžiantį mokesčių administratoriui mokesčio bazę perskaičiuoti. Įtarimai suformuluoti turint visą Patikrinimo aktą, šaltinius, kurių pagrindu inspekcija konstatuoja esant pagrindą atlikti mokesčio bazės perskaičiavimą. Ikiteisminis tyrimas vyko pareikštų įtarimų tik dėl galimų pažeidimų apklaustų pirkėjų - fizinių asmenų apimtyje. Vienoje dalyje (dėl parduotų automobilių Lietuvoje kitiems asmenims nei tie, kurie pateikė paaiškinimus), 5 lizingo bendrovėms parduotų ir lizingo bendrovėms perparduotų bei 3655 parduotų išeksportuotų automobilių) tyrimas nebuvo pradėtas, o kitoje dalyje, dėl kurios buvo pradėtas, tyrimas nutrauktas. Taigi nepasitvirtino įtarimai dėl pažeidimų, kurie mokesčių teisėje laikomi pagrindu perskaičiuoti mokesčio bazę (MAĮ 70 str.). Nesant pagrindo taikyti MAĮ 70 straipsnį, mokesčio bazė negali būti perskaičiuojama.
4. Šioje byloje mokestinės ir baudžiamosios atsakomybės santykis neturi teisinės reikšmės, kadangi klausimas iš esmės išspręstas dėl pagrindo taikyti MAĮ 70 straipsnį nebuvimo.
5. Patikrinimo akte neįvertinta aplinkybė, kad Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo apklausti (išskyrus vieną) paaiškinimus Inspekcijai teikę asmenys, konstatuota, jog nėra paneigti Bedrovės buvusio vadovo parodymai apie tai, kad jis už parduotas transporto priemones, kaip įmonės direktorius gavo tokias pinigų sumas, kokios yra nurodytos pažymose, sąskaitose, kasos pajamų orderiuose bei PVM sąskaitose faktūrose, kurios apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kiti šaltiniai, kuriais Inspekcija remiasi išvadai dėl pagrindo perskaičiuoti mokesčio bazę remiantis MAĮ 70 straipsniu egzistavimo pagrįsti, taip pat nėra tinkami. Inspekcija, juos nurodžiusi Patikrinimo akte, nepateikia jokių argumentų dėl Bendrovės išdėstytos pozicijos šiuo klausimu.
6. Lizingo bendrovėms parduotų automobilių kainomis motyvuoti išvadą, kad Bendrovė nedeklaravo visų pajamų bei sumažino mokesčių sumokėjimą, nėra pagrindo. Kaip ir nurodyta Patikrinimo akte, vidutinė rinkos vertė, apgadinimo laipsnis ir nesugadintų ir tinkamų panaudojimui ar realizavimui automobilio agregatų ir dalių vertė nustatyta UAB „Pajūrio autorika“. Pažymi, kad muitiniam vertinimui pateikti automobiliai buvo įvertinti tos pačios vertinimo įmonės, vertinimo ataskaitos pateiktos muitinei ir ten priimtos kaip teisingos. 3655 automobiliai buvo eksportuoti. Nė vienas eksportuoto automobilio pirkėjas nebuvo apklaustas. Taigi Inspekcija vienais atvejais UAB „Pajūrio autorikos“ vertinimą priima, kitais atvejais - ne, nors nenurodo, kuo remiantis daromas toks skirtumas. Inspekcijos vertinimas nenuoseklus ir nemotyvuotas. Dėl automobilių, kurie vėliau (antru pardavimu) buvo parduoti Lizingo bendrovėms, Inspekcija nenurodo, kuo remdamasi į Patikrinimo akto lentelę Nr.4 įrašė rinkos kainą. Taip pat nenurodo, kokia kaina pirkėjai pardavė automobilius Lizingo bendrovėms. Nėra žinoma, ar pardavimo kaina Lizingo bendrovėms skiriasi nuo kainos, kuria automobilius pardavė Bendrovė.
7. Inspekcija negali remtis Žinyno kainomis (Žinyne skelbiamos nedaužtų, neskendusių ir/ar kitaip nedefektuotų automobilių rinkos vertės), vertindama parduotų ir į Rusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Baltarusiją eksportuotų automobilių rinkos kainas. Kaip nurodyta Patikrinimo akte, kainų palyginimas atliktas priklausomai nuo markės, automobilio galingumo parametrų bei gamybos metų. Tai reiškia, kad visiškai neatsižvelgiama į automobilio techninę būklę, kas aptariamu atveju yra esminis veiksnys nustatant automobilių, kuriuos pardavė Bendrovė, rinkos vertę. Taikydama UAB „Pajūrio autorika“ nustatytą apgadinimo laipsnį visiems automobiliams, Inspekcija netiesiogiai pripažįsta, kad rinkos kaina negali būti tapati Žinyne skelbiamos rinkos vertei. Dėl šios priežasties aptariamas šaltinis negali būti naudojamas motyvuojant rinkos kainos ir pardavimo kainos neatitikimą. Inspekcija tyrė ne tą rinką, kurioje veikia Bendrovė. Tirta ne tos pačios rinkos objektų (automobilių) rinkos vertė. Patikrinimo akte nėra nurodytas nė vienas šaltinis, kurio pagrindu galima būtų diskutuoti dėl Bendrovės nurodytos automobilių kainos atitikimo rinkos vertei. Žinynas, kuriuo remiasi Inspekcija, nurodo vidutines eksploatuojamų Lietuvoje automobilių rinkos kainas. Vidutinė reikšmė yra vidurkis tarp didžiausios kainos ir mažiausios, taigi rinkos vertė apima abi kraštutines kainas. Inspekcija neįvertina, kokia galėtų būti mažiausia ir didžiausia kaina, patenkanti į vidutinei kainai apskaičiuoti tenkančias ribas, taip pat ir atsakovo kviestas liudytojas negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl būtent tik vidutinė kaina yra teisinga rinkos kaina. Be to, Inspekcija nenurodo, kad esama ir kito žinyno - Automobilių importo kainos, leidžiamo Transporto mokslinio-tiriamojo centro. Būtina skirti dvi skirtingas - Lietuvoje eksploatuojamų nuo importuojamų ir iš karto eksportuojamų automobilių - rinkas, kadangi antrosios rinkos automobilių kainos yra žemesnės dėl neįskaitomo PVM, būsimų remonto sąnaudų, taip pat įvertinus, jog importuotojams į Kazachstaną ir kitas šalis reikia mokėti importo muitą. Atsakovo kviestas liudytojas patvirtino, kad naudotasi buvo Lietuvoje eksploatuojamų automobilių rinkos vidutinės vertės žinynu.
8. 2010 m. sausio 18 d. Patikrinimo aktas Nr.ACl-35 surašytas atlikus pakartotinį patikrinimą, kai Bendrovė dėl pirminio akto (2009-07-10 Nr.ACl-14) už 2005-02-17 - 2006-12-31 laikotarpį pateikė pastabas. Ankstesnio patikrinimo metu Inspekcija naudojo analogiškus (pirkėjų paaiškinimai) ir tuos pačius (Žinynas) šaltinius. Atliekant pakartotinį patikrinimą, Bendrovė ir Inspekcija 2010 m. sausio 15 d. pasirašė susitarimą Nr. l dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, esant MAĮ 71 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. kai nė viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo skaičiavimams pagrįsti. Bendrovė neturėjo nepriklausomų turto vertintojų ataskaitų, parengtų pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tačiau tai taip pat reiškia, kad Inspekcijos naudoti šaltiniai nebuvo tinkami, o atliktas informacijos vertinimas nebuvo teisingas. Inspekcija, pasirašydama susitarimą, pripažino, jog neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimui pagrįsti, t. y. automobilių pirkėjų ir Žinyno informacija nėra pakankami įrodymai.
9. Inspekcija nesiaiškino, kokia yra tikroji Bendrovės parduotų automobilių kaina. Bendrovės pateiktoje lentelėje surašyti duomenys apie 536 importuotų automobilių įsigijimą ir pardavimą. Pažymi, kad automobiliai buvo įvertinti muitinės vertės nustatymo tikslu prieš jų pardavimą, ir ataskaitos buvo pateiktos muitinei. Iš šios lentelės akivaizdu, kad Bendrovė pardavė automobilius artima likutinei vertei kaina, t. y. įvertinus apgadinimą ir jo ištaisymo kainą. Kiekvieno automobilio pardavimo kaina buvo nustatoma individualiai derantis su pirkėju, todėl matyti normalus rinkos sąlygomis nukrypimas. 83 automobilių atstatymo vertė (išlaidos) viršija rinkos vertę. Laikas iki pardavimo yra per trumpas, kad automobiliai būtų buvę suremontuoti iki tokios būklės, kad keistųsi jų kaina. Todėl Inspekcijos teiginys, kad pajamos iš automobilių pardavimo neatitinka rinkos kainų yra visiškai neteisingas.
10. Inspekcija nesilaikė įvertinimo principų ir taisyklių, taikė neteisingą metodiką. MAĮ 70 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Šiuos principus deklaruoja ir Inspekcija. Taip pat nurodoma, kad pagal Taisyklių 25-27 punktus parenkamas ekonominių modelių metodas, kai gali būti naudojami duomenys iš įvairių šaltinių, kad atspindėtų, kuo tikslesnius skaičiavimams atlikti reikalingus rodiklius; pagal 28 punktą, mokesčių administratorius privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti, vertinimui atlikti turi būti pasirinktas toks informacijos šaltinis, kuris leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti vertinimą. Inspekcija, nors ir deklaravo minėtus principus ir taisykles, tačiau jų nesilaikė. Šaltinių pasirinkimas neatitinka protingumo principo ir neleidžia vertinimo atlikti tiksliai ir objektyviai, nes neturi būtinojo bendro rodiklio — bendros rinkos ir apgadinimo.
11. Inspekcija nepateikia faktinių aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad byloje (mokesčių administratorius taip pat taikė MAĮ 70 str.) yra teisiškai reikšminga ta faktinė aplinkybė, ar pareiškėjas gavo daugiau apmokestinamųjų pajamų, negu oficialiai yra nurodęs, ir kad įrodinėjimo dalykas šioje byloje - apčiuopiamas neapmokestintų pajamų gavimas. Iš esmės labiausiai teisiškai reikšminga, ar iš tikro buvo gauta didesnė apmokestintina pinigų suma nei deklaruota, o tai (kad pajamos buvo gautos iš tikro) turi įrodyti mokesčių administratorius - jis turi pagrįsti realiai mokesčių mokėtojo gautas bei neapskaitytas pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.A556-1359/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.A556-1649/2012). Nagrinėjamu atveju Inspekcija neįrodė, kad Bendrovė gavo daugiau pajamų nei apskaitė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliaciniame skunde keliamas bylos teismingumo klausimas; pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat ginčijamas motyvuojant neatskleista bylos esme, nes teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis išimtinai ikiteisminio tyrimo medžiaga, tinkamai neįvertinęs šalių argumentų, byloje esančių rašytinių įrodymų, faktinių bylos aplinkybių bei teisinio reglamentavimo ginčo klausimu.
Dėl neatskleistos bylos esmės.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2011 m. rugsėjo 20 d. mokesčių administratoriaus sprendimo patvirtinti patikrinimo aktą Nr. (6.5)-66, kuriuo iš dalies patvirtintas Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. birželio 6 patikrinimo aktas Nr. AC16-9 dėl ieškovui papildomai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos ir mokestinių baudų. Ieškovas teismo prašė panaikinti 2011 m. rugsėjo 20 d. mokesčių administratoriaus sprendimą, šį reikalavimą grįsdamas neteisingai apskaičiuotais ankstesnio mokestinio patikrinimo rezultatais, neteisingai nurodytu mokesčių perskaičiavimo pagrindu (MAĮ 70 str.), neteisingai perskaičiuota realizuotų defektuotų automobilių mokesčio baze, neteisinga apskaičiavimo metodika, neteisingai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apskrities VMI iniciatyva Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyboje 2011 m. lapkričio 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02052-11 pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Motormobil“ veiklos. Įtarimas šioje byloje buvo pareikštas UAB „Motormobil“ direktoriui G. B. dėl apgaulingai tvarkomos įmonės buhalterinės apskaitos, neteisingų duomenų teikimo apie pajamas ir pelną. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nebuvo nustatytas apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas, t. y., ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad nepaneigti UAB „Motormobil“ direktoriaus parodymai, jog jis už parduotas transporto priemones, kaip įmonės „Motormobil“ direktorius gavo tokias pinigų sumas, kokios yra pažymose-sąskaitose, kasos pajamų orderiuose bei PVM sąskaitose-faktūrose, kurios apskaitytos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir 2013 m. sausio 30 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kaip rašytiniu įrodymu, laikė, kad ieškovo reikalavimas dėl prašomo panaikinti Patikrinimo akto yra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad baudžiamajame procese sprendžiamas galimai nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas mokesčio mokėtojo apmokestinimo klausimas ir abu šie procesai vykdomi pagal skirtingus teisės aktus, turi skirtingus tikslus, skirtingus subjektus, kas sąlygoja skirtingą šiuose procesuose turimų įrodymų bei nustatytų aplinkybių vertinimą ir gali nulemti skirtingą šių procesų rezultatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007). Baudžiamosios bylos baigtis šiuo atveju negali iš esmės padaryti įtakos ieškovo apmokestinimui, nes mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia apskaičiuotų mokestinių sumų pagrįstumą. Ieškovo buvusiam vadovui palanki baudžiamosios bylos baigtis šiuo atveju liudija įrodymų nepakankamumą baudžiamosios atsakomybės prasme, tačiau ne ieškovo mokestinės atsakomybės prasme. Todėl apeliantas teisus nurodydamas, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013 m. sausio 30 d. nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02052-11 UAB „Motormobil“ vadovui yra nepakankamas pagrindas panaikinti ieškovo skundžiamą atsakovo sprendimą. Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo, nepasisakė dėl jų sprendime, todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog tokiu būdu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Dėl neištirtų faktinių aplinkybių apimties, pobūdžio bei teisinio reglamentavimo, yra pagrindas išvadai, kad byla dėl ieškovo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi ir naujais aspektais, todėl konstatuotinas bylos esmės neatskleidimas, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl rūšinio bylos teismingumo.
Apelianto nuomone, ginčas teismingas administraciniam teismui. Tuo tarpu ieškovas atsiliepime teigia, kad bylos teismingumo klausimas šioje byloje jau išspręstas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas 2011 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį konstatuodamas, kad byla teisminga administraciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-19/2012 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo motyvuodamas tuo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą (UAB „Motormobil“), visi reikalavimai nagrinėjami įmonės bankroto byloje, tačiau nurodydamas ir tai, jog būtina įvertinti kitus aspektus, sprendžiant teismingumo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, grįžus bylai iš apeliacinės instancijos teismo, bylos teismingumo klausimo kitais aspektais neanalizavo, o 2012 m. sausio 30 d. rezoliucija priėmė ieškinį, ir tokiu būdu pradėjo bylą civilinio proceso tvarka. Kaip teisingai nurodo apeliantas, nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusi nauja Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Taigi, nors, viena vertus, nauju teisiniu reglamentavimu buvo nustatytas tik teritorinis bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius teismingumas, neišskiriant ginčų priskirtinumo administraciniams ar bendrosios kompetencijos teismams, antra vertus, nei Administracinių bylų teisenos įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nesant tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, kad mokestiniai ginčai, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, bylos teismingumas nustatytinas pagal bendruosius principus. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad reikalavimai, tiek pareikšti bankrutavusiai įmonei, tiek reikalavimai, kuriuos reiškia bankrutavusi įmonė, priklausomai nuo reikalavimų teisinio pobūdžio, t. y. nuo teisinių santykių teisinio pobūdžio, gali būti nagrinėjami tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniuose teismuose pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Sprendžiant šioje byloje ieškinio priėmimo klausimą dar nebuvo suformuotos aiškios teismų praktikos dėl tokio pobūdžio bylų teismingumo, tačiau pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą ir Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus tokios bylos teismingos administraciniams teismams (CPK 36 str., ABTĮ 21 str.) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 17 d. nutartis, priimta byloje BUAB „Girtauta“ v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija). Todėl pripažinus, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus skundžiamą sprendimą byla perduotina nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.