Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-525-954/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-13
Bylos Nr.: 1A-525-954/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-00640-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Kaltinamasis: M. K.
Nuteistasis: V. V.
Advokatai: Stasė Kupčiūnienė, Marytė Vietaitė

Kategorijos

2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.16.4.1Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198-1 str. 1 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-525-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00640-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.2; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Santai Golovkaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kavaliauskienei,išteisintajam M. K., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,nuteistajam V. V., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme,

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdai, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Iš V. V. priteistos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos 622,36 Eur proceso išlaidos.

M. K. iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo nusikaltimų padaryme.

Iš nuteistojo V. V. priteista: M. M. naudai 200 Eur turtinės žalos, VšĮ „(duomenys neskelbtini)” naudai 1 150 Eur turtinės žalos.

M. M. ir VšĮ “(duomenys neskelbtini)” ieškiniai prieš M. K. atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. K. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį išteisintas kaltinant tuo, kad jis 2019 m. sausio 3 d. apie 16.30 val. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, V. V. nurodžius (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui skambinti atsitiktinai pasirinktiems asmenims ir įgyti svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, po ko 2019 m. sausio 3 d. apie 16.30 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į nukentėjusiosios M. M. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, apgaule - teigdamas, kad per banko sąskaitą vykdomos neteisėtos bankininkystės operacijos, išgavo M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo duomenis – vartotojo identifikavimo kodą, slaptažodį ir AB „Swedbank“ paslaugų internetu slaptažodžių kortelės kintamus kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiuos neteisėtai įgytus duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui veikiant bendrininkų grupėje, V. V. nurodžius M. K. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vykdydamas V. V. nurodymą, socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino skelbimą, kad „Reikalinga, mergina turinti el.swedbank bankininkyste.Darbas lengvas.ATLYGIS 50 eurų UZ DIENA. Placiau teirautis PM“, susisiekė su A. L., melagingai teigdamas, kad viršija savo sąskaitos limitą užsakymams ir užsakovas perves pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisijungus prie M. M. asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir per internetinę AB „Swedbank“ sistemą prisijungus prie VšĮ “ (duomenys neskelbtini)” banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pervedus M. M. vardu iš M. M. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) -200 eurų ir iš AB „Swedbank“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)” priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) -1150 eurų į A. L. AB „Swedbank” sąskaitą, V. V. prašymu jis pateikė savo motinos I. K. duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, V. V. nurodžius A. L. išgryninti 1350 eurų, dėl ko ši 2019 m. sausio 3 d. 17.08 AB „Swedbank“ bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 1350 eurų, tą pačią dieną A. L. 1250 eurų per AB „(duomenys neskelbtini)“ vietine pinigų perlaida pervedė M. K. nurodytam asmeniui, jo motinai I. K., kuriai apie šią vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai M. M. priklausantį 200 eurų turtą ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)” priklausantį 1 150 eurų turtą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas išteisindamas M. K. nurodė, kad kaltinimas nepateikė jokių neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, kad M. K. žinojo apie svetimo turto įgijimą apgaule, apie neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis bei jų panaudojimą, apie neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, todėl, esant abejonėms dėl jo dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme, jis išteisinamas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti nuosekliais kaltinamojo M. K. paaiškinimais, kad kaltinamasis V. V. padarė nurodytus nusikaltimus. Teismo nuomone, bylos nagrinėjimo metu įrodyta, jog V. V. prašė kaltinamojo M. K. pastarojo motinos I. K. asmens duomenų (vardo pavardės, gimimo metų, adreso ir t. t.), kuriuos, nežinodamas, kad motinai bus pervesti iš nukentėjusiosios M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)” apgaule įgyti pinigai, M. K. ir perdavė V. V., galimai, kaip nurodyta kaltinime 2019 m. sausio 3 d.. Kaltinamasis M. K. tvirtino, jog V. V. jam sakė, kad motinai bus pervesti asmeniniai pinigai, tačiau, kaip byloje buvo įrodyta, I. K. buvo pervesti apgaule iš nukentėjusiosios M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)” įgyti pinigai (atitinkamai 200 ir 1 150 Eur ). Teismo nustatytos aplinkybės tik dar kartą įrodo, jog V. V. ne tik žinojo ir pažinojo nurodytus nusikaltimus tiesiogiai vykdžiusius asmenis, tačiau ir veikė su jais bendrininkų grupėje. Tai įrodo ne tik V. V. nusikalstamų veikų padarytus objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius (tiesioginę tyčią), t. y. jog asmuo elgėsi sąmoningai, suvokė savo veiksmų neteisėtumą, nusikalstamumą, norėjo taip elgtis ir elgėsi. Kaltinamasis V. V. neigė kaltę visiškai, neigė bet kokias sąsajas su jam inkriminuotomis veikomis, teigė, jog M. K. jį apkalba. Priešingai, negu aiškina kaltinamasis, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo abejoti (netikėti) M. K. paaiškinimais apie V. V. vaidmenį veikų padaryme. Nes kaltinamojo V. V. dalyvavimą nurodytų nusikaltimų padaryme patvirtina teismo nustatyta logiška ir nuosekli visų veiksmų ir įvykių grandinė, tik dar kartą patvirtinanti kaltinamojo M. K. parodymų teisingumą. V. V. paaiškinimus, kad jis nedalyvavo šių nusikaltimų padaryme, jį M. K. apkalba, netgi veikų padarymo metu galėjo nebūti pataisos namuose, paneigia duomenys iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Byloje nustatyta, jog veikų padarymo metu, t. y. 2019 m. sausio 3 d., tiek M. K., tiek V. V. buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Be to, jie bausmę atlikinėjo tame pačiame l-me būryje. Tik M. K. 122-me kambaryje, o nuteistasis V. V. - 124 kambaryje, tačiau jie galėjo laisvai susitikti ir bendrauti.

Šalies argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria M. K. išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti M. K. kaltu, padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti: pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvė atėmimo bausme, pagal BK 215 straipsnio 1 dalyje 1 metų 6 mėnesių. laisvės atėmimo bausme. Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 5 dalimis ir skirti galutinę bausmę 3 metus laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose. Taip pat pakeisti nuosprendžio dalį, kuria V. V. buvo pašalintas inkriminuotas kaltinimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, ir pripažinti V. V. kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai prieš M. K. buvo atmesti, M. M. civilinį ieškinį tenkinti ir ieškovei iš V. V. ir M. K. priteisti solidariai 200 Eur turtinės žalos, ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti ir ieškovei iš V. V. ir M. K. priteisti solidariai 1150 Eur turtinės žalos. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.1. Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į nuosprendį, kaltinamojo M. K. kaltės neigimas yra vertinamas skirtingai negu V. V.. Kaltinamųjų M. K. ir V. V. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu yra prieštaringi, todėl juos būtina vertinti kritiškai bei atsižvelgiant į kitus objektyvius įrodymus byloje.

3.2. Apeliantė pažymi, kad byloje neabejotinai įrodyta, kad M. K. susitarė su V. V., su kuriuo jis buvo pažįstamas, kad paprašys mamos, ar galėtų ant jos sąskaitos pasidėti ir palaikyti tam tikrą sumą pinigų. Minėtus veiksmus M. K. atliko. V. V. nurodė M. K. tuos pinigus, kurie yra pas jo mamą, pervesti kitiems asmenims už atlygį, kurių sąskaitų numerius davė. Pažymėtina, kad atliekamuose veiksmuose egzistuoja atlygio aspektas, t. y. už tam tikrą veiksmą siūloma pinigų, kas nesuponuoja vien tik abipusio pasitikėjimo pagrindu pagrįstų asmenų santykių. Byloje išvardinti nustatyti objektyvūs duomenys atskleidžia tam tikrą schemą/modelį, kurio pagalba kaltinamieji M. K. ir V. V. tikėjosi pasipelnyti M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, t. y. egzistuoja tam tikros nusikalstamos veikos plano schema. Anot apeliantės M. K. buvo įprasta, jog V. V. prašytų pervesti pinigus į kito asmens sąskaitą. Akivaizdu, kad toks pinigų perdavimo galutiniam gavėjui būdas (t. y. per kelis asmenis) galėtų tarnauti nusikalstamai veikai. M. K. tikina, kad ką jam nurodinėjo V. V., tą jis pasakydavo savo mamai ir atlikdavo. M. K., remiantis, iš esmės, vien jo parodymais, neklausė ir nesidomėjo kokiu būdu buvo gauti šie pinigai, atitinkamai negalėjo žinoti apie atliekamą sukčiavimą. Šiuos jo parodymus iš dalies patvirtina tik liudytojos I. K. parodymai, kuriais remiantis, jos sūnus paprašė padėti draugui ir perduoti nurodytam asmeniui pinigus. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, negalima vienareikšmiškai teigti, jog asmuo nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir naiviai tikėjo pažįstamo V. V. žodžiais. Teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad M. K. sąmoningai dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Manytina, kad, kaip nepagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, negalima kategoriškai atmesti tikimybės, kad pastarasis neatliko minėtų veiksmų.

3.3. Skundo autorė nurodo, kad V. V. bendrininkavo su M. K., t. y. su pakaltinamu bei sulaukusiu nustatyto amžiaus asmeniu. V. V. taip pat veikė bendrininkų grupėje su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Teismų praktikoje susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, o kadangi šio asmens pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti, bendrininkų grupės aplinkybė dažnai šalinama iš kaltinimų ir teismų nuosprendžių.

3.4. Apeliantė pažymi, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė prieštaringas išvadas ir nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis M. K. ir jo gynėja advokatė Marytė Vietaitė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. V. neturėjo ką pasakyti, o jo gynėja advokatė Stasė Kupčiūnienė prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šalies argumentai

5. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo M. K. pripažinti kaltintu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, o nuosprendžio dalį dėl V. V. BK 24 straipsnio 1 dalies pašalinimo pakeisti ir jį pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, paskirti jos siūlomas bausmes, kurias subendrinti BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies pagrindu bei pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, iš esmės sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto M. K. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad M. K. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį M. K. atžvilgiu, nurodė, kad M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė dalyvavęs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, o kaltinimas nepateikė jokių neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, kad jis žinojo apie svetimo turto įgijimą apgaule, apie neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ir jo duomenimis bei jų panaudojimo, apie neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įrodymus vertino selektyviai, nesujungdamas jų į nuoseklią, loginę grandinę, tad pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.

8. Kadangi pirmosios instancijos teismas M. K. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog M. K. padarė BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl M. K. išteisinimo naikintina ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinusi byloje esančius įrodymus, nustatė: M. K. 2019 m. sausio 3 d. apie 16.30 val. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir V. V., pastarajam nurodžius (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui skambinti atsitiktinai pasirinktiems asmenims ir įgyti svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, po ko 2019 m. sausio 3 d. apie 16.30 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į nukentėjusiosios M. M. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, apgaule - teigdamas, kad per banko sąskaitą vykdomos neteisėtos bankininkystės operacijos, išgavo M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo duomenis – vartotojo identifikavimo kodą, slaptažodį ir AB „Swedbank“ paslaugų internetu slaptažodžių kortelės kintamus kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiuos neteisėtai įgytus duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui veikiant bendrininkų grupėje, V. V. nurodžius M. K. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vykdydamas V. V. nurodymą, socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino skelbimą, kad „Reikalinga, mergina turinti el.swedbank bankininkyste.Darbas lengvas.ATLYGIS 50 eurų UZ DIENA. Placiau teirautis PM“, susisiekė su A. L., melagingai teigdamas, kad viršija savo sąskaitos limitą užsakymams ir užsakovas perves pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisijungus prie M. M. asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir per internetinę AB „Swedbank“ sistemą prisijungus prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pervedus M. M. vardu iš M. M. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) -200 eurų ir iš AB „Swedbank“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) -1150 eurų į A. L. AB „Swedbank“ sąskaitą, V. V. prašymu jis pateikė savo motinos I. K. duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, V. V. nurodžius A. L. išgryninti 1350 eurų, dėl ko ši 2019 m. sausio 3 d. 17.08 AB „Swedbank“ bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 1350 eurų, tą pačią dieną A. L. 1250 eurų per AB „(duomenys neskelbtini)“ vietine pinigų perlaida pervedė M. K. nurodytam asmeniui, jo motinai I. K., kuriai apie šią vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai M. M. priklausantį 200 eurų turtą ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 150 eurų turtą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Išteisintasis M. K. kaltu neprisipažino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad neatliko jokių veiksmų ir nieko neapgaudinėjo. Su V. V. buvo pažįstami, kartu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose 1 būryje, tik gyveno skirtinguose kambariuose. V. V. paprašė pagalbos, tai yra ar galėtų pasidėti pinigus. Jo pasiteiravo ar pas mamą ir sutiko. Už tai gavo 20 Eur atlygį. Po V. V. prašymo, jis mamos paprašė banko sąskaitos numerio, o ją gavęs, perdavė V. V.. Mamai skambino V. V. duotu telefonu. Su V. V. nekalbėjo apie pinigų kilmę. V. V. minėjo, kad tai jo pinigai. Tik po 9 mėnesių sužinojo, kad pinigai nešvarūs. Nei A. L., nei M. M. nepažįsta. Po kurio laiko V. V. davė sąskaitos numerį, asmens vardą ir pavardę, kuriuos perdavė mamai. Pastaroji turėjo pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą. V. V. sakė mamai pasilikti 20 Eur. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Taip pat M. K. nurodė, jog jis nėra anksčiau teistas už sukčiavimus, jis tik eidavo paimti pinigų, buvo vadinamomis „kojomis“. Ar V. V. buvo teistas už sukčiavimą nežino (4 t., b. l. 138–139). 2019 m. rugsėjo 13 d. apklausiamas įtariamuoju M. K. nurodė, kad prie įtarime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo nėra prisidėjęs, todėl kaltu neprisipažįsta. Tikslios datos neprisimena, tačiau galėjo būti panašiu, įtarime nurodytu laiku, kartu bausmę atliekantis V. V., su kuriuo buvo pažįstami dar laisvėje, jo paprašė, ar galėtų ant jo mamos sąskaitos pasidėti ir palaikyti tam tikrą sumą pinigų. Tikslios sumos neatsimena. V. V. ir anksčiau jo buvo to prašęs. V. V. nesakė iš kur ir kokiu būdu jis gavo tuos pinigus, o jis ir neklausė, nes jam net nekilo įtarimas, jog tie pinigai gali būti įgyti sukčiavimo būdu. Gali būti, kad šiuos pinigus motinai I. K. padavė A. L.. Jis tik mamą informavo, jog reikia palaikyti jo draugo pinigus. Netrukus, gal kitą dieną po pinigų gavimo, jam V. V. nurodė tuos pinigus, kurie yra pas jo mamą, pervesti kitiems asmenims, kurių sąskaitų numerius davė, bet jis nepamena nei sąskaitų numerių, nei sumų, nei asmenų pavardžių, kuriems reikėjo pervesti. Ką jam nurodė V. V., tą jis pasakydavo savo mamai, kam ir kiek reikia pervesti. Tačiau jis net neįtarė, kad pinigai gali būti įgyti sukčiavimo būdu, jei būtų žinojęs tikrai nebūtų leidęs, kad tokius pinigus paduotų jo mamai. Taip pat M. K. nurodė, jog vėliau iš V. V. brolio Ž. V. sužinojo, jog pinigus iš jo mamos paėmė Ž. V. žmona ar draugė. Ž. V. prašė apie tai niekam nesakyti (2 t., b. l. 135–136).

10. Nuteistasis V. V. kaltu neprisipažino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jam M. K. nėra skolingas. Inkriminuotų nusikalstamų veikų metu buvo pyktis dėl kažkokių skolų. 2019 m. sausio 3 d., 6 d., buvo vežamas į teismus, todėl fiziškai negalėjo atlikti sukčiavimo. M. K. pažįsta nuo mažens, nes yra kraštiečiai. Teko su juo bausmę atlikti ir Alytaus pataisos namuose. Dėl kokių priežasčių M. K. nurodo kaip asmenį padariusį šias nusikalstamas veikas, nežino. Visi galvoja, kad jis yra sukčius. M. K. yra prašęs eilę kartų sąskaitos, nes kartu apsipirkdavo (5 t., b. l. 23–24). 2019 m. spalio 21 d. įtariamojo apklausos metus V. V., pasinaudojo savo kaip įtariamojo teisėmis ir atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 172), o 2020 m. vasario 6 d. įtariamojo apklausos metu nurodė, jog parodymus duos teisme (2 t., b. l. 181).

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji M. M. nurodė, kad tikslios datos neatsimena, bet į dienos pabaigą paskambino nežinomas numeris ir prisistatė policijos atstovu. Pastarasis informavo, jog rado jos pamestus dokumentus ir, kad gali įsilaužti į jos elektroninę bankininkystę. Skambinęs asmuo daug klausinėjo, todėl ji pasimetė. Po to sujungė su banko darbuotoju, kuris turėjo užblokuoti elektroninę bankininkystę. Asmuo prašė jos prisijungimo ir ji davė prisijungimo duomenis. Iš jos asmeninės sąskaitos pervesta 200 Eur, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1250 Eur. Baigus pokalbį, apie jį papasakojo kolegoms, iš kurių viena pasakė, jog tai panašu į apgavystę. Tuomet ji paskambino į banką. Bankomate patikrino sąskaitas ir po kelių valandų kreipėsi į policiją. Civiliniai ieškiniai neatlyginti, todėl prašo juos tenkinti ir priteisti iš kaltų asmenų (5 t., b. l. 24).

12. Teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. K. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad 2019 m. sausio mėnesį, tikslesnės datos neatsimena, jai paskambino jos sūnus M. K., kuris tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Paaiškino, kad jam reikia padėti pervesti pinigus jo nurodytam asmeniui. Asmens vardo ir pavardės ji neatsimena. M. K. jos paprašė, kad jai nežinomas asmuo perves 1250 Eur per „Paypost“, kuriuos ji turės išgryninti ir pervesti per „Paypost“ jo nurodytam asmeniui. M. K. už darbą jai žadėjo 20 ar 30 eurų atlygį. Datos, laiko neatsimena, į savo banko sąskaitą ji gavo 1250 Eur, kas pervedė eurus ji neatsimena, pinigus ji išgrynino „Paypost“ bankomate. Sau už darbą pasiėmė 20 ar 30 eurų, likusius 1230 ar 1220 eurus, pervedė M. K. nurodytam asmeniui į asmens sąskaitą. Sąskaitos asmens, kuriam pervedė ji neatsimena. Laikų ir datų tikslesnių taip pat nurodyti negali, nes neatsimena. A. L. nepažįsta, „Facebook“ anketos „MARIJAEGLĖ“ nežino. Iš kur jai į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai ji nežino, jų kilmės taip pat nežino (2 t., b. l. 75–76, 5 t. b. l. 23).

13. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji nurodė, jog 2018 m. gruodžio mėn. pabaigoje po Kalėdų, internetiniame tinklalapyje www.facebook.com pamatė skelbimą, kad reikalinga mergina turinti el. swedbank bankininkystę. Darbas lengvas, atlygis 50 Eur už dieną. Šis skelbimas buvo įdėtas asmens, pasivadinusio „M. E.“, vardu. Kas tas asmuo, pasivadinęs „M. E.“ - tiksliai nežino, iš kokio miesto buvo - taip pat nežino. Nežino, ar anketa sukurta vardu „M. E.“, sukurta tikro to asmens vardu, ar visai svetimo asmens vardu. Perskaičiusi minėtą skelbimą dar kažkur apie savaitę laiko galvojo, o po to, galėjo būti, kad 2019 m. sausio 2 d., susisiekė su minėtą skelbimą patalpinusiu asmeniu „M. E.”. Su minėtu asmeniu visada bendravo tik per „Messenger“ susirašinėjimo programą. Susirašinėjimo metu paklausė, koks bus darbo pobūdis. Jai atrašė asmuo, pasivadinęs „M. E.“, kad užsakinėja prekes internetu iš UK, JAV, SWE, ebay, amazon, tačiau yra viršijęs savo sąskaitos limitą užsakymams ir ieško merginos, turinčios el. bankininkyste, kuri norėtų užsidirbti papildomų pinigų į dieną po 50 eurų. Jai daryti nieko nereikės, tiesiog užsakovas jai perves į jos banko sąskaitą pinigus, o ji juos turės nuimti ir paduoti jam. Jos dar paklausė, iš kokio ji miesto. Atrašė, kad iš Panevėžio. Tada dar paklausė, koks jos pinigų nuėmimo limitas per dieną. Pažiūrėjusi parašė, kad 870 Eur. Tada asmuo parašė, jog pasididintų pinigų nuėmimo limitą per dieną iki maksimumo. Ji sutiko, tuomet per savo el. bankininkystę padidino nuimamų pinigų limitą iki 1400 Eur. To asmens klausė ar čia viskas bus gerai, ar nebus apgauta, nes nebuvo susidūrusi su tokia situacija, tokiu darbo pobūdžiu. Asmuo ją patikino, kad viskas čia gerai, kad būtų rami, viskas tvarkinga. Tada ji dar asmens, pasivadinusio „M. E.“ paprašė, kad jai atsiųstų kokių įrodymų, jog tikrai užsakinėja prekes, kad tikrai galėtų įsitikinti, jog čia nėra apgaulė. Tačiau jai asmuo pasivadinęs „M. E.“ atrašė, kad kaip tik dabar ieško žmogaus, tad nelabai kaip gali įrodyti, tik dar kartą patikino, kad viskas yra sąžininga. Asmuo, pasivadinęs „M. E.“ parašė, kad gali pabandyti ir už vieną pinigų nuėmimą jai sumokės 100 eurų. Tada ji paklausė, kaip jis pasiims tuos pinigus iš jos. Jai atrašė, jog turi draugą Panevėžyje, tai jam ir reikės paduoti. Tada ji dar paklausė ar nebus taip, kad tas draugas iš Panevėžio su pinigais dings, o kalta ji liks. Asmuo ją patikino, kad to tikrai nebus. Asmuo, pasivadinęs „M. E.“, dar paaiškino, kad užsakovas į jos turimą „Swedbank“ AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ji turėjo duoti asmeniui, pasivadinusiam „M. E.“, perves pinigų, mokėjimo paskirtyje parašys, jog „užsakymas marijai“, o ji turės minėtus pervestus pinigus nuimti ir paduoti jam ir už tai gaus 100 eurų atlygį. Asmeniui, pasivadinusiam „M. E.“, parašė, kad dar pagalvos ir jam parašys. Apgalvojus, kad čia tikrai nėra nieko blogo, o ir ją įtikino, kad viskas sąžininga, parašė, kad sutinka su šiuo pasiūlymu. Dar kartą pasiteiravo ar viskas čia bus tvarkoje, ar nebus apgauta, ar nebus reikalų su mokesčių inspekcija. Asmuo ją dar kartą patikino, kad tikrai viskas gerai ir, kad tai netruks ilgai, vos keletą dienų. Ji neįtarė, kad jos banko sąskaita bus naudojama nusikalstamai veikai įvykdyti, nes ją kelis kartus patikino, jog viskas vyks sąžiningai, todėl sutiko ir tam asmeniui, pasivadinusiam „M. E.“, davė savo banko „Swedbank“ AB sąskaitos numerį. Rytojaus dieną, galėjo būti 2019 m. sausio 3 d., apie 17 val., susirašinėjimo metu per „Messenger“ programą jai asmuo, pasivadinęs „M. E.“, parašė, kad į jos banko sąskaitą jau pervedė pinigus. Tada ji į savo telefoną gavo pranešimą, jog į banko sąskaitą per du kartus yra pervesti pinigai. Pranešime buvo matyta, jog į jos sąskaitą buvo pervestos sumos, nurodytos įtarime: pirmiausia buvo pervesta 1 150 Eur iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o kita pinigų suma buvo 200 Eur. Tiksliai neatsimena asmens duomenų, iš kurio buvo pervesta 200 Eur pinigų suma, bet galėjo būti iš M. M. banko sąskaitos. Kiek pamena, mokėjimo paskirtyje buvo parašyta „užsakymas“. Tuomet ji asmens, pasivadinusio „M. E.“, paklausė, kokią pinigų sumą nuimti ir kiek jai pasilikti. Jai atrašė, jog nuimti visus pervestus pinigus – 1 350 Eur, iš jų 100 Eur pasilikti sau. Tą pačią 2019 m. sausio 3 d., kada jai ir buvo į sąskaitą pervesti pinigai, ji pinigus išgrynino bankomate. Tada asmuo, pasivadinęs „M. E.“, pasakė, kad reikės padaryti išgrynintų pinigų perlaidą per paštą bei nurodė asmens vardą ir pavardę, kuriam turės padaryti perlaidą. Asmuo, kuriam per paštą darė perlaidą, buvo I. K. iš Mažeikių. I. K. vardu padarė perlaidą 1250 eurų sumai. Piniginę perlaidą darė Lietuvos pašte. Jai padarius minėtą pinigų 1250 eurų perlaidą, viskas tuo ir baigėsi. Kaip ir buvo sakęs asmuo, pasivadinęs „M. E.“, 100 eurų iš išgrynintų pinigų ji pasiliko sau. Tos pačios dienos vakare, prisijungusi prie savo el. bankininkystės, norėjo padaryti pavedimą savo asmeninėms reikmėms, tačiau bankas jai pavedimo neleido padaryti. Buvo užrašas, kad šia paslauga neleidžiama naudotis. Tada kilo įtarimas, kad galėjo būti apgauta, kad jos banko sąskaita pasinaudojo sukčiai, nes anksčiau niekada su pavedimais nėra buvę jokių problemų. Per „Messenger“ susirašinėjimo programą parašė asmeniui, pasivadinusiam „M. E.“, bei jo paklausė, ką padarė su jos banko sąskaita, kad neleidžia pinigų siųsti į kitą banko sąskaitą, klausė ar jie sukčiai, bei pasakė, kad apie tai praneš policijai. Tada asmuo, pasivadinęs „M. E.“, bandė aiškinti, kad čia taip būna, kad po įmonės užsakymo bankas tikrinasi ar pinigai teisėtai gauti ir pan. bei patikino, jog rytojaus dieną savo sąskaita galės vėl laisvai naudotis. Ji naiviai patikėjo, tačiau 2019 m. sausio 4 d., apie 17 vai., vėl prisijungus prie savo el. bankininkystės bei pabandžius padaryti pinigų pavedimą ir negalėjus jo padaryti, nuvyko į „Swedbank“ AB banką paklausti, kas atsitiko su jos turima šiame banke banko sąskaita. „Swedbank“ AB banko darbuotoja paaiškino, kad banko sąskaita yra užblokuota paties banko iniciatyva, nes nustatyta, jog neteisėtu būdu į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai ir, kad galimybės atblokuoti jos banko sąskaitos nėra. Tuomet galutinai įsitikino, jog buvo apgauta sukčių, to net pati neįtardama, kadangi ją buvo įtikinę, kad viskas vyks sąžiningai ir tvarkingai, viskas bus tvarkoje. O ji jauna, naivi ir patikėjo, be to, niekada anksčiau nebuvo su tuo susidūrusi. Asmuo, pasivadinęs „M. E.“, 2019 m. sausio 4 d., ryte, ją užblokavo, kad negalėtų su juo susisiekti. Pati nei prie M. M., nei prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų per elektroninę bankininkystę prisijungusi nebuvo ir iš jų banko sąskaitų į savo turimą banko sąskaitą pinigų sumomis 200 eurų ir 1 150 eurų nepervedė (t. 1, b. l. 167–170, 2 t., b. l. 53, 5 t., b. l. 24). Taip pat liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė per „Messenger“ susirašinėjimo programą susirašinėjimą su asmeniu pasivadinusiu „M. E.“ (1 t., b. l. 177–200, 2 t., b. l. 1–16).

14. Iš 2019 m. sausio 4 d. nukentėjusiosios M. M. pateikto savo AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. sausio 3 d. matyti, kad 2019 m. sausio 3 d. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. vardu buvo pervesta 200 eurų suma, o iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ AB „Swedbank“ sąskaitos į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. vardu buvo pervesta 1 150 eurų suma (t. 1, b. l. 16–17).

15. Iš AB „Swedbank“ rašto matyti, kad A. L. į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 3 d. buvo pervesta 200 eurų suma iš M. M. sąskaitos ir 1 150 eurų sumą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2019 m. sausio 3 d., 17.08 val., (duomenys neskelbtini), 1 150 eurų suma buvo išgryninta bankomate (t. 1., b. l. 123–124).

16. Iš 2019 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00640-19 A. L. atžvilgiu, nesurinkus jos kaltę patvirtinančių įrodymų buvo nutrauktas (t. 2, b. l. 39–41).

17. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsakymo matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. A. L. siuntė dvi pinigų perlaidas I. K. vardu 1250 eurų sumai (t. 2, b. l. 57–66).

18. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto atsakymo matyti, kad I. K. vardu buvo gautas vietinės pinigų perlaidos (1 250 Eur sumai). Pašto informacinėje sistemoje nėra duomenų, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. I. K. būtų siuntusi vietinės pinigų perlaidas (t. 2, b. l. 78–83).

19. Iš AB „Swedbank“ pateiktos informacijos matyti, kad I. K. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,00 Eur. Jokie pervedimai nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. nebuvo vykdomi, o sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2009 m. rugsėjo 28 d. (t. 2, b. l. 103–106).

20. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus administracijos rašto matyti, kad nuteistasis M. K. 2019 m. sausio 3 d. buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (t. 2, b. l. 108), o iš (duomenys neskelbtini) pataisos namai (duomenys neskelbtini) sektoriaus administracijos rašto matyti, kad nuteistasis M. K. laisvės atėmimo bausmę atliko l-e nuteistųjų būryje, 122-me kambaryje, o nuteistasis V. V. - l-me nuteistųjų būryje, 124 kambaryje, jie galėjo bendrauti laisvai (t. 2, b. l. 119).

21. Pirmosios instancijos teismas, visus nurodytus faktinius duomenis išdėstęs skundžiamame nuosprendyje, konstatavo, kad šie įrodymai neleidžia daryti išvados, jog M. K. dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visiškai be pagrindo rėmėsi vien M. K. parodymais, jog jis nieko nežinojo apie V. V. ir kitų nenustatytų asmenų nusikalstamus veiksmus, nesusiedamas visų aptartų įrodymų į vientisą loginę grandinę.

22. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2019 m. sausio 3 d. iš M. M. apgaulės būdu buvo išvilioti elektroninės bankininkystės duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti, kuriais pasinaudojus buvo neteisėtai, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, prisijungta prie jos ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų, prisistačius šios bendrovės duomenimis, bei elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis, buvo atliktos finansinės operacijos – pervesta 200 Eur ir 1 150 Eur į A. L. priklausančią sąskaitą, o pastaroji šiuos pinigus nuėmusi bankomate, perdavė M. K. mamai I. K., o ši pinigus pervedė nenustatytiems asmenims.

23. Iš M. K. parodymų matyti, kad jis neigė žinojęs apie tai, jog pinigai, kurie bus pervesti į jo motinos sąskaitą bus gauti nusikalstamu būdu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone tokie M. K. parodymai vertintini kaip jo gynybinė versija ir siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos M. K. ir V. V. ne tik kartu atliko laisvės atėmimo bausmę viename būryje, tačiau jie buvo pažįstami ir anksčiau. Bendravo ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl nekyla abejonių, jog M. K. žinojo apie V. V. ankstesnius teismus. Be to, iš paties M. K. parodymų matyti, jog jam ir pačiam buvo žinoma apie pataisos namuose atliekamus sukčiavimus, nes paties teigimu jis buvo nuteistas už tai, kad ėjo paimti pinigų, kurie iš nukentėjusiųjų buvo išvilioti apgailės būdu. Nors M. K. duodamas parodymus teigė, jog norėjo padėti draugui V. V. pasidėti pinigus, tačiau pažymima, jog abu nuteistieji atlieka bausmę pataisos namuose, todėl tokio pobūdžio veiksmai įkalinimo įstaigoje yra draudžiami. Be to, versiją apie pinigų pasidėjimą paneigia ir ta aplinkybė, jog I. K. gavusi jai pervestus pinigus, iš karto juos išgrynino bei pervedė M. K. nurodytiems, bet ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenimis. Kas rodo, jog pinigų pervedimu į I. K. priklausančią banko sąskaitą, nebuvo siekiama ten saugiai laikyti pinigus. Be to, I. K. už atliktus veiksmus buvo duotas ir atlygis. Nors nagrinėjamoje byloje tiesioginių M. K. kaltės įrodymų nėra, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad panašaus pobūdžio byloje tiesioginių kaltės įrodymų gali apskritai nebūti, nes kaltininkai atlieka laisvės atėmimo bausmes, jų judėjimo galimybės yra stipriai apribotos, todėl jie veikia per tarpininkus (su kitais bendrininkais), tiesiogiai nepriima, neišsiima ir nedisponuoja nusikalstamos veikos dalyku (pvz., pinigais). Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie buvo ištirti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. K. veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju V. V. ir kitais nenustatytais asmenimis, atlikdami neteisėtus veiksmus, siekė apgaulės būdu pasisavinti svetimus pinigus, tuo tikslu jie neteisėtai įgijo ir perdavė M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, po ko toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai įgytų duomenų pagalba prisijungė prie internetinės bankininkystės sistemos, atliko neteisėtą finansinę operaciją pervesdami į A. L. sąskaitą, minėtus pinigus, kuri pinigus pervedė M. K. motinai I. K., o pastaroji pinigus išgryninusi ir perdavusi ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą.

24. Remiantis BK 24 straipsniu, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais pagal BK 24 straipsnio 2 dalį laikomi vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Bendrininkavimą apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Kaltinamojo M. K. ir su juo bendrininkavusių V. V. ir nenustatytų asmenų veikla buvo iš anksto apgalvota, bendri veiksmai suplanuoti ir suderinti, todėl jie veikė kaip bendravykdytojai. Buvo dėtos pastangos, kad nukentėjusioji M. M., įtakota ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens apgaulės, atskleistų jos turimus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, kuriuos po to nenustatytam asmeniui, žinojusiam, jog šie duomenys gauti prieš nukentėjusiąją panaudotos apgaulės įtakoje, perdavus, juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo panaudojo prisijungdamas prie jam svetimų banko sąskaitų ir ten buvusius pinigus pervedė į A. L. sąskaitą, iš kur pastaroji pinigus išgrynino bei perdavė M. K. motinai, kuri gautus pinigus pervedė nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu neteisėtų veikų įvykdymui ir tikslo pasiekimui - pinigų įgijimui, kiekvieno bendrininko vaidmens atlikimas buvo būtinas nusikalstamiems ketinimams pasiekti ir realizuoti. Vykdytojo, kaip bendrininko, baudžiamosios atsakomybės ypatumas yra tas, kad jis atsako ne tik už savo paties betarpiškai atlikus veiksmus, kuriais realizuojami objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Kaip minėta, tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ištirti įrodymai, vertinant juos visumos kontekste, o ne atskirai, kaip kad padarė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad M. K. 2019 m. sausio 3 d. apie 16.30 val. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), bendrininkaudamas su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę atliekančiais kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir V. V., pastarajam nurodžius (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui skambinti atsitiktinai pasirinktiems asmenims ir įgyti svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, po ko 2019 m. sausio 3 d. apie 16.30 val. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į nukentėjusiosios M. M. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, apgaule - teigdamas, kad per banko sąskaitą vykdomos neteisėtos bankininkystės operacijos, išgavo M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo patvirtinimo duomenis – vartotojo identifikavimo kodą, slaptažodį ir AB „Swedbank“ paslaugų internetu slaptažodžių kortelės kintamus kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, šiuos neteisėtai įgytus duomenis perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. V. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui veikiant bendrininkų grupėje, V. V. nurodžius M. K. surasti banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po ko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo vykdydamas V. V. nurodymą, socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino skelbimą, kad „Reikalinga, mergina turinti el.swedbank bankininkyste.Darbas lengvas.ATLYGIS 50 eurų UZ DIENA. Placiau teirautis PM“, susisiekė su A. L., melagingai teigdamas, kad viršija savo sąskaitos limitą užsakymams ir užsakovas perves pinigus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisijungus prie M. M. asmeninės AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir per internetinę AB „Swedbank“ sistemą prisijungus prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pervedus M. M. vardu iš M. M. priklausančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) -200 eurų ir iš AB „Swedbank“ VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) -1150 eurų į A. L. AB „Swedbank“ sąskaitą, V. V. prašymu jis pateikė savo motinos I. K. duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir atlikti, V. V. nurodžius A. L. išgryninti 1350 eurų, dėl ko ši 2019 m. sausio 3 d. 17.08 val., AB „Swedbank“ bankomate esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino 1350 eurų, tą pačią dieną A. L. 1250 eurų per AB „(duomenys neskelbtini)“ vietine pinigų perlaida pervedė M. K. nurodytam asmeniui, jo motinai I. K., kuriai apie šią vykdomą nusikalstamą veiką nebuvo žinoma, tokiu būdu apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai M. M. priklausantį 200 eurų turtą ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 150 eurų turtą. M. K. veiksmai atitinka visus nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog šiuo nuosprendžiu M. K. pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nors to ir neprašoma apeliaciniame skunde, tačiau sprendžia, jog iš Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos V. V. įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės, turi būti pašalinta faktinė aplinkybė, kad M. K. nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

27. Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog tiek M. K., tiek ir V. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, turi būti kvalifikuojama ir pagal BK 24 straipsnio 1 dalį. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. buvo kaltinamas tuo, kad organizavo nusikalstamas veikas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu ši aplinkybė buvo pašalinta ir nustatyta, kad V. V. nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Prokurorė apylinkės teismo nuosprendžio dalies dėl V. V. inkriminuoto organizatoriaus požymio neskundžia. M. K. buvo kaltinamas tuo, kad dalyvavo organizuojant nusikalstamas veikas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad tiek M. K., tiek ir V. V. veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai, todėl pagal susiformavusią teismų praktiką, nusikalstamos veikos papildomai kvalifikuoti ir pagal Baudžiamojo kodekso bendrąją dalį nereikia, nes tai būtų perteklinis BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bendrininkų formas nurodymas. Šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalyje pripažinimo klausimas, tačiau to apeliaciniame skunde neprašoma, o pabloginti M. K. ir V. V. padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl bausmės

28. Skirdamas M. K. bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad M. K. padarė keturis baigtus, tyčinius, du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors M. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių negali pripažinti jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, nes to neprašoma apeliaciniame skunde, jos nebuvo nurodytos ir kaltinamajame akte. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į M. K. asmenybę. M. K. nusikalstamas veikas padarė bausmės atlikimo vietoje, atlikdamas ankstesniais nuosprendžiais skirtas laisvės atėmimo bausmes, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. M. K. iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas dvylika kartų. Byloje esančių duomenų visuma aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog M. K. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, šiame nuosprendyje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas griežčiausias bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bus tinkamas įgyvendinti bausmės paskirtį, padarys teigiamą poveikį M. K. bei jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Bausmės už nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, kaip skunde prašė prokurorė, bendrintinos taikant bausmių apėmimą, kadangi šios veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Tačiau bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, negali būti bendrinama taikant bausmių apėmimą, kadangi šiuo atveju yra reali nusikalstamų veikų sutaptis, todėl bausmė už šią nusikalstamą veiką bendrintina dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, bet neviršijant apeliaciniame skunde prašomos bausmės dydžio (2 metų) ir neišeinant už apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

29. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu kaltu pripažįstamas ir M. K., keičiama ir 2021 m. birželio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji M. M. pareikštame civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti 200 eurų, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti 1 150 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad žala buvo padaryta tiek M. K., tiek ir V. V. nusikalstamais veiksmais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiosios M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai atitinkamai 200 Eur ir 1 150 Eur, dėl turtinės žalos yra pagrįsti ir įrodyti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp M. K. ir V. V. padarytų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala atsirado būtent dėl M. K. ir V. V. neteisėtų veiksmų, todėl iš jų solidariai turi būti priteista nukentėjusiosios M. M. prašoma 200 Eur suma ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1 150 Eur prašoma suma.

Dėl proceso išlaidų

31. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-5905 ir 2021 m. rugsėjo 13 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-6031 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. V., sudaro 147,06 Eur, o ginant išteisintąjį M. K. 199,54 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistųjų valstybei. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

32. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, tai yra netenkinama apeliacinio skundo dalis nuteistojo V. V. atžvilgiu. Pats nuteistasis V. V. nuosprendžio neskundė. Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš V. V. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Nors byloje duomenų, apie M. K. turimą turtą, nėra, tačiau jis yra jauno, darbingo amžiaus, todėl pajamas galės gauti ir ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog valstybės patirta ir prašoma priteisti už M. K. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš M. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria M. K. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį išteisintas ir priimti naują nuosprendį:

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę,

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir galutinę subendrintą bausmę M. K. paskirti 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. K. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo ir M. M. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius tenkinti.

Iš M. K. ir V. V. solidariai priteisti nukentėjusiajai M. M. 200 (du šimtus) eurų turtinei žalai atlyginti ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 1 150 (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžio aprašomosios dalies, kurioje išdėstytos V. V. įrodytos pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės, pašalinti faktinę aplinkybę, kad M. K. nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Išieškoti iš nuteistojo M. K. 199,54 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 54 ct.), antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630, o mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinė pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų dėl nuteistojo V. V. gynimo apeliacinės instancijos teisme iš V. V. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė