Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-03-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-1323-925/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-07
Bylos Nr.
e2YT-1323-925/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18655-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Gitana Gudaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1323-925/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18655-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.1.5; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui J. B. ir jo atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja K. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sesers N. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldėtą turtą.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai E. I. ir J. I. (J. I.) turėjo tris dukras, t. y. pareiškėją K. M., N. M., mirusią (duomenys neskelbtini), ir J. I., mirusią (duomenys neskelbtini). Po J. I. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja K. M. Po N. M. mirties dalį palikimo, t. y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal testamentą paveldėjo pareiškėjos vaikaitis A. B. Į kitą turtą, t. y. 103/10101 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2147/210319 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 79/7733 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 7898/979371 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), likusį po velionės N. M. mirties, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Pareiškėja yra vienintelė įstatyminė ketvirtos eilės įpėdinė po sesers mirties. N. M. mirė būdama ištuokoje, vaikų neturėjo, sesuo J. I. numirė (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjos teigimu, po N. M. mirties liko jos asmeniniai daiktai, piniginės lėšos, keturių žemės sklypų dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. 103/10101 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2147/210319 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 79/7733 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 7898/979371 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Po sesers mirties pareiškėja nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau po N. M. mirties likusį palikimą pareiškėja priėmė, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, t. y. priėmė ir pradėjo valdyti, naudoti bei disponuoti po sesers mirties likusiais kilnojamaisiais daiktais, asmeniniais daiktais, taip pat likusiomis piniginėmis lėšomis. Pareiškėja savo seserimi N. M. rūpinosi iki jos mirties, o jai mirus apmokėjo visus laidojimo kaštus, rūpinosi sesers laidotuvėmis. Vėliau mokėjo mokesčius už bendrojoje dalinėje nuosavybėje likusį savo ir savo mirusios sesers turtą (mokėjimus mokesčių administratoriui atliko pareiškėjos vaikaitis A. B. močiutės prašymu). Pareiškėja akivaizdžiais konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą po sesers mirties savo vardu ir tapti mirusios N. M. turto savininke.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos N. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį N. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Akcentavo, kad, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas įsitikintų, jog K. M. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.

5. Pareiškėjai mirus (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi jos procesinių teisių perėmėju pripažintas įpėdinis J. B.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pateiktą pareiškimą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad seserys K. M., N. M. ir J. I. valdė žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais. Po J. I. mirties jos palikimą priėmė K. M. Mirus K. M., jai priklausiusias žemės sklypų dalis paveldėjo pareiškėjas J. B. N. M. žemės nebuvo paveldėtos, testamentu velionė A. B. paliko tik butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po N. M. mirties jos sesuo K. M. rūpinosi visomis žemės sklypų dalimis, už šias žemes mokėjo mokesčius. Be to, K. M. priėmė ir N. M. priklausiusius kilnojamuosius daiktus: asmeninius daiktus, rūbus, indus, nuotraukas, smulkias pinigines lėšas ir kt.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjas rėmėsi pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, prašė pareiškimą patenkinti. Papildomai pažymėjo, kad N. M. žodžiu buvo išreiškusi valią, jog jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypų dalys atitektų seseriai K. M., tačiau teisiškai to neįformino dėl didelių įkainių už notarinius veiksmus. Pareiškėjas patvirtino, kad jo mama K. M. mokėjo žemės mokesčius, po N. M. mirties paėmė visus mirusiosios daiktus (šaldytuvą, televizorių ir pan.), kurie buvo likę jos bute, kurį pagal testamentą paveldėjo A. B.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas pareiškėjo sūnus ir K. M. vaikaitis A. B. nurodė, kad visomis žemėmis, likusiomis po N. M. mirties, rūpinosi jo močiutė K. M. Kasmet K. M. pavedimu (jos pinigais) A. B. apmokėdavo N. M. vardu gaunamas sąskaitas už žemes. Iš buto, kurį N. M. testamentu paliko A. B., K. M. paėmė velionės drabužius ir indus.

9. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kadangi atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, byla išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

10. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja K. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sesers N. M. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) mirus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi jos procesinių teisių perėmėju pripažino J. B.

12. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

13. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. M. yra J. I., mirusios (duomenys neskelbtini), ir N. M., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo (el. b. l. 14, 15). N. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi notariškai patvirtintą testamentą, kuriuo K. M. anūkui paliko butą, adresu (duomenys neskelbtini). Po N. M. mirties (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 110/2019; 2019 m. rugpjūčio 13 d. dėl palikimo priėmimo kreipėsi A. B. (el. b. l. 19-21); 2021 m. balandžio 1 d. A. B. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10-12). 2021 m. gegužės 24 d. notariškai patvirtintu pareiškimu palikimą priėmęs asmuo pareiškė, kad į kitą N. M. turtą nepretenduoja, kadangi nėra N. M. įpėdinis pagal įstatymą (yra N. M. sūnėno sūnus) (el. b. l. 9). N. M. mirė ištuokoje, vaikų neturėjo (el. b. l. 17). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, velionei nuosavybės teise priklausė 103/10101 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 23-34); 2147/210319 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 35-47); 79/7733 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 48-60); ir 7898/979371 dalys žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 61-73). Iš 2022 m. rugpjūčio 10 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjos N. M. ketvirtos eilės įpėdinės pagal įstatymą, t. y. seserys J. I. ir K. M., į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į šį turtą išdavimo nesikreipė (el. b. l. 19-21). Po J. I. mirties jos palikimą priėmė K. M. (el. b. l. 5, 7-8).

15. Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo K. M. nurodė, kad ji po sesers N. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, t. y. priėmė ir pradėjo valdyti, naudoti bei disponuoti po sesers mirties likusiais kilnojamaisiais daiktais, asmeniniais daiktais, taip pat likusiomis piniginėmis lėšomis; mokėjo mokesčius už bendrojoje dalinėje nuosavybėje likusį savo ir savo mirusios sesers turtą. Teismo posėdžio metu K. M. sūnus, pareiškėjas J. B., patvirtino, kad jo mama K. M. po N. M. mirties paėmė visus mirusios sesers daiktus, kurie buvo likę jos bute. Liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad kasmet močiutės pavedimu (jos pinigais) apmokėdavo N. M. vardu gaunamas sąskaitas už žemes. Pažymėjo, jog iš buto, kurį N. M. testamentu paliko A. B., K. M. paėmė N. M. drabužius ir indus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti K. M. teisių perėmėjo pareiškėjo J. B. dėstomais argumentais, kad jo motina priėmė sesers paliktus daiktus ir ėmė šį turtą valdyti kaip savo.

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos pirmiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo J. B. motina K. M. aktyviais veiksmais priėmė po jos sesers N. M. mirties atsiradusį palikimą. K. M. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, kadangi ji po savo sesers mirties likusį turtą priėmė ir prižiūrėjo kaip savo, taip išreikšdama valią dėl palikimo priėmimo. Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Duomenų apie kitus galimus palikėjos N. M. įpėdinius byloje nėra.

17. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą patenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M. po savo sesers N. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

18. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti K. M. įpėdinio pareiškėjo J. B. paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo.

20. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

21. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ypatingosios teisenos bylose mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis. Procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, žyminis mokestis indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis yra didesnis negu 110. K. M. pareiškimas teisme gautas 2022 m. rugsėjo 13 d. Pagal oficialią Lietuvos statistikos departamento nurodytą informaciją 2022 m. rugsėjo mėn. vartojimo kainų indeksas sudarė 140,60, atitinkamai už pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 54,00 Eur. 2022 m. vasario 25 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. mokėjimais buvo sumokėtas 100,00 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjui grąžintina 46,00 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po palikėjos (sesers) N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti K. M. įpėdinio pareiškėjo J. B. paveldėjimo teisę.

Grąžinti pareiškėjui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46,00 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminio mokesčio, įskaityto šioje byloje, permoką (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK99647). Išaiškinti, kad minėtą mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė