Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintame ieškinyje ir dublike (b.l. 53-54, I t.) bei kartu su atstovu teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 04 11 įsakymu Nr. A-1313 buvo pakeista nuomos sutartis 2 kambarių 44,56 kv. m. bendrojo ploto butui su rūsiu (duomenys neskelbtini), ir įpareigotas SĮ „Panemunės BŪ“ sudaryti su ieškovu L. R. nuomos sutartį. 2007 04 23 nuomos sutartis su ieškovu buvo sudaryta. Ieškovas šiame bute gyveno iki nuomos sutarties pakeitimo, pastoviai gyvena bute ir po nuomos sutarties pakeitimo. Tai ieškovo nuolatinė ir vienintelė gyvenamoji vieta nuo 1973 metų. Pablogėjus finansinei būklei, netekus darbo ir iš jo gaunamų pajamų, nebepajėgiant net apsimokėti mokesčių už butą, nebeišgalint vaikams mokėti išlaikymo, ieškovui teko išvykti uždarbiauti į užsienį. Užsienyje (įvairiose Europos šalyse) ieškovas tik dirbo, tačiau jo nuolatinė gyvenamoji vieta nepakito, jis pastoviai grįždavo namo. Į namus grįždavo kas tris ar keturis mėnesius. Grįžęs į namus savo užsidirbtomis lėšomis nuomojamą butą vis remontavo, butui remontas buvo reikalingas, nes anksčiau tam trūko lėšų. Taip ieškovas pasikeitė buvusias išorines duris į kokybiškas ir saugias duris, pakeitė langus į plastikinius, pasikeitė vamzdyną, atliko kt. darbus, kad tik pagerintų savo gyvenimo kokybę nuomojamame bute, nes namas, kuriame yra nuomojamas butas gana senas. Remonto darbus bute atliko savo lėšomis ir jėgomis. Gyvendamas bute mokėjo mokesčius kiek pajėgė, būdavo ir įsiskolinimų, nes viskam lėšų nepakakdavo. Tačiau sukaupęs lėšas įsiskolinimus apmoka. Niekad nebuvo išvykęs uždarbiauti į užsienį ilgiau nei šešis mėnesius. Ilgiausias išvykimo laikotarpis buvo trys mėnesiai. Bute ieškovas gyveno ir buvo deklaruotas vienas, todėl ilgesniam laikui išvykti buvo nesaugu. Nuomojamame bute buvo ir yra visi jo asmeniniai daiktai, baldai. Eilinį kartą po trijų mėnesių grįžęs į namus, t.y. 2010 06 18 į butą ieškovas nepateko, raktas nerakino spynos, kvietėsi meistrus, kuriems pasirodė, kad raktas neatitinka spynos. Tačiau į jo nuomojamą butą be ieškovo niekas neturėjo teisės patekti, jo teisių niekas negalėjo pažeisti, butas nebuvo užplombuotas, ieškovas į butą pateko. Po šio įvykio nuvyko į SĮ „Panemunės BŪ“, Petrašiūnų seniūniją, kur sužinojo, kad miesto Savivaldybės Gyvenamojo fondo skyriaus iniciatyva, ieškovo deklaravimo duomenys panaikinti. Tuomet kreipėsi į miesto Savivaldybės administracijos direktorių, tikėdamasis, kad bus išsiaiškinta ir ieškovo pažeistos teisės bus atstatytos. Tačiau atsakovo Gyvenamojo fondo apskaitos skyrius nurodo, kad kreipėsi 2010 03 29 raštu Nr. 53-9-782 į Kauno miesto savivaldybės administracijos Petrašiūnų seniūniją dėl ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimo ir Petrašiūnų seniūnija 2010 04 27 raštu Nr. 13-9-35 informavo, kad nuo 2010 04 27 ieškovo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys panaikinti. Mano, kad tokie veiksmai yra neteisėti, nes nebuvo išvykęs ilgiau nei 6 mėnesius. Pažymėjo, kad 2010 01 29 ieškovas susituokė Kauno miesto CMB, t.y. gyvendamas savo nuolatinėje, vienintelėje gyvenamojoje vietoje. 2010 03 08 kreipėsi į Petrašiūnų seniūniją ir jam buvo išduota pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Mano, kad jo pažeistos teisės turi būti atstatytos, turi būti atkurta buvusi iki teisės pažeidimo padėtis ir pripažintos ieškovo teisės į buto nuomą, turi būti atkurti ieškovo deklaravimo duomenys bei panaikintas neteisėtai priimtas 2010 05 31 įsakymas Nr. A-1953, nes ieškovas nebuvo keldinamas ar iškeldintas iš buto. Įsakyme nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis CK 6.591 str. ir 6.609 str. 3 d. Tokie sutarties nutraukimo pagrindai su ieškovu sudarytoje nuomos sutartyje nenurodomi, o įstatymų pažeidimų jis nepadarė. Nurodė, kad CK 6.591 str. l, 3, 4 d. normų reikalavimų ieškovas nepažeidė, todėl negalėjo būti laikomas praradusiu teisę į nuomojamą butą, negalėjo būti išdeklaruotas, kaip praradęs teises į nuomojamą butą, tuo labiau negalėjo būti tuo pagrindu su ieškovu nutraukta nuomos sutartis. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovas nutraukiant nuomos sutartį CK 6.609 str. 3 d. pagrindu, privalėjo turėti įrodymus, kad ieškovas išvyko gyventi kitur, tačiau atsakovas nepateikė byloje nei vieno įrodymo patvirtinančio tokią aplinkybę. Ieškovas neprieštarauja atsakovo teiginiui, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise atsakovui. Sutinka ir su nurodytomis aplinkybėmis dėl nuomos sutarties pakeitimo ieškovo vardu. Pabrėžė, kad atsakovo dėstomos aplinkybės apie AB „City service“ darbuotojų apsilankymus bute (duomenys neskelbtini), kurios negali įtakoti šios civilinės bylos baigties, negali būti ieškinio atmetimo pagrindu, nes šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina atsakovo samprotavimų, kad ieškovas negyveno bute daugiau nei 6 mėnesius, todėl prarado teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą. Pripažįsta, kad ieškovas ne visada laiku mokėjo mokesčius, tačiau mokesčių už butą nemokėjimas nesukelia pasekmių, numatytų CK 6.591 str. l, 3, 4 d. Norėdamas nutraukti nuomos sutartį dėl to, kad nemokami buto nuompinigiai, mokestis už komunalines paslaugas, atsakovas privalėjo taikyti kitą teisės institutą, t.y. iškeldinimą iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tačiau jo nepritaikė. Tuo pačiu su ieškovu neteisėtai, nepagrįstai nutraukta nuomos sutartis, apie ką atsakovas nurodo savo atsiliepime. Nors atsakovas savo atsiliepime teigia, kad vadovaujantis teisės norma (CK 6.591 str. l d) gyvenamoji patalpa paliekama šešiems mėnesiams tik su sąlyga, kad mokesčiai bus mokami, o ieškovas nemokėjo tiek nuomos mokesčių, tiek mokesčių už komunalines paslaugas, todėl prarado teisę į gyvenamąją patalpą, tačiau tokio teiginio pagrindimui nepridedamas nei vienas įrodymas. Atsakovo pateikiami įrodymai tik įrodo tą aplinkybę, kad kiek kartų jie buvo užplombavę ieškovo nuomojamą butą, tiek atvykę sekantį kartą rasdavo plombas nuplėštas. Nes iš tikrųjų eilę kartų parvykus į namus po mėnesio ar dviejų (ieškovas niekad nebuvo išvykęs 6 mėnesiams, 5 mėnesiams ar net 4 mėnesiams) rasdavo kažkokius „popierėlius“ ant durų, kuriuos nuvalydavo, laikė, kad tai kažkas daro tendencingai. Tuo tarpu ieškovas butu naudojosi toliau, gerino jo būklę, remontavo, prižiūrėjo, t.y toliau vykdė nuomininko pareigas. Prie atsiliepimo pridėtas 2010 05 20 aiškinamasis raštas tik įrodo Savivaldybės specialistų savivalę. CK 6.591 str. l d. normoje nurodytas 6 mėnesių laikotarpis nėra sumuojamas, todėl atsakovas privalėjo įsitikinti, ar ieškovas bute negyvena tokį laikotarpį kuomet yra teisė ieškovą išdeklaruoti. Tai, kad aiškinamajame rašte nurodomi net 2008 m. ir pateikti keletas patikrinimų, kurių metu butas užplombuojamas, nėra tas patvirtinimas teisės ieškovą išdeklaruoti pagal 6.591 str. bei LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas, nes pats atsakovas nurodo, kad plombos pažeistos, t.y. ieškovas bute gyvena. Iš pateiktų įrodymų – AB „City service“ 2009 11 27 rašto Nr. 1734, aktų 2009 10 14, 2009 11 05 akivaizdu, kad iki išdeklaravimo 2010 04 27 butas paskutinį kartą buvo tikrintas 2009 11 05, butas tuo metu rastas neužplombuotas ir, kad tuo metu būtų pakartotinai butas užplombuotas, atžymų akte nėra. 2009 11 05 akto teiginys „kaimynų teigimu bute niekas negyvena“ vertintinas kritiškai, nes tai nepatvirtinta jokiais įrodymais. Mano, kad aktas surašytas net nenuvykus į vietą. Aiškinamajame rašte ir kt. pateiktuose įrodymuose neminimas ir nepateikta jokių duomenų, kad butas būtų dar tikrinamas ir plombuojamas 2010 metais, t.y. praėjus 6 mėnesiams nuo paskutinio užplombavimo. Neturint jokių duomenų, ieškovas praėjus keturiems mėnesiams po patikrinimo ir neužplombavus buto, buvo išdeklaruotas, kas prieštarauja galiojantiems įstatymams. Atsakovo nuorodos į tai, kad registruoti laiškai grąžinami neįteikti taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas negyveno bute, nes nėra privalu būti darbo valandomis namie, nes tik tokiu metu korespondencija yra atnešama. Tas pats pasakytina apie komisijų, policijos pareigūnų apsilankymus, jei tokie buvo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, kad žmogaus būstas neliečiamas, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama (Konstitucija 22, 24 str.). Nuomos sutartimi ieškovas taip pat nėra įsipareigojęs atidarinėti bet kada savo būsto duris ir bet ką įleisti į savo būstą. Atsakovas teigia, kad buvo kreiptasi į Petrašiūnų nuovadą dėl nustatymo bute gyvenančių asmenų. Mano, kad tam yra deklaravimo duomenys, iš kurių akivaizdu, kad ieškovas deklaruotas bute, todėl nustatinėti papildomai nebuvo jokio reikalo. Be to, pats atsakovas nurodo, kad ieškovas buvo įspėtas dėl iškeldinimo teismine tvarka, kadangi nemoka mokesčių, kas ir yra įrodymas, kad išdeklaruotas negalėjo būti, galėjo būti keldinamas ir tokiu būdu nutraukta nuomos sutartis. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl gyvenimo bute nėra nuneigti jokiais kitais įrodymais. Todėl mano, kad ieškovas įrodė (CPK 178 str.) aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priešingą nuomonę. Visais savo pateiktais įrodymais atsakovas tik įrodo ieškovo įsiskolinimą už butą.