Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-09-28 · Civilinė byla Nr. 2S-533-267/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
2S-533-267/2012
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00180-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Pareiškėjas
N. M., K. M.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-533-267/2012

Teisėja Rima Volikienė Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00180-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 124.2.2. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. atskirtąjį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos N. M. prašymą ir patikslintą prašymą pareiškėjui K. M. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 pagal pareiškėjų N. M. ir K. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja N. M. su prašymu ir patikslintu prašymu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 santuokinio turto padalijimo dalyje. Prašymuose nurodė, kad 2011 m. balandžio mėnesio pradžioje iš savo vaikų sužinojo, jog iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM jos buvęs sutuoktinis K. M. iki santuokos nutraukimo gavo išmokas nukentėjusiesiems nuo hidrometeorologinių reiškinių bei jam santuokos nutraukimo dieną išmokėta ir po santuokos nutraukimo yra mokamos atsietos nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos, kurios yra bendroji jungtinė nuosavybė ir jos nutraukiant santuoką Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu nebuvo padalintos. Kadangi pareiškėjai nebuvo apie jas žinoma, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 bei padalinti šias išmokas (73239,59 Lt).

Pareiškėjas K. M. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, prašė jį atmesti, nes N. M. viskas buvo žinoma. Nurodė, kad S. K. pranešė N. M., kad iškviestų jį ir sūnus pasirašyti deklaracijas, nes buvo tvarkomi dokumentai dėl sausros. N. M. apie tai pranešė jam būnant dirbtuvėse. Tai buvo 2006 metais ir ji pirma sužinojo apie būsimas išmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokėtos lėšos yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007, kaip nepagrįstus. Teismas rėmėsi liudytojo S. K. parodymais teismo posėdžio metu apie tai, kad pareiškėjai N. M. buvo žinomos aplinkybės, kad K. M. siekė gauti atlygintinų 2006 metų sausros nuostolių kompensavimą. Pareiškėja nepaneigė aplinkybės, kad K. M., po to, kai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2007 m. gegužės 11 d. ir liepos 26 d. buvo išmokėtos dvi kompensacinės išmokos nukentėjusiesiems nuo hidrometeorologinių reiškinių, iš savo DNB banko sąskaitos 2007 m. rugpjūčio 1 d. pervedė N. M. 38000,00 Lt ginčo išmokų (t. 2, b. l. 27-31). Aplinkybė, kad ginčo išmokos ūkininkams bus išmokamos LR Žemės ūkio ministro įsakymo pagrindu, o šis teisės aktas buvo paskelbtas viešai ir oficialiai, apie kurį, beje, pati pareiškėja nurodė žinojusi ir t.t., akivaizdžiai patvirtino, jog pareiškėjos N. M. nurodomos aplinkybės, kurias ji laikė pagrindu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje, jai buvo žinomos nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą ir priimant teismo 2007 m., gruodžio 18 d. sprendimą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje visuma nustatytų aplinkybių nesuteikia pagrindo kvestionuoti minėtu teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų laisva valia sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrašytos nuostatos, jog kitas, išskyrus notarinėmis sutartimis pasidalintas nekilnojamasis turtas, yra pasidalytas pareiškėjų geruoju. Nors sutuoktiniai nuo 2006 m. sausio mėnesio nebegyveno kartu, nebevedė bendro ūkio, tačiau pareiškėjai šis faktas nesutrukdė pasidalyti pardavinėjamo šeimos ūkio (žemių, technikos ir pan.) lėšas ir neišparduotą turtą notarine sutartimi (kaip pati pareiškėja nurodė teismo posėdžio metu). Pareiškėjos N. M. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog apie ginčo lėšas iki santuokos nutraukimo nežinojo, nes ginčo išmokų sumų, ūkio vedamos buhalterijos, po to, kai nebegyveno su K. M., negalėjo sužinoti, nepagrįsta visiškai jokiais įrodymais, nes ji buvo šio ūkio narė. Teismas pripažino, kad pareiškėjai apie ginčo išmokas ne tik, kad galėjo būti žinoma, tačiau ir buvo žinoma, o nutraukiant santuoką pareiškėja N. M. savo turtinių teisių atžvilgiu elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. Nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1126744/2007. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pareiškėja neneigia, kad pasidalijo ūkį ir turtą geruoju 2007 metų balandžio, gegužės, spalio ir kt. mėnesiais išparduodant ūkio turtą, tačiau tarp šio turto nebuvo kompensacinių išmokų nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiškinių 2006 m., o K. M. pateiktame atsiskaitomosios sąskaitos išraše nurodyta pavedimo paskirtis „sąskaitos papildymas“ neleidžia konstatuoti fakto, jog tokiu būdu buvo pasidalintos minimos kompensacinės išmokos.

2. Dėl 51762,96 Lt dydžio atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2006 metais vykdytą gamybą nurodė, kad LR Žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. 3D-498 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2007 m. mokėjimo“ išleidimas dar nereiškia, kad atsietosios nuo gamybos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (be kita ko tokios išmokos nepaminėtos net įsakymo pavadinime) tikrai bus išmokėtos, nereiškia jog atsirado tarp sutuoktinių dalintinas turtas.

3. Aplinkybės, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos K. M. 2007 m. gegužės 11d. išmokėjo 40688,66 Lt ir 2007 m. liepos 26 d. – 32 550,93 Lt dydžio kompensacinių išmokų nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiškinių 2006 m., viso 73239,59 Lt bei, kad 2007 m. gruodžio 18 d. išmokėjo 11 418,30 Lt, 2009 m. sausio 20 d. – 4947, 93 Lt, 2011 m. vasario 2 d. – 22 836, 60 Lt, 2012 m. vasario 6 d. – 12560,13 Lt dydžių atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų pareiškėjai nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, kadangi nuo 2006 m. sausio mėnesio pareiškėja teigia nebegalėjusi prieiti prie ūkio dokumentų. Visos minimos kompensacinės išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos buvo pervestos į asmeninę K. M. sąskaitą, kurią patikrinti pareiškėja neturėjo galimybių.

4. Nurodo, kad 2006 m. pildė sūnaus M. ūkio deklaraciją ir ją pildydama tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti, jog LR Žemės ūkio ministras 2007m. lapkričio 10 d. išleis įsakymą Nr. 3D-498 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2007 m. mokėjimo“ ir vėlesnius įsakymus, kurių pagrindu bus mokamos atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos bei bus išmokėtos kompensacinės išmokos nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiškinių 2006 m.

5. Pareiškėja nurodo, kad aplinkybės jai tapo žinomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Tiek savo pareiškime, tiek teisme pareiškėja nurodė, kad tik 201l m. balandžio mėnesį sužinojo iš savo sūnaus, kad yra mokamos atsietos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pagal 2006 metų deklaracijas. Naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės yra pats išmokų gavimo faktas, apie kurį pareiškėja sužinojo tik po sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimo, kadangi iki to momento K. M. nuo pareiškėjos nuslėpė apie galimas išmokas ateityje ir jai tai nebuvo žinoma santuokos nutraukimo dieną (2007 m. gruodžio 18 d.).

6. Mano, kad jeigu pareiškėja būtų žinojusi apie K. M. išmokėtas išmokas, kurios buvusiems sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bei apie galimas kažkokias išmokas ateityje, būtų prašiusi teismo jas padalinti nutraukiant santuoką tarp jos ir K. M., todėl ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d., civ. byloje Nr. 2-1126-744/2007 sprendimas būtų buvęs priimtas kitas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą K. M. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes jame nepateikta teisinių argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose nuostatas.

Proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai – šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 str. 1 d. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė, jos nuomone, naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, t. y. prašymą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. Tokia aplinkybe pareiškėja nurodo tai, kad jos buvęs sutuoktinis į turto padalijimo bylą neįtraukė Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos K. M. 2007 m. gegužės 11 d., 2007 m. liepos 26 d. išmokėtų kompensacinių išmokų nukentėjusiems nuo hidrometeorologinių reiškinių 2006 m. bei 2007 m. gruodžio 18 d., 2009 m. sausio 20 d. ir 2011 m. vasario 2 d. išmokėtų atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų. CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal šią nuostatą naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; apie naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir tai turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Šioje byloje prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybe, kad pareiškėjas K. M. dalijantis santuokoje įgytą turtą nuo pareiškėjos N. M. nuslėpė iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gautas išmokas 2007 m., 2009 m. ir 2011 m. Nurodytos pareiškėjos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir nebuvusiomis žinomomis bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai N. M. buvo žinomos aplinkybės, kad K. M. siekė gauti atlygintinų 2006 metų sausros nuostolių kompensavimą, tai patvirtino tiek pati pareiškėja, tiek K. M. bei byloje apklaustas liudytojas S. K.. Vadinasi, darytina išvada, kad nors pareiškėjai santuokos nutraukimo metu ir nebuvo žinoma apie K. M. gautas išmokas, tačiau pareiškėja galėjo apie jas žinoti, nes žinojo apie K. M. teiktas deklaracijas, t. y. galėjo pagrįstai tikėtis, kad pagal teiktas deklaracijas bus išmokėtos išmokos už sausros padarinius. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja, žinodama, kad 2006 m. buvo pripažinti sausros metais ir tikėdamasi ateityje gauti išmokas, į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį galėjo įtraukti sąlygą apie išmokų pasidalijimą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės ne tik turi būti naujai paaiškėjusios, bet ir jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitoks teismo sprendimas. Pagal informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, 2007-12-18 Pakruojo rajono apylinkės teismas N. M. ir K. M. santuoką nutraukė vadovaudamasis tuo metu galiojusio CPK 541 str., t. y. sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendime nurodoma, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pasidalino notarine tvarka (2005 m. birželio 2 d. notariškai patvirtinta santuokinio turto dalybų sutartimi, notarinio registro Nr. 5333; 2007 m. lapkričio 30 d. notariškai patvirtinta santuokinio turto dalybų sutartimi, notarinio registro Nr. 5519). Santuokoje įsigytą kilnojamąjį turtą – buities reikmenis bei asmeninius daiktus – šalys pasidalino geruoju ir dėl to viena kitai nereiškė jokių pretenzijų. Pagal CPK 265 str. 2 d., teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, tačiau sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Kaip matyti iš buvusių sutuoktinių sutarto turto padalinimo, K. M. ir N. M. teisme nesidalino jokio turto, tuo pačiu ir pinginių lėšų, buvusių sutuoktinių sąskaitose, t. y. byloje apskritai nebuvo reikštas reikalavimas dėl turto padalinimo. Todėl net ir tuo atveju, jei pareiškėjai N. M. būtų buvę žinoma apie į K. M. sąskaitą pervestas išmokas, negalima teigti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-12-18 sprendimas santuokos nutraukimo byloje būtų buvęs kitas.

Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutraukus santuoką, K. M. išmokėtos atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų galutinės išmokos (2007 m. gruodžio 18 d. – 11418,30 Lt, 2009 m. sausio 20 d. – 4947,93 Lt, 2011 m. vasario 2 d. - 22836,60 Lt, 2012 m. vasario 6 d. – 12560,13 Lt) neatitinka reikalavimų, keliamų esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kaip jau minėta, pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų galutinių išmokų mokėjimo datų, šios išmokos K. M. išmokėtos jau po santuokos su N. M. nutraukimo (2007-12-18), todėl pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl atsietųjų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų galutinių išmokų išmokėjimo neegzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja turėjo galimybę sužinoti apie jos nurodomas aplinkybes bei taip pat turėjo galimybę reikalauti priteisti jai K. M. gautas išmokas bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, todėl atskirojo skundo teiginiai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme ir teisėtai bei pagrįstai pareiškėjos N. M. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ir nesudarančių CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) negaliojimo pagrindų.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1126-744/2007 atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė