- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-242-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06060-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Morkūnas Legal Bureu, Morkūnas Legal Bureau
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Morkūnas Legal Bureu apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Morkūnas Legal Bureau ieškinį atsakovui A. V.` dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 715,50 EUR skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog už tarp šalių sudaryto Susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo (toliau tekste – Sutartis) pagrindu išrašė atsakovui 2018 m. lapkričio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą serija Nr. MLB180058, kurios atsakovas sutartu terminu neapmokėjo. Ieškovas nurodė, jog atsakovas yra skolingas ieškovui 6 715,50 EUR sumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 1 d. preliminariu sprendimu nusprendė patenkinti ieškinį. Teismas priteisė ieškovui APB „Morkūnas Legal Bureau“ iš atsakovo A. V. skolą už suteiktas teisines paslaugas – 6 715,50 EUR, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 6 715,50 EUR nuo ieškinio priėmimo (2019 m. kovo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 76 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. V. pateikė prieštaravimus, kuriuose su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog kreipėsi į ieškovo atstovą dėl politinės situacijos sureguliavimo, kai buvo galimai neteisėtai atleisti savivaldybės, kurios meru buvo atsakovas, darbuotojai. Atsakovas kreipėsi į ieškovą tarpininkaudamas atleistiems asmenims, kurie ir sudarė atstovavimo sutartis, pagal kurias buvo atliekamos atstovavimo paslaugos ir tie asmenys tiesiogiai atsiskaitė su ieškovu. Ginčo Sutartis buvo pasirašyta ieškovo iniciatyva, jog apsaugoti atsakovą nuo galimų neteisingų interpretacijų ieškovui ir atsakovui bendraujant kaip fiziniams asmenims. Atsakovui kilus įtarimams, jog ieškovas galimai siekia pasinaudoti jų santykiais tikslais, kurie atsakovui nepriimtini, atsakovas nustojo bendrauti su ieškovu. Ieškovas atsakovui nėra suteikęs jokių teisinių paslaugų, atsakovas jų nėra gavęs ir priėmęs, todėl neturi pareigos apmokėti ieškovo išrašytą sąskaitą. Atsakovas nesumokėjo avanso, kaip numatyta Sutarties 9 a punkte, todėl Sutartis neįsigaliojo.
Atsiliepimas
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus dėl ieškinio reikalavimų ir preliminaraus sprendimo, kuriame nesutiko su ieškiniu ir prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį. Nurodė, jog pats atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl politinės situacijos suvaldymo, kilus krizei ieškovo valdomoje savivaldybėje. Su ieškovu sutartis pasirašė ir atleisti darbuotojai, kurie pilnai atsikaitė už jiems suteiktas paslaugas. Paslaugų kaina visose sutartyse buvo vienoda – 150 EUR už vieną darbo valandą be PVM. Atsakovui ne tik buvo teikiamos žodinės konsultacijos, bet ir teikiami dokumentų projektai, kuriuos panaudojo atsakovas. Atsakovo teiginiai dėl ieškovo domėjimosi kitais klausimais, neatitinka tikrovės. Su atsakovu buvo tariamasi dėl atsikaitymo, išnaudojus visas galimybes, buvo kreiptasi į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. galutiniu sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą ir:
6.1. pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis 2016 m. gruodžio 19 d. Susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 16/054 sąlygas: pirma, įžanginės dalies sąlygą – „Teisinės paslaugos: Klientų interesų atstovavimas ir visų su tuo susijusių teisinių paslaugų teikimas“ bei Sutarties 1 a) punktas „Klientas paveda Atstovui atstovauti jo interesus teikiant Teisines paslaugas Susitarimo galiojimo laikotarpiu, o Atstovas įsipareigoja veikti kaip Kliento teisės patarėjas bei, nepažeisdamas įstatymų, siekti Susitarimo tikslo“;
6.2. atmetė ieškinį;
6.3. priteisė atsakovui A. V. iš ieškovo Advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“ 217,80 EUR bylinėjimosi išlaidų.
2. Teismas nustatė, kad Sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, jog ieškovo teikiamos „Teisinės paslaugos: klientų interesų atstovavimas ir visų su tuo susijusių teisinių paslaugų teikimas“. Šalys sutarė dėl atsiskaitymo įkainio 150 EUR už vieną darbo valandą be PVM. Sutarties 1 punkto a papunktyje nurodyta, jog atsakovas paveda ieškovui atstovauti atsakovo interesus teikiant minėtas Teisines paslaugas.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.288⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Advokatūros 48 straipsnio 1 dalis nustato, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Taigi, teisinių paslaugų apimtis turi būti nustatyta sutartyje. Advokatūros 49 straipsnio 1 dalis nustato, jog atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą. Taigi, advokatas, atlikdamas pavedimus, remiasi sutartimi ir advokatai veiksmai kyla iš sutarties. Advokatūros 50 straipsnio 1 dalis nustato, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas darytina išvada, jog kliento ir advokato paslaugų apimtis turi būti nurodyta sutartyje bei advokatas turi teisę reikalauti užmokėti už paslaugas, kurios buvo suteiktos šalių sudarytoje sutartyje.
4. Teismas, susipažinęs su Sutarties sąlygomis, nustatė, kad Sutartyje nėra aiškiai ir suprantamai apibrėžta dėl kokių paslaugų Sutarties šalys susitarė. Iš Sutarties teksto akivaizdu, jog šalys tarėsi dėl atsakovo interesų atstovavimo, tačiau iš tokių Sutarties sąlygų neįmanoma nustatyti nei kur, nei kokia apimtimi šalys susitarė dėl atsakovo interesų atstovavimo. Papildomų susitarimų ar atsakovo prašymų, iš kurių būtų galima matyti kuriuose santykiuose ir kokia apimtimi atsakovas prašytų ieškovą atstovauti atsakovo interesus, byloje nėra. Ieškovo pateiktos tipinės Sutarties nuostatos nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai ne tik atsakovui, vertintinam kaip vidutiniškai informuotam, protingai apdairiam ir atidžiam vartotojo standartui, bet ir jokiam asmeniui, nes, kaip minėta iš Sutarties neįmanoma nustatyti nei paslaugų apimties, nei turinio, nei atstovavimo srities. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas Sutarties įžanginės dalies sąlygas: „Teisinės paslaugos: Klientų interesų atstovavimas ir visų su tuo susijusių teisinių paslaugų teikimas“ bei Sutarties 1 a) punktas „Klientas paveda Atstovui atstovauti jo interesus teikiant Teisines paslaugas Susitarimo galiojimo laikotarpiu, o Atstovas įsipareigoja veikti kaip Kliento teisės patarėjas bei, nepažeisdamas įstatymų, siekti Susitarimo tikslo“, laikė nesąžiningomis Sutarties sąlygomis, kurias pripažino negaliojančiomis (CK 6.288⁴ str. 1 ir 6 d.).
5. Teismas iš priedo prie Sutarties nustatė, kad iš priede nurodytų 8 paslaugų tik viena paslauga dėl skolos išieškojimo, galėtų būti vertinama, kaip teikta atsakovui asmeniškai. Priešingai, teikimas dėl tarybos narių įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo (1 t., p. 47-50) buvo rengtas ne atsakovo, ne mero, bet neįvardintų tarybos narių interesais ir vardu. Kiti pateikti dokumentai nenurodo, kieno užsakymu ir interesais buvo rengti, todėl teismas sprendė, kad negalima teigti, jog šie darbai buvo atlikti atsakovo prašymu. Be to, šie dokumentai galėjo būti rengiami atsakovo, kaip miesto mero interesais, tačiau, kaip minėta, Sutartis buvo sudaryta ne tarp ieškovo ir atsakovo, kaip mero, bet atsakovo, kaip fizinio asmens ir jo, fizinio asmens interesais. Kartu pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovas savo darbų rezultatą perdavė atsakovui. Aplinkybė, jog atsakovas skaitė vienokį ar kitokį pranešimą spaudai, ar kreipėsi į specialiąsias tarnybas, neįrodo, jog kreipimaisi buvo parengti ir perduoti ieškovo atsakovui, o ne kitam asmeniui. Teismas šias aplinkybes laikė neįrodytomis (CPK 178 str.).
6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų pavedęs ieškovui atlikti skolos išieškojimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, jog minėtą raštą surašė ieškovas ir pagal rašto turinį akivaizdu, jog tokiam raštui surašyti profesionaliam teisininkui nereikėtų 1,5 valandos. Pažymėjo, jog atsakovo iš trečiojo asmens reikalaujama skola yra vykdoma vykdomojo proceso nustatyta tvarka, išieškant skolą per antstolį, todėl teismas sutiko su atsakovo teiginiais, jog jokių papildomų veiksmų atsakovas negalėjo imtis ir iš ieškovo neprašė. Byloje nesant įrodymų, jog šias paslaugas atsakovas užsakė, kad ieškovas atsakovui suteikė, šioje dalyje ieškovo reikalavimą teismas atmetė, kaip neįrodytą (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. galutinį sprendimą panaikinti ir palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. teismas nepagrįstai kvalifikavo ieškovo su atsakovu sudarytą Susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo, kaip vartojimo paslaugų sutartį, kas nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Byloje nėra ginčo, kad absoliuti atsakovui suteiktų paslaugų dauguma yra susijusios su atsakovo, kaip politiko, profesija. Bylos nagrinėjimo metu tiek liudytojai, tiek pats atsakovas patvirtino, kad atsakovas buvo konsultuojamas, kaip suvaldyti politinę krizę, susidariusią 2016 metų pabaigoje Šiaulių miesto savivaldybės Taryboje. Atsakovas neneigė, kad ieškovas parengė ir perdavė jam dokumentus, susijusius su apkaltos procedūra (6 pozicijos, 46 valandos) ir pareiškimo STT dėl galimo tarybos narių piktnaudžiavimo (1 pozicija, 1,5 val.) projektą, kurį atsakovas priėmė iš ieškovo, pasirašė ir persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybai. Atsakovas teisme neneigė, kad suteiktų teisinių paslaugų apimtyje buvo parengti ir atsakovui pateikti pranešimų spaudai projektai, kuriuos atsakovas atitinkamu laiku panaudojo ir paviešino. Tai, kad atsakovui suteiktos paslaugos susijusios ne su jo asmeninių poreikių tenkinimu, bet su jo politine veikla, niekaip neleidžia pasirašyto Susitarimo kvalifikuoti, kaip vartojimo paslaugų sutartį.
12.2. Ieškovas teismui pateikė dokumentus, kurie buvo parengti atsakovo prašymu. Atsakovas, atsakydamas į ieškovo atstovo klausimus, teisme taip pat patvirtino, kad šiuos dokumentus gavo ir panaudojo. Teismas atsakovo pozicijos dėl jo panaudotų (ieškovo parengtų) dokumentų nevertino ir savo sprendime nepasisakė. Iš teismo sprendimo neaišku, ar atsakovo patvirtinimas, kad jis naudojo ieškovo parengtus dokumentus, teismo buvo priimtas ar atmestas. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas pažeidė civilinio proceso įstatymo esminės nuostatas dėl sprendimų pagrindimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.).
12.3. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas skaitė vienokį ar kitokį pranešimą spaudai, ar kreipėsi į specialiąsias tarnybas, neįrodo, jog kreipimaisi buvo parengti ir perduoti atsakovui, o ne kitam asmeniui. Bylos nagrinėjimo metu, tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovas nurodė, kad jie bendravo betarpiškai. Kokių nors asmenų, galėjusių gauti iš ieškovo parengtus dokumentus ir juos perduoti atsakovui, nenurodė nei ieškovas, nei atsakovas, nei teisme apklausti liudytojai. Dėl to paminėta teismo nuomonė yra tik jokiais byloje esančiais įrodymai nepagrįsta prielaida. Be to, pažymi, kad tokios prielaidos teismas, jei jam kilo tokia abejonė, bylos nagrinėjimo teisme metu netyrė ir nenagrinėjo.
12.4. Ieškovo rengtą pranešimą spaudai paviešino atsakovas, o ne koks nors kitas asmuo. Ieškovo rengtą pareiškimą STT taip pat pasirašė pats atsakovas. Nei vienas sveiko proto asmuo nepasirašys ir neviešins dokumentų, kurie buvo parengti ne jo prašymu ir, kurie neatitinka jo valios ir interesų. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas V. L. patvirtino, kad visi dokumentai buvo rengiami atsakovo prašymu. Atsakovas ieškovo patalpose lankėsi ne kartą ir PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytais klausimais buvo konsultuojamas tiek paties V. L., tiek ir kitų ieškovo teisininkų. Teismas apie liudytojo V. L. parodymus sprendime neužsiminė, todėl neaišku, ar jo parodymai teismo buvo priimti, ar atmesti. O jei atmesti, tai kokiai motyvais.
12.5. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas pasirašė 2016-12-19 Susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino ir sprendime nepasisakė dėl to, kokie buvo tikrieji atsakovo ketinimai pasirašant susitarimą. Liko neatsakytas klausimas, kodėl buvo pasirašytas susitarimas, jei atsakovas niekada neketino pirkti teisinių paslaugų iš ieškovo.
12.6. Teismas, padarydamas išvadą, traktavo ieškovo poziciją priešingai, nei ieškovas buvo nurodęs teisme. Ieškovas niekada neteigė, kad dėl skolos išieškojimo ieškovas rengė kokius nors dokumentus, todėl neaišku, kokio dokumento parengimą teismas priskyrė ieškovui. Ieškovas atsakovo prašymu įvertino skolos susigrąžinimo galimybę, kadangi atsakovas vykdymo procese skolos susigrąžinti niekaip nepajėgė. Atsakovas jo prašymu, buvo pakonsultuotas dėl to, ar skolos išieškojimas nėra beviltiškas. Tam reikėjo ne tik įvertinti būtent atsakovo ieškovui pateiktus teismo minimus dokumentus, bet ir susirinkti papildomą informaciją apie skolininką. Suteiktų teisinių paslaugų turinys niekaip nekoreliuoja su teismo išvada, kadangi teismo išvada nepagrįsta jokiais byloje esančiais duomenimis.
12.7. Atsakovas, būdamas Šiaulių miesto meru pats ne kartą yra pasirašęs Savivaldybės vardu sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo. Pagal viešai skelbiamą informaciją, praktiškai visos pasirašomos sutartys yra su valandiniais įkainiais. Tai leidžia manyti, kad atsakovas puikiai suvokė valandinio teisinių paslaugų įkainio esmę, o taip pat puikiai suvokė, kaip tas įkainis apskaičiuojamas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
13.1. Teisnių paslaugų sutartis yra sudaryta su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu. Tai yra nurodyta paties ieškovo parengtoje sutartyje. Atsakovo užimamos pareigos neįtakoja ir niekaip nepaneigia sutarties su fiziniu asmeniu fakto. Atsakovui nei iš ieškovo, nei iš jo steigėjo advokato E. M. jokių paslaugų nereikėjo. Advokatas E. M. savo iniciatyva norėdamas įsitraukti į politinį procesą pats aktyviai veikė bei iniciavo visus jo ieškinyje nurodytus veiksmus. Patys ieškovo atstovo asmeniškai atlikti veiksmai yra ne tiek teisinės paslaugos, kiek politinis veikimas tiesiogiai dalyvaujant politiniuose miesto procesuose.
13.2. Atsakovo kaip fizinio asmens pasirašyta teisinių paslaugų sutartis buvo pasirašyta ieškovo atstovo iniciatyva su jo siekiamais tikslais, kuriuos jis paaiškino kaip norą apsaugoti susitikimus ir pokalbius nuo galimo šių pokalbių panaudojimo tiek prieš ieškovą, tiek ir prieš atsakovą. Sutartis buvo pasirašyta pasitikint juo, kaip profesionalu ir nesigilinant į jo pateiktos teisinių paslaugų sutarties turinį ir tikslus.
13.3. Ieškovui iškėlus reikalavimus teisme, iš pateiktos teisinių paslaugų sutarties turinio paaiškėjo, kad ne tik teisinių paslaugų sutartis yra nesąžininga, bet ir pats ieškovo atstovas yra nesąžiningas. Tai įrodo jau vien ta aplinkybė, kad sąskaitą už neva „suteiktas paslaugas“ ieškovo atstovas išrašė ir pateikė praėjus beveik dviem metams po šių „suteiktų paslaugų“ ir tik po to, kai tarp ieškovo atstovo ir atsakovo asmeniškai iškilo konfliktas atsakovui, kaip miesto merui, atsisakius tenkinti jo asmeninius interesus. Ieškovo atstovo veiksmai pareiškiant šį ieškinį teisme yra asmeninio keršto už nepavykusius bandymus patenkinti asmeninius interesus akcija bei bandymas „pasipinigauti“.
13.4. Ieškovo pateikta teisinių paslaugų sutartis, nenumatant joje nei paslaugų apimtiems ir dydžio, nei aiškiai apibrėžtos paslaugų kainos, nei aiškiai išreikštos valios pavesti konkrečius darbus (paslaugas) atlikti (suteikti) klientui, negali būti laikoma sąžininga.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl skolos už advokato teisines paslaugas
15. Byloje kilo ginčas dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 19 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo. Byloje nustatyta, kad atsakovas teisinių paslaugų sutarties pasirašymo metu buvo Šiaulių miesto savivaldybės meras. 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovas išrašė atsakovui sąskaitą dėl 6 715,50 EUR apmokėjimo, kurioje nurodyta: „už suteiktas teisines paslaugas, suteiktų paslaugų aprašymas priede“. Šią sąskaitą 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui. 2018 m. lapkričio 5 d. priede prie sąskaitos nurodyti trejopo pobūdžio darbai: apkaltos procedūra (6 pozicijos, 46 valandos), pareiškimas STT dėl galimo tarybos narių piktnaudžiavimo (1 pozicija, 1,5 val.), skolos išieškojimo galimybių analizė (1,5 val.). Šalių sudarytos sutarties įžanginėje dalyje „susitarimo tikslas“ nurodyta – atstovauti kliento interesus Lietuvos Respublikoje ir jį konsultuoti teisiniais klausimais, siekiant klientui naudingesnio rezultato.
17. Šalys dėl to, ar minėtos sutarties pagrindu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje ir jos priede nurodytos paslaugos faktiškai buvo suteiktos atsakovui, nesutaria. Ieškovas įrodinėja, jog visos sutarties priede nurodytos paslaugos buvo atliktos. Atsakovas atsikerta, kad jokių paslaugų jam iš ieškovo nereikėjo, sutartis pasirašyta ieškovo iniciatyva tik dėl akių, o nurodytos sutarties tikslas buvo advokato noras įsitraukti į politinį procesą, todėl jis savo iniciatyva iniciavo visus šiame priede nurodytus veiksmus.
18. Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 2 straipsnis nustato, jog advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą.
19. Sutarties sąlygos turinys apibrėžia faktines nuostatas, kuriomis turi būti įgyvendinamos atitinkamos šalies teisės ar įvykdomos pareigos. Nors ieškovas savo reikalavimus kildina iš 2016 m. gruodžio 19 d. teisinių paslaugų sutarties, tačiau į savo darbų ataskaitą, be kita ko, įtraukė tokias paslaugas, kurios nėra susijusios su atsakovu kaip fiziniu asmeniu, o nurodytos paslaugos nelaikytinos teisinėmis paslaugomis Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 2 straipsnio prasme. Kaip matyti priede prie PVM sąskaitos faktūros įtrauktos paslaugos, susijusios su apkaltos procedūra tarybos nariams (balsavimo žlugdymas), pareiškimo STT dėl galimo tarybos narių piktnaudžiavimo. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad jie ruošti Šiaulių miesto savivaldybės narių vardu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nurodyti veiksmai buvo rengti ne atsakovo, ne mero, bet neįvardintų tarybos narių interesais ir vardu. Taigi, ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, kad jis yra parengęs atsakovui pranešimą spaudai, atlikęs apkaltos procedūros tarybos nariams analizę, neturi reikšmės. Pasirašytoje šalių teisinių paslaugų sutartyje nėra numatytas šalių susitarimas teikti konsultacijas kaip suvaldyti politinę krizę, rengti pranešimus spaudai politiniais klausimais ar tarybos narių vardu rengti dokumentus. Sutartyje neaptariamas ir atlygis už tokias paslaugas. Net jei ir darant prielaidą, kad ieškovas nurodytas paslaugas atsakovui kaip savivaldybės merui teikė, tokiu atveju, ieškovas turėjo įrodyti, kad egzistuoja pagrindas reikalauti atlyginimo už tokių paslaugų (susijusių su politiniais klausimais savivaldybės merui) teikimą. Teismui pateikta teisinių paslaugų sutartis to neįrodo. Kaip jau minėta, šioje byloje reikalaujama atlyginimo iš atsakovo kaip fizinio asmens už jam asmeniškai suteiktas teisines paslaugas.
20. Kaip matyti į teisinių paslaugų ataskaitą taip pat įtraukta skolos išieškojimo galimybių analizė. Ieškovas pateikė į bylą 2017 m. spalio 31 d. raštą dėl skolos grąžinimo ir jos išdėstymo dalimis skolininkui. Raštas parengtas atsakovo vardu. Ieškovas, ginčydamas teismo sprendimą, nurodo, kad jis šio rašto nerengė, o konsultavo atsakovą dėl šios skolos išieškojimo galimybių. Šalių sudarytos teisinių paslaugų sutarties 5 straipsnio e punkte nurodyta, kad atstovas pagal atskirą susitarimą ir atskirai sutartą kainą atstovauja klientą civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose, bankroto, mokestinėse ir kitose bylose. Tokio atskiro susitarimo konsultuoti skolos išieškojimo klausimais, kuriame būtų aptartas ir užmokestis už konsultavimą, byloje nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šį raštą elektroniniu paštu ieškovo prašymu jam persiuntė, tačiau ne dėl šio dokumento ar pačios analizės reikalingumo. Taip pat atsakovas atkreipė dėmesį, kad byla buvo vykdymo procese antstolio žinioje ir papildomos pagalbos skolai išieškoti jam nereikėjo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra šalių sudaryto atskiro pavedimo šiai paslaugai atlikti (sutarties 5 straipsnio e punktas), nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl tokio pobūdžio konsultacijų, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog nutarties šiame punkte nurodyta paslauga atsakovui buvo suteikta.
Dėl teisinių paslaugų sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties
21. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi. Pasak ieškovo tai, kad paslaugos atsakovui buvo suteiktos ne su jo asmeninių poreikių tenkinimu, bet su jo politine veikla, niekaip neleidžia pasirašyto susitarimo kvalifikuoti kaip vartojimo paslaugų sutartį. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui nagrinėjant bylą dėl mokėjimo už advokato suteiktas paslaugas, kai paslaugų gavėjas yra fizinis asmuo, veikiantis asmeniniais interesais, aktualūs ir turi būti įvertinti vartojimo sutarčių instituto materialieji ir procesiniai ypatumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl teisinių paslaugų sutarties kvalifikavimo, 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, atsižvelgdama į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. sausio 15 d. prejudiciniame sprendime byloje Šiba (C-537/13) nurodytus išaiškinimus, konstatavo, kad advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis.
24. Nagrinėjamu atveju susipažinus su šalių sudaryta sutartimi, matyti, kad teisinių paslaugų klientu nurodomas fizinis asmuo A. V., jo asmens kodas ir gyvenamosios vietos adresas, sutartis pasirašyta fizinio asmens. Taip pat susipažinus su sutarties turiniu matyti, kad aptartos bendrai teisinio pobūdžio paslaugos, kas paneigia ieškovo nurodomus argumentus, kad atsakovui buvo suteiktos ne su jo asmeninių poreikių tenkinimu, bet su jo politine veikla susijusios paslaugos.
Dėl vartojimo paslaugų sutarties sąlygų vertinimo nesąžiningumo aspektu
25. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis pripažinti šias teisinių paslaugų sutarties sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis: įžanginės dalies sąlygą – „Teisinės paslaugos: Klientų interesų atstovavimas ir visų su tuo susijusių teisinių paslaugų teikimas“ bei Sutarties 1 a) punktas „Klientas paveda Atstovui atstovauti jo interesus teikiant Teisines paslaugas Susitarimo galiojimo laikotarpiu, o Atstovas įsipareigoja veikti kaip Kliento teisės patarėjas bei, nepažeisdamas įstatymų, siekti Susitarimo tikslo“.
26. CK 6.288⁴ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, teisinės paslaugos teikiamos su klientu sudarius teisinių paslaugų sutartį, kuria susitariama dėl konkretaus darbo pobūdžio, apimties ir kainos. Tai išplaukia iš Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, jog atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą. Taip pat Advokatūros 50 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sutartyje nėra aiškiai ir suprantamai apibrėžta dėl kokių paslaugų sutarties šalys susitarė, neįmanoma nustatyti nei kur, nei kokia apimtimi šalys susitarė dėl atsakovo interesų atstovavimo. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad šioje byloje šalių ginčo objektu buvo paslaugų pobūdis.
27. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad atsakovas būdamas Šiaulių miesto meru ne kartą yra pasirašęs Savivaldybės vardu sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo ir praktiškai visos jo sutartys yra su valandiniais įkainiais. Tačiau nurodyti argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo, nes, visų pirma, teismui nėra pateikti įrodymai, kad atsakovas būdamas meru pasirašinėdavo identiškas sutartis šioje byloje pateiktai teisinių paslaugų sutarčiai. Antra, šioje byloje teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta asmeninių fizinio asmens poreikių tenkinimui, todėl tokių sutarčių vertinimas nuo pasirašytų sutarčių su juridiniu asmeniu skiriasi.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.