Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2226-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-07-19
Bylos Nr.
e1-2226-957/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2226-957/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04927-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 1.2.23.1.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – 6 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, – iki pasveikimo arba psichinės būklės pagerėjimo ir jo pavojingumo išnykimo;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atliko 2020 m. gruodžio 3 d.);

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. 2021 m. vasario 16 d. apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,30 promilių girtumo laipsnis), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia stumdydamas savo motiną G. P., rankomis stipriai suimdamas ją už kaklo ir krūtinės, kumščiu ne mažiau negu 2 kartus tyčia suduodamas G. P. į galvos sritį, o jai nuo suduotų smūgių nugriuvus ant grindų, ne mažiau negu 4 kartus tyčia spirdamas jai į krūtinės ir veido sritis, sukėlė nukentėjusiajai G. P. fizinį skausmą ir padarė jai kairio skruosto – smilkinio, nugaros, žastų, kairio riešo, kairės krūties, pilvo, klubų, šlaunų, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą, 11, 12, 21 dantų vainikų įskilimus, sužalojimus tiek visumoje, tiek kiekvieną atskirai, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. P. 2021 m. vasario 20 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 4,82 promilių girtumo laipsnis), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu ne mažiau negu 7 kartus tyčia suduodamas savo motinai G. P. į galvos sritį ir 1 kartą į krūtinės sritį, o jai nuo suduotų nugriuvus ant grindų, ne mažiau negu 5 kartus tyčia spirdamas jai į nugaros, sėdmenų, kojų sritis, sukėlė nukentėjusiajai G. P. fizinį skausmą ir padarė jai kairio skruosto – smilkinio, nugaros, žastų, kairio riešo, kairės krūties, pilvo, klubų, šlaunų, kairės blauzdos poodines kraujosruvas, viršutinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą, 11, 12, 21 dantų vainikų įskilimus, sužalojimus tiek visumoje, tiek kiekvieną atskirai, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė su savimi nedidelį kiekį – 0,978 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2021 m. vasario 20 d. apie 18.12 val., kol policijos pareigūnas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tarnybinėse patalpose adresu Vilnius, T. Ševčenkos g. 26, jo dalinės asmens apžiūros metu priekinėje kelnių kišenėje rado permatomą polietileninį maišelį su minėta narkotine medžiaga. Taip V. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. vasario 16 d. jis nelabai ką pamena, bet ryte apie 10.00 val. mama davė pinigų, kad nupirktų degtinės. Nupirkęs du degtinės butelius, grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir su mama pradėjo kartu vartoti alkoholinius gėrimus. Nepamena, dėl ko kilo konfliktas ir kas vyko po to. Jis nieko nepamena, kaip trenkė mamai ar stvėrė už kaklo, bet galimai viskas vyko taip, kaip teigia jo mama. Nepamena, kaip atvyko policija ir kaip atsidūrė areštinėje. Dėl įvykio labai gailisi, nori atsiprašyti mamos ir susitaikyti. Dėl antrojo įvykio V. P. parodė, kad jis kasdien dideliais kiekiais vartoja alkoholinius gėrimus maždaug apie dvi savaites, todėl pastarųjų dienų įvykių beveik neatsimena. 2021 m. vasario 20 d. užėjo pas savo motiną, atnešė jai į namus nupirktus vaistus. Neprisimena, kas vyko paskui ir jokių įvykio aplinkybių papasakoti negali. Jis atsipeikėjo tik policijos įstaigoje. Prisimena tik tiek, kai dalinės apžiūros metu policijos pareigūnai kelnių kišenėje rado augalinės kilmės medžiagą, įtariamai narkotinę. Mano, kad tai gali būti narkotinė medžiaga – ,,žolė“. Negali pasakyti, iš kur pas jį kišenėje atsirado polietileninis maišelis su ,,žole“, nes nieko nepamena iš kur jį gavo. Kartais jis parūko ,,žolės“. Prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl įvykių labai gailisi (1 t., priedo b. l. 69; 2 t., priedo b. l. 34-35, 68).

Nukentėjusioji G. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus V. P. pastovios gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas įvairius savo draugus, bet turi raktus nuo buto, kuriame gyvena ji ir gali ateiti kada nori. 2021 m. vasario 16 d. sūnus su savo draugu, būdamas pas ją namuose, gėrė degtinę. Ji su jais kartu nesėdėjo, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus viena. Kai sūnaus draugas išėjo, tikslaus laiko pasakyti negali, bet jau buvo antra dienos pusė, jos sūnus pradėjo reikalauti iš jos duoti jam pinigų, nes dar norėjo nusipirkti alkoholio. Ji pinigų jam nedavė. Tuomet sūnus pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus ją kambaryje pradėjo stumdyti, iš už nugaros paėmęs su abejomis rankomis už kaklo ir už krūtinės, ji juto fizinį skausmą ir ištrūko nuo jo bei nubėgo į koridorių. V. P. ją pasivijo ir su rankos kumščiu 2-3 kartus smogė jai į galvos sritį kairėje pusėje. Ji nematė, kuria ranka trenkė. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą ir parkrito ant grindų. Jai parkritus, jis pradėjo su kojomis ją spardyti į įvairias kūno vietas, pajuto 4-5 smūgius į krūtinės ir veido sritį, nuo smūgių juto fizinį skausmą ir pradėjo rėkti. Tuomet sūnus liovėsi ją spardyti ir nuėjo į kambarį. Ji iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jai pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau medikų pagalbos ji atsisakė. Jos sūnus yra daug kartų prieš ją smurtavęs ir už tai yra teistas. Dėl antrojo epizodo nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2021 m. vasario 19 d. vakare sūnus atėjo namo, liko nakvoti. 2021 m. vasario 20 d. V. P. tai išeidavo iš buto, tai vėl grįždavo. Kai apie 17.00 val. vėl atėjo namo, buvo stipriai išgėręs ir pradėjo prašyti pinigų. Kai atsakė jam, jog pinigų neduos, jis pradėjo ją stumdyti rankomis į krūtinę, pasidarė agresyvus. Prisiminęs, kad 2021 m. vasario 16 d. ji kvietė policiją, pradėjo keiktis, vadinti ją visokiais necenzūriniais žodžiais, pasidarė agresyvus. Tuo metu buvo kambaryje, kai sūnus kumščiu sudavė jai ne mažiau 7 smūgių į galvos sritį ir vieną kartą stiprų smūgį į krūtinę. Smūgį į krūtinę jis sudavė, kai buvo prieškambaryje, nuo šio smūgio ji nukrito. Tada sūnus dar ne mažiau 5 kartų spyrė jai į įvairias kūno vietas: nugarą, užpakalį, per kojas. Jai pavyko atsikelti ir išbėgti į laiptinę, kur paskambino 112. Dėl šio įvykio patyrė stiprų fizinį skausmą, labai skauda krūtinę ir širdį. Kai policijos pareigūnai pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, ji atsisakė, pas kitus medikus nesikreipė. 2021 m. vasario 20 d. ji buvo išgėrusi. Sūnus, būdamas išgėręs, būna labai agresyvus, žino, kad jis vartoja ir narkotikus. Būdamas agresyvus, V. P. ją muša. Paskutinį kartą iki 2021 m. vasario 20 d. įvykio, ji buvo sumušta 2021 m. vasario 16 d., dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas. 2021 m. vasario 16 d. jai buvo įteikta užduotis atlikti apžiūrą VTMT, kur 2021 m. vasario 23 d. paskirtas laikas apžiūrai. Nori, kad jam būtų paskirtas priverstinis gydymas, kadangi būdamas apsvaigęs sūnus būna agresyvus (1 t., priedo b. l. 44-46, 90-91).

Liudytojas O. V. (O. V.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam dirbant 2021 m. vasario 20 d. apie 18.12 val. buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam atliekant paviršutinę apžiūrą apie 18.15 val. pristatytų asmenų priėmimo patalpose „C.72“, priekinėje dešinėje kelnių kišenėje buvo rastas permatomas polietileninis maišelis su galimai žalios spalvos augalinės kilmės narkotine medžiaga. Paklausus, kas yra maišelyje, V. P. pasakė, kad tai „žolė“ savam naudojimui. Iš kur gavo „žolę“, V. P. atsakyti atsisakė. Tačiau asmuo labai apgailestavo, kad maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga yra pas jį (1 t., priedo b. l. 104).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. vasario 16 d. apie 15.13 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. P. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. ją sumušė neblaivus sūnus, kraujuoja veidas, greitosios pagalbos atsisakė (1 t., priedo b. l. 8).

Iš 2021 m. vasario 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrusiai G. P. užfiksuota kraujuojanti žaizda. Užfiksuotas smurtu įtariamas asmuo V. P. buvo ramus ir neblaivus, jam nustatytas 3,30 promilių girtumas. G. P., kuriai nustatytas 2,62 promilių girtumo laipsnis, paaiškino, jog namuose (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant lovos, kartu namuose taip pat buvo jos neblaivus sūnus V. P., kuris atėjęs iš balkono, kuriame rūkė, nieko nesakęs, trenkė iš dešinės rankos kumščio vieną ar du kartus į galvos sritį (tiksliai nupasakoti nesugebėjo dėl alkoholio kiekio) ir pasakė, kad užmuš ją, buvo suėmęs už kaklo, bet paleido, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Ant G. P. rankų matėsi kraujas, galimai nuo smūgio į galvos sritį. G. P. buvo bėgęs kraujas, matėsi kraujuota nosis, veidas, ant lovos mėtėsi servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis (krauju). G. P. atsisakė greitosios medicinos pagalbos, nors bandant apklausti, moteris teigė, jog sukasi galva ir skauda, bet medikų pagalbos vis tiek atsisakė. V. P. buvo visiškai neblaivus, jų akivaizdoje prašėsi motinos neišvežti jo, leisti pasilikti namuose. Ant drabužių, pilkos spalvos treninginių kelnių matėsi kraujo žymės, galimai nuo smurto prieš motiną (1 t., priedo b. l. 9-13).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2021 m. vasario 16 d. 16.33 val. V. P. nustatytas 3,30 promilių girtumas, o 15.58 val. G. P. – 2,62 promilių girtumas, 2021 m. vasario 20 d. 17.43 val. V. P. nustatytas 4,82 promilių girtumas (1 t., priedo b. l. 14, 15; 2 t., priedo b. l. 60).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. vasario 20 d. apie 17.22 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos G. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namie neblaivus, agresyvus sūnus konfliktuoja su ja, moteris iš balso neblaivi, prašo pagalbos (1 t., priedo b. l. 28).

Iš 2021 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), G. P. paaiškino, kad 2021 m. vasario 20 d. apie 17.00 val. grįžęs neblaivus sūnus V. P. pradėjo agresyviai elgtis, rankomis pradėjo trankyti G. P.. G. P. pasakė, kad V. P. rankomis trenkė į galvos sritį, kairę ranką, krūtinę ir kojas apie 10 smūgių, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. G. P. nustatytas girtumas 2,62 promilės, V. P. nustatytas 4,82 promilių girtumas. G. P. atsisakė medicininės pagalbos. G. P. minėjo, kad 2021 m. vasario 17 d. buvo iškviesta policija dėl smurto. Taip pat pranešime užfiksuota, kad G. P. patyrė didelį susijaudinimą, akivaizdžią baimę (1 t., priedo b. l. 29-30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. specialisto išvados Nr. G 416/2021 (01) matyti, kad remiantis G. P., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, jai nustatytos kairio skruosto – smilkinio, nugaros, žastų, kairio riešo, kairės krūties, pilvo, klubų, šlaunų, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės muštinės žaizda, 11, 12, 21 dantų vainikų įskilimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), apie 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų, kurie nustatyti G. P., makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, todėl neatmetama galimybė, kad jie padaryti vienu metu, tačiau kadangi sužalojimai yra gyjantys, apie tikslesnį jų padarymo laiką pasisakyti nėra galimybės. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Nustatytuose sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti pačiai tiriamajai griuvinėjant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai padaryti apie 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros (1 t., priedo b. l. 54-56).

2021 m. kovo 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2021 m. vasario 16 d. pranešėjos G. P. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus sūnus ją sumušė, davė per veidą (1 t., priedo b. l. 59-60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. vasario 23 d. specialisto išvados Nr. G 417/2021 (01) matyti, kad remiantis G. P., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, jai nustatytos kairio skruosto – smilkinio, nugaros, žastų, kairio riešo, kairės krūties, pilvo, klubų, šlaunų, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės muštinės žaizda, 11,12, 21 dantų vainikų įskilimai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), apie 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų, kurie nustatyti G. P., makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, taip pat sužalojimai yra gyjantys, todėl labiausiai tikėtina, kad jie padaryti apie 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūrios ir pasisakyti tiksliai ar jie padaryti 2020 m. vasario 16 d., ar 2021 m. vasario 20 d. nėra galimybės. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti pačiai tiriamajai griuvinėjant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų G. P. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., priedo b. l. 98-100).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio O. V. 2021 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu (1 t., priedo b. l. 101).

Iš 2021 m. vasario 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. V. savanoriškai pateikė permatomą polietileninį maišelį su viduje esančia galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga (1 t., priedo b. l. 106).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 17 d. specialisto išvados matyti, kad žalios spalvos, sausa, susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketėlio, paimto pas V. P. yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,978 g, ? 9-tetrahiddrokanabinolio kiekis jose – 0,6%; nuoplovose, paimtose nuo V. P. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (1 t., priedo b. l. 111-112).

2021 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2021 m. vasario 20 d. pranešėjos G. P. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), jai reikia pagalbos, girtas sūnus muša (1 t., priedo b. l. 135-136).

2021 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėta „Body“ kamerų filmuota medžiaga iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., priedo b. l. 140-141).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 327/2021(01) matyti, kad V. P. šlapime, paimtame 2021 m. vasario 21 d., 21.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 4,76 promilės etilo alkoholio, šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (2 t., priedo b. l. 47).

V. P.

Motyvuojamoji dalis

nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodytos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), visiškai įrodyta.

Kaltinamasis V. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Dėl 2021 m. vasario 16 d. veikos epizodo kaltinamasis parodė, kad nelabai pamena, bet apie 10.00 val. mama davė pinigų, kad nupirktų degtinės. Nupirkęs du degtinės butelius, grįžo namo ir su mama pradėjo kartu vartoti alkoholinius gėrimus. Nepamena, dėl ko kilo konfliktas ir kas vyko po to. Nieko nepamena, kaip trenkė mamai ar stvėrė už kaklo, bet galimai viskas vyko taip, kaip teigia jo mama. Dėl 2021 m. vasario 20 d. veikos epizodo kaltinamasis taip pat parodė, kad pastarųjų dienų įvykių beveik neatsimena, nes jis kasdien dideliais kiekiais vartoja alkoholinius gėrimus maždaug apie dvi savaites. Tą dieną jis užėjo pas motiną, atnešė jai į namus nupirktus vaistus. Neprisimena, kas vyko paskui ir jokių įvykio aplinkybių papasakoti negali. Jis atsipeikėjo tik policijos įstaigoje (1 t., priedo b. l. 69; 2 t., priedo b. l. 34-35, 68). Taigi, nors kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pastarųjų įvykių neprisiminė, tačiau savo kaltę pripažino, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios G. P. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Štai nukentėjusioji G. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu detalizuodama parodė, jog 2021 m. vasario 16 d. sūnus su savo draugu, būdamas pas ją namuose, gėrė degtinę. Ji su jais kartu nesėdėjo, tačiau vartojo alkoholinius gėrimus viena. Kai sūnaus draugas išėjo, sūnus pradėjo reikalauti duoti jam pinigų, nes dar norėjo nusipirkti alkoholio. Ji pinigų jam nedavė. Tuomet jos sūnus pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais ir įvyko žodinis konfliktas, kurio metu sūnus ją kambaryje pradėjo stumdyti, iš už nugaros paėmęs su abejomis rankomis už kaklo ir už krūtinės, ji juto fizinį skausmą ir ištrūko nuo jo bei nubėgo į koridorių. V. P. ją pasivijo ir su rankos kumščiu 2-3 kartus smogė jai į galvos sritį kairėje pusėje. Ji nematė, kuria ranka trenkė. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą ir parkrito ant grindų. Tada sūnus pradėjo su kojomis ją spardyti į įvairias kūno vietas, ji pajuto 4-5 smūgius į krūtinės ir veido sritį, nuo smūgių ji juto fizinį skausmą ir pradėjo rėkti. Sūnus liovėsi ją spardyti ir nuėjo į kambarį ir ji iškvietė policiją. Dėl antrojo epizodo nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2021 m. vasario 20 d. V. P. tai išeidavo iš buto, tai vėl grįždavo. Kai apie 17.00 val. vėl atėjo namo, buvo stipriai išgėręs ir pradėjo prašyti pinigų. Kai atsakė jam, jog pinigų neduos, jis pradėjo ją stumdyti rankomis į krūtinę, pasidarė agresyvus. Prisiminęs, kad 2021 m. vasario 16 d. ji kvietė policiją, pradėjo keiktis, vadinti ją visokiais necenzūriniais žodžiais, pasidarė agresyvus. Tuo metu buvo kambaryje, kai sūnus kumščiu sudavė jai ne mažiau 7 smūgių į galvos sritį ir vieną kartą stiprų smūgį į krūtinę. Smūgį į krūtinę jis sudavė, kai buvo prieškambaryje, nuo šio smūgio ji nukrito. Tada sūnus dar ne mažiau 5 kartų spyrė jai į įvairias kūno vietas: nugarą, užpakalį, per kojas. Jai pavyko atsikelti ir išbėgti į laiptinę, kur paskambino 112. Dėl šio įvykio patyrė stiprų fizinį skausmą, labai skauda krūtinę ir širdį (1 t., priedo b. l. 44-46, 90-91). Šias nukentėjusiosios G. P. nurodytas abiejų įvykių aplinkybes patvirtina bei detalizuoja policijos įvykių registrų išrašai, iš kurių matyti, kad pastaroji tiek 2021 m. vasario 16 d., tiek 2021 m. vasario 20 d. paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie prieš ją smurtaujantį sūnų (1 t., priedo b. l. 8, 28), kurių turinys užfiksuotas 2021 m. kovo 29 d. ir 2021 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokoluose (1 t., priedo b. l. 59-60, 135-136). Be to, kaltinamojo V. P. kaltę patvirtina 2021 m. vasario 16, 20 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo išdėstytos aplinkybės (1 t., priedo b. l. 9-13, 29-30) bei 2021 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodomi duomenys, apžiūrėjus „Body“ kamerų filmuotą medžiagą iš įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., priedo b. l. 140-141). Minėtų įrodymų visuma patvirtina aplinkybes apie nukentėjusios patirtą fizinį skausmą. Tuo tarpu specialisto išvados Nr. G 416/2021 (01), G 417/2021 (01) patvirtina tiek nukentėjusiajai kilusius padarinius, tiek leidžia spręsti, kad tarp kaltinamojo V. P. veikų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi išvadose nustatyta, jog G. P. nustatytos kairio skruosto – smilkinio, nugaros, žastų, kairio riešo, kairės krūties, pilvo, klubų, šlaunų, kairės blauzdos poodinės kraujosruvos, viršutinės lūpos gleivinės muštinės žaizda, 11, 12, 21 dantų vainikų įskilimai; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), apie 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimų, kurie nustatyti G. P., makromorfologinis vaizdas apžiūros metu yra panašus, todėl neatmetama galimybė, kad jie padaryti vienu metu, tačiau kadangi sužalojimai yra gyjantys, apie tikslesnį jų padarymo laiką pasisakyti nėra galimybės. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., priedo b. l. 54-56) bei pasisakyti tiksliai, ar jie padaryti 2020 m. vasario 16 d., ar 2021 m. vasario 20 d. nėra galimybės (1 t., priedo b. l. 98-100).

Šie įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja ir sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad prieš nukentėjusiąją G. P. smurtavo būtent sūnus V. P.. Kaltinime nurodytas aplinkybes, jog įvykių metu kaltinamasis V. P. buvo neblaivus, patvirtina byloje esančio alkotesterio kvitų rodmenys, iš kurių matyti, jog netrukus po įvykių, t. y. 2021 m. vasario 16 d. 16.33 val. V. P. nustatytas 3,30 promilių girtumas, o 2021 m. vasario 20 d. 17.43 val. jam nustatytas 4,82 promilių girtumas (1 t., priedo b. l. 14; 2 t., priedo b. l 60). Taigi, sugretinus aukščiau aptartus duomenis su byloje esančiais įrodymais, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad V. P. 2021 m. vasario 16 d. ir 2021 m. vasario 20 d. prieš nukentėjusiąją G. P. panaudojęs fizinį smurtą, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi V. P. smurtavo prieš savo motiną, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. P. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., priedo b. l. 70-71).

Nukentėjusiajai G. P. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (2 t., priedo b. l. 73). Prašymų, skundų negauta.

V. P. baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo) objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Šioje byloje V. P. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad 2020 m. vasario 20 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijęs nedidelį kiekį – 0,647 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią laikė su savimi iki 2021 m. vasario 20 d. apie 18.12 val., kol policijos pareigūnas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tarnybinėse patalpose adresu Vilnius, T. Ševčenkos g. 26, jo dalinės asmens apžiūros metu priekinėje kelnių kišenėje rado permatomą polietileninį maišelį su minėta narkotine medžiaga.

Teismas konstatuoja, kad V. P. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis V. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad prisimena, kai 2021 m. vasario 20 d. dalinės apžiūros metu policijos pareigūnai kelnių kišenėje rado augalinės kilmės medžiagą. Mano, kad tai gali būti narkotinė medžiaga – ,,žolė“. Negali pasakyti, iš kur pas jį kišenėje atsirado polietileninis maišelis su ,,žole“, nes nieko nepamena iš kur jį gavo. Kartais jis parūko ,,žolės“ (1 t., priedo b. l. 69; 2 t., priedo b. l. 34-35). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno O. V. parodymų matyti, kad 2021 m. vasario 20 d. apie 18.12 val. buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus V. P., kuriam atliekant paviršutinę apžiūrą apie 18.15 val. pristatytų asmenų priėmimo patalpose „C.72“, priekinėje dešinėje kelnių kišenėje buvo rastas permatomas polietileninis maišelis su galimai žalios spalvos augalinės kilmės narkotine medžiaga. Paklausus, kas yra maišelyje, V. P. pasakė, kad tai „žolė“ savam naudojimui. Iš kur gavo „žolę“, V. P. atsakyti atsisakė (1 t., priedo b. l. 104). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir jo paties tarnybiniame pranešime (1 t., priedo b. l. 101). Atlikus pirmiau rastų medžiagų tyrimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 17 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad žalios spalvos, sausa, susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketėlio, paimto pas V. P. yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,978 g, ? 9-tetrahiddrokanabinolio kiekis jose – 0,6% (1 t., priedo b. l. 111-112).

Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. 0,978 g, atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pagal kurias nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo V. P. disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Teismas nenustatė kaltinamojo V. P. tikslo platinti minėtą narkotinę medžiagą. Išvada, jog V. P. turėjo tikslą platinti minėtą narkotinę medžiagą, būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastos medžiagos kiekį. Be to, pagrindą manyti, jog kaltinamasis, atlikus jo apžiūrą, pareigūnui nurodė, kad tai „žolė“ savam naudojimui medžiagą laikė savo reikmėms. Sugretinus visas nurodytas aplinkybes su kaltinamojo parodymais, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog jis narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) laikė asmeniniam vartojimui.

Kartu pažymėtina, kad kaltinime inkriminuotas dar vienas objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009), be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir narkotinės medžiagos įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, V. P. laikytos narkotinės medžiagos įgijimo aplinkybė nepagrįsta jos buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų kaltinamojo kaltę realizavus šį objektyvųjį BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį. Kaltinime nurodoma, kad V. P. 2020 m. vasario 20 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijęs nedidelį kiekį – 0,647 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), jas laikė. Visgi iš kaltinimo struktūros matyti, kad įgijimo požymis iš esmės preziumuojamas šios medžiagos laikymo faktu, nes tokių įgijimo aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis, ir jos nepatvirtintos kitais įrodymais. Dėl šios priežasties įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, šalina iš V. P. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia V. P. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti, o to visiškai pakanka pripažinti V. P. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Teismų praktikoje pažymima, jog konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010). V. P. pateiktame kaltinime nurodyta, jog jis laikė 0,647 g narkotinės medžiagos (po tyrimo metu sunaudotų 0,331 g kanapių (antžeminių dalių) (1 t., priedo b. l. 111-113)), kai tuo tarpu specialisto išvadoje konstatuota, kad žalios spalvos, sausa, susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketėlio, paimto pas V. P. yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,978 g (1 t., priedo b. l. 111-112). Atsižvelgiant į tai, V. P. pateiktame kaltinime tikslintinas disponuotos narkotinės medžiagos kiekis, kuris neturi esminės reikšmės jo veikos kvalifikavimui bei nesunkina jo teisinės padėties.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog V. P. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko laikė su savimi nedidelį kiekį – 0,978 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) iki 2021 m. vasario 20 d. apie 18.12 val., kol policijos pareigūnas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus tarnybinėse patalpose adresu Vilnius, T. Ševčenkos g. 26, jo dalinės asmens apžiūros metu priekinėje kelnių kišenėje rado permatomą polietileninį maišelį su minėta narkotine medžiaga. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo V. P. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl V. P. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam V. P., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. P., veikdamas tiesiogine tyčia padarė du nesunkius baigtus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, padarytos veikos smurtinio pobūdžio nusikaltimai prieš šeimos narį, jos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, o kita veika susijusi su disponavimu narkotine medžiaga. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. P. – yra brandaus amžiaus, nevedęs, nedirbantis (2 t., priedo b. l. 8), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., priedo b. l. 9), baustas administracine tvarka, daugiausiai iš jų už vagystes bei nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (2 t., priedo b. l. 20-26), teistas, paskutinį kartą iš jų už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs (2 t., priedo b. l. 10-19), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., priedo b. l. 28), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (2 t., priedo b. l. 29), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., priedo b. l. 30). Taigi V. P. yra linkęs nusikalsti, savo antivisuomeninio elgesio nekeičia, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Kaip matyti, šios veikos nulemtos alkoholio vartojimo. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad V. P. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtinos arešto bausmės, jų dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje – skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas maksimaliam. Teismo vertinimu, pagal V. P. asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, būtent tokios bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, t. y. dalinio sudėjimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 16 d., 15.30 val. iki 2021 m. vasario 17 d., 15.27 val., nuo 2021 m. vasario 20 d., 17.45 val. iki 2021 m. vasario 22 d., 15.23 val. (1 t., priedo b. l. 79-80, 82; 2 t., priedo b. l. 57-59, 82), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., priedo b. l. 71-72; 2 t., priedo b. l. 51-52), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie 2 tomo bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

2. 2021 m. kovo 29 d. nutarimu, voką su objektu ir pakuotėmis, perduotą saugojimui pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK002345 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., priedo b. l. 114-115) – sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. vasario 16 d. veika), ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. vasario 20 d. veika), ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje iš dalies jas sudedant ir paskirti V. P. subendrintą 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. P. sulaikymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. vasario 16 d., 15.30 val. iki 2021 m. vasario 17 d., 15.27 val., nuo 2021 m. vasario 20 d., 17.45 val. iki 2021 m. vasario 22 d., 15.23 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie 2 tomo bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

2. 2021 m. kovo 29 d. nutarimu, voką su objektu ir pakuotėmis, perduotą saugojimui pagal kvitą B serija BBB Nr. 6PK002345 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugyklą (1 t., priedo b. l. 114-115) – sunaikinti.

Išaiškinti V. P., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius