Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2015-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-332/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-05-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2015-09-23Šiaulių apygardos teismas
  3. T-935-771/2022Nutartis · 2022-09-02Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
1A-349-332/2015
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00916-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
P. K.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-349-332/2015Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00916-2014-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.; 1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.;1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.; 2.4.6.;2.4.6.3.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7.(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,gynėjams advokatams Lionei Musteikienei, Sauliui Alysui,nuteistajam P. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Virginijaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirta jam bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir skirta jam bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė skirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems), įpareigojant:

be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų;

dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2014-06-16 01.02 val. iki 2014-06-16 17.30 val.

Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu ir nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarymą atleisti R. K., M. A. ir T. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. nuteistas už tai, kad jis 2014-06-16, apie 00.55 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. A., R. K., T. K., įžūliu elgesiu - P. K. kumščiu smogiant vieną smūgį nukentėjusiajam G. V. į nosies sritį, nuo smūgio nugriuvus ant žemės P. K. su R. K. ir M. A. spiriant nukentėjusiajam G. V. į įvairias kūno vietas bei padarant nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairėje smakro pusėje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, nosies nugarėlėje ir pakaušyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I ir II dantų bei apatinio žandikaulio kairės pusės II danties kramtomųjų paviršių nuskėlimus, tį.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, T. K. kumščiu smogus vieną kartą nukentėjusiajam E. M. į galvos sritį, šiam nugriuvus ant žemės P. K., T. K., M. A. ir R. K. spiriant nukentėjusiajam E. M. į įvairias kūno vietas bei padarant muštinę žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje su aplinkine pogleivine kraujosruva, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairiajame petyje, kairėje plaštakoje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimą kairiajame skruoste, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, sudaužant nukentėjusiojo E. M. kišenėje buvusio mobiliojo ryšio telefono „NOKIA 720 LUMIA“ ekraną, suplėšant nukentėjusiojo G. V. rūbus – sportinį megztinį ir marškinėlius trumpomis rankovėmis, taip pat T. K. grasinant – žodžiais bauginant, kad sumuš nukentėjusiąją G. V., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką;

Be to, P. K. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų, t.y. 2014-06-16, apie 00.55 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų rankos kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam G. V. į nosies sritį padarė jam nosies kaulų lūžį, tai yra dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį G. V., nes nosies kaulų lūžis sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kulikauskas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo P. K., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį, ir P. K. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, kad teismas, už nusikalstamas veikas P. K. paskyręs laisvės atėmimo bausmes ir jas subendrinęs, visiškai nemotyvuodamas savo sprendimo, nepagrįstai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir P. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. Apelianto nuomone, toks nemotyvuotas teismo sprendimas priimtas nesilaikant 2003-06-20 priimto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso nor­mas, nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkto reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, dėl ko šioje dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo P. K. yra keistinas.

Apelianto teigimu, P. K. pirmą kartą nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 290, 289 straipsnius 15 (MGL) 1690 Lt dydžio bauda, kuri išieškota 2012-04-03. Teistumui už šią nusikalstamą veiką neišnykus, Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-07 nuosprendžiu P. K. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 2013-04-03 įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą Šiaulių APT probacijos skyriuje. Praėjus šiek tiek ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui po to, kai buvo atleistas nuo realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, P. K. padarė dvi analogiškas tyčines nusikalstamas veikas prieš tai padarytoms nusikalstamoms veikoms, už kurių padarymą pripažintas kaltu šiuo skundžiamu nuosprendžiu. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, kad P. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y., neiškus teistumui. P. K., būdamas teistas 2 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, neišnykus teistumui, padarė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, kurios padarytos įžūliais tyčiniais veiksmais, rodant nepagarbą aplinkiniams, nes būtent pats P. K., būdamas neblaivus viešoje vietoje ir buvo šio nusikaltimo padarymo iniciatorius – jis pirmas be jokios priežasties nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, teismas anksčiau jau buvo taikęs P. K. Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam buvo atidėjęs, tačiau netrukus po atleidimo nuo bausmės atlikimo P. K. padarė dvi analogiškas nusikalstamas veikas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis apeliantas daro išvadą, kad P. K. tinkamų išvadų po ankstesnio teismo nuosprendžio nepadarė, įstatymų reikalavimų nesilaiko ir tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad P. K. ateityje laikysis įstatymų reikalavimų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis P. K. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai P. K. pripažino kaltu ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą bei paskyrė jam tinkamas, padarytų veikų ir asmens pavojingumo santykį atitinkančias bausmes, tačiau pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p.) ir ją sumažinęs vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 64¹ str.), nepagrįstai jos vykdymą atidėjo, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, P. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymu P. K. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Be to, teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-56/2014).

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, paskyręs P. K. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p.) ir ją sumažinęs vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos BK 64¹ str.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, tačiau tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo. Pažymėtina, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat neaišku, kokiam terminui buvo atidėtas P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad P. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nepakankamai įvertino nuteistąjį P. K. apibūdinančius duomenis, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog nuteistajam P. K. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors P. K. atitinka formalias Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, galutine laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 4 metai, tačiau P. K. ne kartą baustas administracine tvarka, iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 2 kartus, tame tarpe ir už tos pačios rūšies nusikaltimus, už kuriuos P. K. buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai P. K. teigiamo poveikio nepadarė, jis teigiamų išvadų nepadarė, toliau pažeidinėjo įstatymus ir, neišnykus teistumui, padarė du naujus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus P. K. polinkius ir kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti P. K. realiai neatliekant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus nuteistąjį P. K., jis pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nurodė, kad keičia savo gyvenimo būdą, vengia pramogų, nebeina į vakarėlius, į miestą, daugiau dėmesio skiria darbui, įsigijo sodybą, kuri yra už miesto, kad būtų kuo mažiau galimybių išeiti iš namų, taip pat nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, labai nukentėtų jo įmonės, kuriai jis vadovauja, įmonės darbuotojų ir klientų interesai. Nuteistojo P. K. gynėjas advokatas, apeliacinės instancijos teisme sakydamas baigiamąją kalbą, taip pat pažymėjo, kad P. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, suvokia, kad blogai pasielgė ir daugiau nusikalstamų veikų nebedarys, atlygino žalą nukentėjusiems, susitaikė su jais, pastarieji jam atleido, kad P. K. turi mažametę dukrą, jis yra atlikęs tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenėje, turi gyvenamąją vietą, yra įkūręs įmonę, kuriai iki šiol vadovauja, palaiko ryšius su verslo partneriais, įmonė sėkmingai vykdo savo veiklą, dirba pelningai, turi nemažai įsipareigojimų, taip pat turi ir nemažas pajamas, įmonė yra gavusi didžiulę paramą iš ES. Baudžiamojoje byloje taip pat yra nuteistojo P. K. gynėjo advokato pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad P. K. turi mažametę dukrą, atliko tarnybą Lietuvos Respublikos kariuomenėje, charakterizuojamas teigiamai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius yra P. K., 2012 m. yra gavusi paramą iš Europos žemės ūkio fondo, kad įmonės veikla sėkminga (3 t. 136-180 b. l.). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias nuteistojo P. K. ir jo gynėjo advokato nurodytas aplinkybes, pažymi, kad šios aplinkybės nuteistąjį P. K. apibūdina teigiamai, tačiau tai nemenkina jo kaltės padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taip pat pažymėtina, kad nors P. K. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės direktorius, vadovaujantis 23 žmonių kolektyvui, tačiau jis, žinodamas apie tai, kad dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendžio yra paduotas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kulikausko apeliacinis skundas ir ko šiuo skundu prašoma, ir būdamas rūpestingas įmonės vadovas galėjo iš anksto pasirūpinti įmonės interesais, jos veikla ir jos valdymo perleidimu kitam asmeniui.

Paskirdamas nuteistajam P. K. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, į nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.) taip pat, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.), į P. K. asmenybę – teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre, VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas, nėra VĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos pacientų registre, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai P. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam, kaip recidyvistui (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad P. K. už nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Taigi teigti, kad nuteistajam P. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė (1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo) yra per giežtos nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., P. K. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos manymu, P. K. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nenori laikytis įstatymų ir jų nesilaiko.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas P. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos BK 75 str.), dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.) ir naikintina nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam P. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, P. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems), įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

P. K. nustatytą 1 metų laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė