- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-648-413/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. V., A. M., J. B.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-788-445/2012 pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., A. M., J. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos O. B. mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė palikimą: gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), faktiniu šio turto valdymu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė (b. l. 54-55).
Teismas nustatė, kad pareiškėja yra palikėjos O. B., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėjos seseriai M. V. 2001 m. vasario n28 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, kurio pagrindu ji paveldėjo savo motinos O. B. piniginius indėlius. Varėnos r. sav. 1-ojo notarų biuro notaras R. M. 2012-10-30 liudijimu patvirtino, kad po O. B. mirties jos palikimą priėmė mirusios dukra M. V.. Remiantis nurodyta aplinkybe ir CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo M. V. po savo motinos mirties priėmė visą palikimą, kadangi dalimis priimti palikimo negalima. Šis paveldėjimo teisės liudijimas nėra nuginčytas ar ginčijamas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie jos mokamus mokesčius už palikėjos O. B. nekilnojamąjį turtą ir šio turto priežiūra nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiniu jo valdymu. Atsižvelgdamas į CPK 445 straipsnio nuostatas teismas sprendė, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti reiškiamas tik nuginčijus M. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėjai šio liudijimo neginčijant, teismas konstatavo, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukurs pareiškėjai teisinių pasekmių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 57-58). Nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kaip pažymėjo ir teismas, suinteresuotam asmeniui M. V. išduotas tik į piniginius indėlius. Ginčas kilo dėl gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Į šį turtą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas M. V. nėra išduotas, taigi pareiškėja neturi ką ginčyti.
2. Dėl palikimo priėmimo. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai remiasi CK 5.51 straipsnio 1 dalimi., nes palikimas atsirado iki įsigaliojant naujajam CK ir šiuo atveju taikytinos 1964 m. CK normos. Tačiau net ir remdamasis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi teismas turėjo bent jau išnagrinėti pareiškimą ir spręsti, ar pareiškėja priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti palikimo dalį - gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, ar nepriėmė. Teismo padaryta išvada, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę faktas dėl palikimo priėmimo gali būti reiškiamas tik nuginčijus M. V. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais ir faktiškai prieštarauja paties teismo nurodytoms materialinės teisės normoms. Palikimas galėjo būti priimtas dviem būdais. Šiuo atveju pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, o M. V. – paduodama pareiškimą notarui. Skirtumas tik tas, kad pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, todėl ir kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Todėl tai nereiškia, kad M. V. vienintelė priėmė visą palikimą. Teismas be jokio teisinio pagrindo pareiškimo neišnagrinėjo ir bylą nutraukė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 72-73).
Atsiliepime į skundą nurodoma, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, spręsdamas bylą, tinkamai įsigilino į visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei priėmė teisėtą sprendimą. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog 1998 m. birželio 17 d. pateikus prašymą vietos notarui, pagal 2001 m. vasario 28 d. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą palikėjos O. B. piniginius indėlius paveldėjo jos duktė M. V.. Pagal įstatymą negalima paveldėti palikimo iš dalies ar su išlygomis (CK 5.50 str., paveldėjimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. 1 d.), todėl įpėdinis, priėmęs bent dalį palikimo, laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.51 str.). Taigi pagal 2001 vasario 28 d. išduotą paveldėjimo liudijimą priėmusi indėlius, M. V. pilnai priėmė visą palikimą. Pareiškėja be pagrindo teigia, kad nėra ginčo dėl paveldėto indėlio. Atsižvelgiant į CK 5.50 ir 5.51 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, negalima kelti klausimo vien tik dėl konkrečios dalies palikimo. Spręstina dėl viso palikto turto, o siekiant pretenduoti į indėlius, būtina pripažinti paveldėjimo liudijimą, kuriuo visą palikimą priėmė M. V., negaliojančiu. Teismas teisingai pažymėjo, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis palikėjos O. B. vardu nėra įregistruotos jokios daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, kad savo vardu O. B. nekilnojamo turto neturėjo. Taigi palikėja turėjo tik turtinę teisę į statinius (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja J. K. be pagrindo tiek pareiškime, tiek atskirajame skunde teigia, jog ji priėmė palikėjos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Negalima pradėti valdyti daikto, kuris nepriklausė palikėjai, o juo labiau negalima paveldėti teisės į teisę, pradedant teisę faktiškai valdyti kaip daiktą. Teisės į teisę, kaip nematerialaus objekto, faktiškas valdymas yra neįmanomas. Todėl vienintelis būdas priimti palikimą ir nuosavybės teisę į dalį statinių - tai ginčyti paveldėjimo liudijimą, kuriuo pilnai visas palikimas priimtas M. V. vardu, o tuo pačiu ir teisė į ginčo statinius. Teismas, spręsdamas bylą, tinkamai taikė CPK 445 straipsnyje įtvirtintą normą, kadangi savo teisę į dalį statinių pareiškėja turėtų įrodyti dokumentais - teismo sprendimu, kuriuo būtų nuginčytas 2001 m. vasario 28 d. M. V. išduotas paveldėjimo į visą palikimą liudijimas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motina O. B.. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi suinteresuotas asmuo M. V., kuriai 2001 m. vasario 28 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos piniginius indėlius. Pareiškėja J. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinį faktą, kad po motinos mirties ji priėmė palikimą - palikėjos vardu neįregistruotą nekilnojamąjį turtą - faktiniu šio turto valdymu.
Byloje kilo ginčas, ar išdavus suinteresuotam asmeniui M. V. paveldėjimo teisės liudijimą į piniginius indėlius, pareiškėja J. K. gali nusistatyti juridinį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu jo valdymu, prieš tai nenuginčijus suinteresuotam asmeniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo.
Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 str. 1 d.), taigi nagrinėjamu atveju taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str.). Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą notarų biurui. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taikant šią normą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai du tos pačios eilės įpėdiniai priėmė palikimą skirtingais palikimo priėmimo būdais. Taigi tokia situacija reiškia tik tai, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais, tačiau lygiaverčiais būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 56 pažymėta, kad tuo atveju, kai palikimą, nepriklausomai nuo jo priėmimo būdo, yra priėmę kiti įstatyminiai įpėdiniai, nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti prašymą dėl palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Tik tuo atveju, jeigu į turtą, kuriam pareiškėjas prašo nustatyti palikimo priėmimo arba palikimo atsiradimo vietos faktą, yra kitam įpėdiniui išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, ypatingosios teisenos tvarka toks faktas negali būti nustatomas, nes jis tiesiogiai susijęs su šio liudijimo nuginčijimu. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis analogija (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsisako priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Kaip jau minėta, suinteresuotam asmeniui M. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos indėlius, turtinės teisės į pareiškėjos pretenduojamą turtą M. V. nenustatytos ir byloje nėra duomenų, jog šis turtas būtų įregistruotas suinteresuoto asmens vardu ar jai būtų išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas (teismas šių aplinkybių nesiaiškino). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju neturi pagrindo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi ginčo turto paveldėjimo klausimas nėra išspręstas iki šiol. Pagal CK 5.70 straipsnio 1 dalį įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčui spręsti netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, šis pažeidimas lėmė nepagrįstą teismo išvadą dėl bylos nutraukimo pagrindų, dėl ko skundžiama nutartis panaikinama, byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.