Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-46-2020 priimto 2020-01-09 nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo 2020-01-09 tyrėjo nutarimu A. P. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 108 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 120 Eur bauda.

A. P. nubaustas dėl to, kad 2019-11-13 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), iš kieme esančio ūkinio pastato, pasisavino E. P. priklausantį elektrinį-grandininį pjūklą, padarydamas 100 Eur turtinę žalą.

Pareiškėjas A. P. paduotu skundu prašo panaikinti 2020-01-09 tyrėjo priimtą nutarimą, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 108 straipsnio 1 dalyje nusižengimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Jis nurodė, kad minimas pjūklas priklausė jo tėvui B. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Minimą pjūklą buvo paskolinęs pusbroliui, o skolindamas neatsiklausė motinos. Po tėvo B. P. mirties priėmė palikimą kartu su motina E. P., tokiu būdu jam atiteko ¼ dalis palikimo, o motinai – ½ dalis. Kadangi palikimą po tėvo mirties priėmė, tai atitinkamai ir nurodomo pjūklo dalį jis yra paveldėjęs.

Pareiškėjas A. P. pateikė VĮ Registrų centro pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog A. P. nuosavybės teisėmis valdo ¼ dalis pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjęs pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą, kartu su bendraturčiais – R. T., E. P..

(duomenys neskelbtini) išduotame paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, jog A. P. po B. P. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo ¼ dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

2020-03-17 13.30 val. skundo nagrinėjimas buvo atidėtas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr.207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos 2020-03-13 priimtą sprendimą „Dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose“.

2020-04-15 gautas pareiškėjo atstovės advokatės Nijolės Raulušaitienės prašymas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas iš dalies.

Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, kai to prašo skundą padavęs asmuo ( ANK 630 straipsnio 2 dalis, 639 straipsnis). Procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 str. 1 d., 627 str. 1 d. 2 p.).

ANK 108 straipsnis numato atsakomybę už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 108 straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, arba suprato pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalis).

A. P. buvo nubaustas pagal ANK 108 straipsnį, kad jis padarė smulkią svetimo turto vagystę, pasisavindamas elektrinį-grandininį pjūklą, kurio savininkė E. P.. Nukentėjusioji E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pjūklą pirko maždaug prieš dvidešimt metų ir už jį sumokėjo 230 litų (66.61 Eur).

Pareiškėjas A. P. nurodo, kad nurodomas pjūklas priklausė jo mirusiam tėvui B. P. (mirė (duomenys neskelbtini)). Tai, kad A. P. priėmė palikimą po tėvo B. P. mirties patvirtina (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą ir Nekilnojamojo turto registro duomenys ir šioje byloje nėra sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto. Nagrinėjamoje situacijoje elektrinis-grandininis pjūklas priskirtinas prie įprastinių namų apyvokos reikmenų, jeigu jis buvo įgytas iki B. P. mirties, jam esant santuokoje su B. P.. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad daiktas priskirtinas prie namų apyvokos reikmenų pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimas, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Po B. P. mirties, pareiškėjo A. P. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą) ir pagal jo pateiktą 2010-02-12 Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą apie asmens gyvenamąją vietą, jis (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo tik 2010-02-12. Pagal šiuos įrodymus B. P. mirties dieną kartu su juo gyveno sutuoktinė O. P., kuri sutuoktinio mirties dieną turėjo teisę perimti mirusiojo B. P. namų apyvokos daiktus (tame tarpe ir pjūklą). Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, paneigiančių tokias aplinkybes, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis paveldėjo palikėjo namų apyvokos daiktą – pjūklą (galėjo tik perimti).

Nukentėjusioji O. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra garbaus amžiaus, jos pozicija ir aiškinimas dėl pagrobto daikto, patvirtina CK 5.14 straipsnyje nurodytas nuostatas, t.y. pjūklą, įsigytą prieš dvidešimt metų laiko savo asmeniniu daiktu, pabrėždama, kad pirko už savo lėšas. Tokios aplinkybės nėra paneigtos ir pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis ar pateiktais įrodymais.

Vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t. y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, o gal net išmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 4 d. nutartyje Nr. 2K-234/2006 nurodė, kad valdymo teisė turėtų būti suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje; naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė- teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Galimybė savo nuožiūra naudoti turtą yra būtina turto pagrobimo pasekmė.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog A. P., veikdamas netiesiogine tyčia, neteisėtai užvaldė ir disponavo B. P. turtu – pjūklu savo nuožiūra, be savininkės žinios ar leidimo, t.y. jo veiksmai sudaro ANK 108 straipsnio sudėtį.

Tai, kad skunde A. P. laiko save nurodomo pjūklo bendrasininku (turto paveldėtoju) yra nepagrįstas įrodymais argumentas, subjektyvus asmens aplinkybių supratimas, ir tai neatleidžia jo nuo numatytos atsakomybės.

ANK 12 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.

Pažymėtina, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu (TAR, 2016-12-27, Nr. 2016-29570) (toliau – Įsakymas). Įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei, yra visi šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyti kriterijai. Įsakymo 1.2.1. papunktyje nurodyta, jog kai padarytas ANK 108 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas (Įsakymo 1.2.1.1.1. p.p.), t.y. pagrobto, pasisavinto turto vertė neviršijo 10 Eur, laikoma, kad padarytas mažai pavojingas administracinis nusižengimas.

Byloje nurodomas pagrobtas daiktas nebuvo apžiūrėtas ir aprašytas (nenurodyta jo markė, pagaminimo metai ir t.t.), nebuvo įvertintas objektyviai (bent palyginamuoju metodu), kokia jo reali, vidutinė rinkos vertė šiuo metu. Jeigu daiktas prieš dvidešimt metų įgytas už 66 eurus, tai toks daiktas yra pasenęs morališkai (technologijų kaitos ir pan.), nėra jokių duomenų apie daikto fizinį nusidėvėjimą. Visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl laikytina, kad daikto vertė nėra didesnė negu 10 Eur.

A. P. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek priimant nutarimą, pilnai pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą (grąžino pjūklą), jam per vienus metus dėl tame pačiame ANK specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo du kartus nebuvo pareikšta žodinė pastaba, taigi buvo nustatytos visos sąlygos nepradėti administracinio nusižengimo teisenos arba ją nutraukti, ir pareikšti tik žodinę pastabą, kuri nėra administracinė nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad buvo padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną, pareiškiant asmeniui žodinę pastabą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12 straipsnio 1, 2 dalimis, 591 straipsnio 4 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjo 2020-01-09 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.55-ANR_N-46-2020, kuriuo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 120 eurų bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, pareiškiant A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žodinę pastabą.

Nutarimas gali būti skundžiamas per dvidešimt dienų nuo nutarimo išsiuntimo ir išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.