- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 2A-356/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Milašienė, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- R. M., K. M., A. M.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-799-527/2011 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams R. M., K. M. ir A. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos pinigais priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M., K. M. ir A. M., prašydama:
1) atidalyti jai priklausančią ½ dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės: gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-viralinės 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 5I1m (unikalus (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui 1A1m); statybinių medžiagų – šiltnamio 8I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirties 1I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu 1i1z, esančių (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 2009 m. vasario 4 d. pagal VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymą Nr. L09-110 sudarė 106 000 Lt; priteisiant šią dalį atsakovams lygiomis dalimis (t. y. kiekvienam po 1/6 dalį);
2) atidalyti jai priklausančią 100/403 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 2009 m. vasario 4 d. pagal VĮ Registro centro Kauno filialo vertės nustatymo pažymą Nr. L09-110 sudarė 27 000 Lt, priteisiant šią dalį atsakovams po 1/3 dalį;
3) priteisti iš kiekvieno atsakovo po 44 333,33 Lt kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidas.
Iškovei teigimu, jai įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo pripažinta nuosavybės teisė į ½ dalį minėtų statinių ir statybinių medžiagų, esančių (duomenys neskelbtini), ir į 100/403 dalį 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Atsakovai yra kitos minėto turto dalies savininkai. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atsakovai (bendraturčiai) gera valia nesprendžia klausimo dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, valdymo ir disponavimo, ignoruoja ieškovės turimas nuosavybės teises į ginčo turtą, neleidžia į jį patekti ir pan. (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pripažįsta, kad atidalyti natūra ieškovei priklausančios turto dalies be neproporcingos žalos šio turto (gyvenamojo namo, kitų statinių) paskirčiai yra neįmanoma. Be to, minėti pastatai pastatyti ant atsakovams priklausančio žemės sklypo, į kurį ieškovė jokių teisių neturi, o atsakovai gražiuoju neleidžia ieškovei naudotis jai priklausančia turto dalimi. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė prašo atidalyti jai priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ne natūra, o gaunant iš bendraturčių (atsakovų) kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalys).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atidalijo ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės; priteisė atsakovams lygiomis dalimis (kiekvienam po 1/6 dalį) ieškovei priklausančią ½ dalį: gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-viralinės 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 3I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-ūkinio pastato 5I1m (unikalus (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 6I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastato-malkinės 7I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/1 priklausanti dalis pastatui Nr. (duomenys neskelbtini) (gyvenamajam namui 1A1m); statybinių medžiagų – šiltnamio 8I1g (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirties 1I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priestatu 1i1z, esančių (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. E10-09(06) sudarė 68 781 Lt; priteisė ieškovei iš kiekvieno atsakovo po 22 927 Lt kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.80 straipsnį teismas, tik nustatęs, kad daiktas negali būti padalytas be proporcingos žalos jo paskirčiai, gali tirti įrodymus ir aplinkybes, susijusias su kompensavimo pinigais galimybe, nes pirmiausia turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas. VĮ Registro centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymoje Nr. L09-110 konstatuota, kad atidalyti natūra ieškovei priklausančios dalies be neproporcingos žalos gyvenamojo namo ir kitų statinių paskirčiai yra neįmanoma. Šioje pažymoje nėra nurodyta, kad nėra galimybės natūra atidalyti ieškovei priklausančios žemės sklypo dalies, t. y. 100/403 dalies 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip savarankiško daikto. Teismo įsitikinimu, ieškovė nepaneigė atsakovų pozicijos, kad šios žemės sklypo dalies atidalijimas natūra yra įmanomas. Kadangi ieškovė nepateikė nei projekto dėl jai priklausančios 100/403 dalies 4,0300 ha žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo turto, nei dokumentų, patvirtinančių, kad šios žemės sklypo dalies atidalijimas yra neįmanomas, teismas pripažino, jog nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl 103/403 dalies 4,0300 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atidalijimo natūra, o tuo labiau dėl jos priteisimo atsakovams, ieškovei gaunant kompensaciją pinigais.
Teismas laikė įrodyta VĮ Registrų cento Kauno filialo įvertinimo ataskaitoje konstatuotą aplinkybę, kad be neproporcingos žalos gyvenamojo namo ir kitų statinių paskirčiai yra neįmanoma atidalyti natūra ieškovei priklausančią šio turto dalį. Sprendžiant klausimą dėl iš atsakovų priteistinos kompensacijos, teismo nuomone, ši kompensacija turi atitikti tikrąją atidalijamos turto dalies vertę, t. y. turi atitikti rinkos vertę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal ieškovės pateiktą VĮ Registro centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymą Nr. L09-110 ir atsakovų pateiktą UAB „Inreal“ preliminarios nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 08/12-2239 nustatytos ginčo turto vertės neadekvačiai skiriasi, t. y. daugiau nei tris kartus, paskyrė ginčo turto vertės nustatymo ekspertizę. Teismas nesutiko su ieškovės teismui pateiktu VĮ Registro centro Kauno filialo turto vertės nustatymo pažymos Nr. L09-110 pagrindu nustatytu ginčo turo įkainojimu, nes vertinimas atliktas ne teismo paskirto eksperto, o ieškovės pasirinkimu. Be to, šis vertinimas atliktas nekvalifikuotai, nes objektų vidaus aprašymas grindžiamas ne faktine ginčo turto fotofiksacija, o asmeninio ieškovės archyvo nuotraukomis (nuotraukos darytos prieš 4-5 metus); lyginamasis rinkos tyrimas paremtas tokios paskirties objektų pardavimo sandoriais, kurie nėra analogiški savo lokalizacija, statybos metais; palyginimui parinkti sandoriai, sudaryti 2008 m. pirmoje pusėje, kas, teismo nuomone, yra neadekvatu šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančioms tendencijoms ir nuosmukiui, be to, vertinimas atliktas neatižvelgiant į faktą, kad ieškovei pagal Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą nuosavybės teise priklauso pirties su priestatu ir šiltnamio statybai panaudotos statybinių medžiagų ½ dalys (kilnojamasis turtas), o ne šios paskirties statinių (nekilnojamasis turtas) dalys. Teismas, nustatydamas ieškovei priklausančio turto rinkos vertę, vadovavosi teismo ekspertizės aktu Nr. E10-09(6), kuriame nustatyta, kad ieškovei priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. yra 39 500 Lt; ½ dalies medžiagų ir išlaidų, panaudotų statant šiltnamį, rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. yra 4 559 Lt, o ½ dalies medžiagų ir išlaidų, panaudotų statant pirties pastatą su priestatu, rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. yra 24 722 Lt. Taigi, teismas nustatė, kad ieškovei priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo ir kitų statinių, medžiagų ir išlaidų, statant šiltnamį ir pirtį su priestatų, rinkos vertė 2010 m. rugsėjo 14 d. yra 68 781 Lt, todėl, atidalijant minėtą ieškovei priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ją priteisiant lygiomis dalimis atsakovams, ieškovei iš atsakovų priteisė po 22 927 Lt (iš kiekvieno) kompensacijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė N. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 10 600 Lt; 2) pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio už atidalijamus statinius ir priteisti ieškovei papildomai 18 609,50 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir prijungti rašytinį įrodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsakovo R. M. atstovo advokato A. S. paslaugas, nes, nagrinėjant bylą, advokatas elgėsi netinkamai ir teismo siūlymu paliko teismo posėdžių salę, toliau byloje savo kliento neatstovavo. Ieškovė turėjo 2 380 Lt išlaidų dėl ginčo turto vertinimo. Atsakovai už teismo paskirtą ekspertizę sumokėjo 2 500 Lt. Teismo ekspertizės akte ieškovei priklausanti statinių dalis įvertinta 35 proc. mažiau nei ieškovės prašymu atliktame vertinime, todėl ieškovės pateiktas vertinimas dalyje dėl 65 proc. yra nepaneigtas, dėl to atsakovai privalo kompensuoti ieškovei 65 proc. vertinimo išlaidų, t. y. 1 523,20 Lt. Atsakovams ieškovė privalėtų kompensuoti išlaidas tik nuo sumažėjusios dalies – 35 proc., kas sudaro 875 Lt.
2. Dėl kompensacijos dydžio. Kompensaciją už ieškovės priklausančią dalį turėjo būti nustatyta pagal verčių vidurkį, t. y. 87 390,50 Lt (106 000 + 68 781 / 2), kas atitiktų šalių interesų pusiausvyrą. Tik atsakovų negeranoriškumas, problemos sprendimo neieškojimas privertė ieškovę kreiptis į teismą. Ieškovė po sugyventinio mirties (2006 m. gegužės mėn.) dėl atsakovų kaltės nesunaudojo jai priklausančiu turtu. Per tą laiką turtas nuvertėjo. 2009 m. pradžioje ieškovė galėjo už savo statinių dalį gauti 106 000 Lt. Tuo metu, kai atsakovai nepagrįstai kitoje byloje ginčijo ieškovės nuosavybės teisę į šį turtą, ieškovė galėjo gauti net 140 000 Lt. Nustatydamas turto vertę, teismas turėjo įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002 suformuotą praktiką. Nors ši byla yra apie nusavinamo turto vertę, tačiau ji aktuali tuo, kad nustatant vertę atsižvelgiama į priežastis dėl verčių pokyčių, dėl atsakovų veiksmų siekiant įvertinti turtą kuo vėliau, dėl kainų vidurkio ir faktinio naudojimosi turtu. Teismas privalėjo įvertinti, kad VĮ Registrų centro specialistai turtą apžiūrėjo 2009 m. vasario 4 d., o teismo paskirta ekspertė – 2010 m. rugsėjo 14 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir septyniems mėnesiams. Teismas privalėjo įvertinti Lietuvoje vykstančią krizę ir nekilnojamojo turto kainų staigų kritimą dėl krizės – net 30 proc. Šie faktai parodo, kad ieškovės prašymu atliktas ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta teisingai, tačiau dėl krizės ir atsakovų teisinio ginčo vilkinimo ji žymiai nuvertėjo. Ieškovės interesai negali nukentėti dėl užvilkinto teisminio proceso.
3. Dėl žemės sklypo dalies atidalijimo. Teismas be pagrindo neatidalijo žemės sklypo dalies, priteisiant iš atsakovų kompensaciją, kuris šalims taip pat priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas nepagrįstai nesvarstė šio klausimo dėl to, kad nėra įrodymų dėl negalimumo atidalyti dalį sklypo natūra. Po ilgos pasirengimo stadijos teismas paskyrė ekspertizę ir ekspertams buvo galima užduoti aktualų klausimą. Atsakovai per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį neprieštaravo dėl sklypo dalies atidalijimo, buvo ginčijama tik jo vertė. Paskutinio teismo posėdžio metu išsakyti argumentai negali nulemti šio ieškinio reikalavimo (dėl sklypo dalies atidalijimo ir kompensacijos priteisimo) nesvarstymo. Sklypas yra miško paskirties, todėl jį atidalyti natūra nepriimtina ir neracionalu. Teismas turėjo įvertinti, kad netoliese esantys statiniai priteisiami atsakovams, be to, jie paveldi šalia esančius kitus sklypus ir ginčo sklypą, todėl priimtiniausias ir racionaliausias sprendimas būtų, kad atsakovams atitektų ir visas miško paskirties žemės sklypas.
4. Dėl rašytinio įrodymo prijungimo. Teismas be pagrindo nepriėmė svarbaus rašytinio įrodymo, kuris turėjo esminės reikšmės sprendžiant turto vertinimo klausimą, - būsto draudimo liudijimo 2006-2007 m., kuris patvirtina, kad draudžiant namų valdą buvo nustatyta 191 600 Lt vertė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. M., K. M. ir A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės argumentai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos turi būti pakeistos atitinkamai perskaičiavus atidalytino ginčo turto vertes, yra nepagrįsti.
2. Dėl kompensacijos dydžio. Kadangi šalių pateiktuose ginčo turto vertinimuose užfiksuotos vertės ženkliai skyrėsi, vertinimai buvo atlikti pačių šalių pasirinktų specialistų pagal subjektyviai suformuotas užduotis, teismas paskyrė ekspertizę. Šalims buvo sudarytos vienodos sąlygos išsiaiškinti visus klausimus, kuriais pageidavo gauti eksperto išvadą. Ekspertizės skyrimo sąlygojo ir tai, kad ieškovas pateiktas turto vertinimas buvo atliktas nekvalifikuotai (padaryta visa eilė klaidų ir netikslumų). Teismas pagrįstai ieškovės pateiktą turto vertės nustatymo pažymą vertino kritiškai ir sprendimą grindė teismo ekspertizės aktu. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002 suformuota praktika. Šioje byloje buvo sprendžiami klausimai dėl visuomenės poreikiams paimamo daikto rinkos vertės nustatymo, kai sprendimo dėl daikto paėmimo, faktinio nusavinimo ir kompensacijos išmokėjimo daikto savininkui momentai nesutampa, todėl faktinės aplinkybės ir teisės taikymo išaiškinimai dėl jų nesutampa. Nepagrįstas ir atmestinas apeliantės argumentas, kad ginčo turto vertei nustatyti teismas turėjo perskaičiuoti atidalytino ginčo turto vertes pagal subendrintą teismo ekspertizės akte ir ieškovės pateiktos turo įvertinimo ataskaitoje nurodytą įkainavimą. Teismas pagrįstai savo išvadas grindė teismo ekspertizės aktu.
3. Dėl žemės sklypo dalies atidalijimo. Ieškovė nepateikė Žemės įstatymo 40 straipsnio reikalavimus atitinkančio žemės sklypo formavimo ir parengimo projekto ir/ar objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atidalyti dalį žemės sklypo. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovei priklausančios sklypo dalies atidalijimas yra negalimas, todėl teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą. Pažymėtina, kad atsakovai nesiekė ir nesiekia atsidalyti jiems priklausančias žemės sklypo dalis iš bendro turto ir turi pagrįstą interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe. Šios pozicijos buvo nuosekliai laikomasi viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos apeliacinio teismas 2012 m. balandžio 5 d. nutartimi skundžiamo Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl 22 927 Lt piniginės kompensacijos iš kiekvieno atsakovo priteisimo ieškovės naudai pakeitė – priteisė iškovei iš kiekvieno atsakovo po 29 130,17 Lt piniginės kompensacijos už atidalytą statinių ir statybinių medžiagų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovei pripažintos nuosavybės teisės į 100/403 dalį 4,0300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 100/403 dalies atidalijimo iš 4,0300 ha žemės sklypo ir piniginės kompensacijos už atidalytą dalį priteisimo. Teismas sprendimą argumentavo tuo, kad ginčo žemės sklype nėra ieškovei priklausančių statinių, ieškovė nepateikė nei projekto dėl žemės sklypo dalies atidalijimo, nei dokumentų, patvirtinančių negalimumą natūra atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančią dalį.
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Šalys dėl žemės sklypo atidalijimo būdo nesusitarė. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų piniginę kompensaciją, tuo tarpu atsakovai nesiekia atsidalyti jiems priklausančių dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės ir, kaip nurodė atsiliepime į apeliacinį skundą, turi pagrįstą interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe.
Jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė UAB „Inventora“ išvadą dėl negalimumo ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės (t. 3, b. l. 178-179). Pagal šią išvadą atidalyti ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį be neproporcingos žalos žemės sklypo paskirčiai (miškų ūkio) nėra galimybės. Prieštaravimų dėl UAB „Inventora“ išvados apeliacinės instancijos teismui nepateikta.
Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra numatyta tam, kad savininkai galėtų lengviau įgyvendinti savo teises ir būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių. Pagal UAB „Inventora“ išvadą atidalijant ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį natūra, kad kiekvienas sklypas turėtų privažiavimą, iškiltų būtinybė nustatyti bendro naudojimo kelius, o tai padaryti be žalos dalijamam daiktui (miškui) būtų sudėtinga. Tesėjų kolegija, atsižvelgdama į UAB „Inventora“ išvadą, pagal kurią be neproporcingos žalos dalijamam žemės sklypui atidalyti natūra ieškovei priklausančią sklypo dalį nėra galimybės, sprendžia, kad ieškovė turi teisę gauti kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu (priteisiant piniginę kompensaciją) atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės mažės bendrasavininkų skaičius, atsakovai galės lengviau kaip bendraturčiai įgyvendinti savo teises, jų teisių įgyvendinimas nebus apsunkintas bendro naudojimo kelių nustatymu su kita bendraturte O. R., nes atsakovų sodyba ribojasi su ginčo žemės sklypu.
Pagal ieškovės pateiktą VĮ Registrų centro Kauno filialo vertinimą 100/403 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario mėn. buvo verta 27 000 Lt. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovų 10 600 Lt, t. y. tą sklypo vertę, kurią nustatė pirmosios instancijos teismo paskirta turto vertinimo ekspertizė. Patenkinus ieškovės reikalavimą atidalyti jai priklausančią ginčo žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją, ieškovei iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 3 533,33 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 133 000 Lt kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs vieną skundžiamo teismo sprendimo dalį ir panaikinęs kitą dalį, priteisė ieškovei 97 990,50 Lt, t. y. ieškinys patenkintas 73,68 proc.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, likusios žyminio mokesčio dalies (3 160 Lt) sumokėjimas buvo atidėtas. Iš atsakovų valstybei priteistinas 2 696,69 Lt (3 660 Lt x 73,68 proc.) žyminis mokestis, o iš ieškovės valstybei – 463,31 Lt (3 660 Lt * 26,32 – 500 Lt). Ieškovė už advokato pagalbą ir antstolio paslaugas sumokėjo 1 785 Lt. Iš atsakovų ieškovei priteistinos 1 315,19 Lt (1 785 Lt x 73,68 proc.) išlaidos advokato pagalbai ir antstolio paslaugoms apmokėti. Atsakovas R. M. už advokato pagalbą sumokėjo 2 000 Lt. Iš ieškovės atsakovui priteistinos 526,40 Lt (2 000 Lt x 26,32 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Pirmosios instancijos teismas patyrė 58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovės valstybei priteisiama 15,27 Lt šių išlaidų, o iš atsakovų – 42,73 Lt.
Kadangi ieškovės patirtos išlaidos už ginčo turto vertinimą (2 380 Lt) ir atsakovo R. M. patirtos išlaidos už teismo paskirtą ekspertizę dėl ginčo turto vertinimo (2 500 Lt) yra apylygės, o apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ir ieškovės prašymu atliktu turto vertinimu, ir teismo ekspertizės aktu, šios išlaidos nepaskirstomos ir paliekamos jas patyrusioms šalims.
Kadangi ieškovės apeliacinis skundas patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovų priteistinas 876,27 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, 400 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 350 Lt už išvadą dėl galimybės padalyti ginčo turtą natūra.
Apeliacinės instancijos teismas patyrė 7,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės N. P. reikalavimas dėl 100/403 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir šį reikalavimą patenkinti – atidalyti ieškovės N. P. 100/403 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei N. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovų R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 3 533,33 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt tris litus 33 ct) iš kiekvieno.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Priteisti ieškovei N. P. iš atsakovų R. M., K. M. ir A. M. po 980,49 Lt (devynis šimtus aštuoniasdešimt litus 49 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui R. M. iš ieškovės N. P. 526,40 Lt (penkis šimtus dvidešimt šešis litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės N. P. 478,58 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų R. M., K. M. ir A. M. po 915,59 Lt (devynis šimtus penkiolika litų 59 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.