Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas R. K. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. K. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (15 epizodų), 187 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis pakeistas – nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (15 epizodų), 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi nuosprendžiai pakeisti ir byla pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nutraukta, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį (13 epizodų), 187 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pakeistas 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendis, BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) padaryta veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį (2 epizodai), kita nuosprendžio dalis nepakeista ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 4 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 4 d. Neatlikta bausmės dalis – 1 metai 6 mėnesiai 13 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. rugsėjo 13 d., dieną).Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. K. skundą dėl 2016 m. rugsėjo 13 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog R. K. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, nesudaro pagrindo išvadai, jog yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat, kad šiuo metu paleistas lygtinai R. K. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis R. K. skunde prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nurodoma, kad apeliantas įvykdė socialinės reabilitacijos planą, kur buvo įpareigotas dalyvauti EPP programoje, lanko programą „Tik aš ir tu“, taip pat lankė anoniminių alkoholikų ir narkomanų susirinkimus, dalyvavo Konstitucijos egzamine, sukūrė eilėraštį Mindaugo karūnavimo dienai. Pažymima, kad skundo autorius nekartą teikė prašymą dėl darbo, tačiau dėl jo sveikatos darbo pataisos namuose nesuteikė. Teigiama, kad apeliantas, būdamas laisvėje susirastų darbą, kas jam padėtų resocializuotis, įgyti darbo įgūdžių. Pabrėžiama, kad skundo autorius augina dvi mažametes dukreles, kurias vienai žmonai auginti ir išlaikyti sunku. Taip pat nurodoma, kad nepaisant to, kad darbo apeliantas neturi, jis bausmės atlikimo metu kiek galėjo rėmė savo šeimą.Skunde sutinkama su apylinkės teismo teiginiu, kad nusikaltimus apeliantas pradėjo daryti dar ankstyvoje jaunystėje, tačiau teigiama, kad iki 2013 m. jis nepažeidinėjo įstatymų. Suklupo, kadangi buvo paėmęs paskolą butui, kurios nesugebėjo išmokėti, manė, kad vogdamas išsimokės, tačiau suklydo. Skundo autoriaus teigimu, jis daugiau nenusikals, todėl prašo suteikti jam galimybę būti laisvėje, padėti šeimai ir dorai gyventiNuteistojo R. K. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą R. K. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 63 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo R. K. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateikta byla patvirtina, kad R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: atlikdamas bausmę dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, lankė „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ programą, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, nors ir yra sumažėjusi lyginant su anksčiau atliktu elgesio rizikos vertinimu (nustatytas 67 balas pagal „OASys“), tačiau šis pokytis yra nežymus, o rizika išlieka vidutinė (63 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (3 kartus), ir baustas (3 kartus). Nors paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nebuvo vykdyta viena iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad R. K. atlieka bausmę jau pagal trečiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, vieną kartą jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurį jis pažeidė, taip pat du kartus nuteistasis buvo paleistas lygtinai, ir nors abu kartus jis terminą išbuvo, tačiau vėliau vėl nusikalto (dabartinis teistumas). R. K. nusikaltimus, už kuriuos atlieka bausmę, padarė kartu su bendrininku, laisvalaikiu bendravo su linkusiais į nusikaltimus, narkotikus vartojančiais asmenimis. Pats nuteistasis neigia narkotikų vartojimą, tačiau buvo nustatyta, jog buvo pavartojęs, jo bute rastas metamfetaminas. Be to, buvo užfiksuotas alkoholio vartojimas bausmės atlikimo metu, nors praeityje buvo įvykdęs smurtinius nusikaltimus apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. K. linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, stokoja savikritiškumo, kartais priima neapgalvotus sprendimus neįvertindamas pasekmių. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 3 metų bausmės atlikimo vis dar nustatomi trys kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai; teisės pažeidimai; alkoholio vartojimas), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo R. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.