Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui S. F. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui S. F. A. (toliau – ir atsakovas), kuriuo ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę B., atsakovui – S. F. A.. Ieškovė nurodė, jog su atsakovu susituokė būdama labai jauna, tik po santuokos sudarymo suprato, kad šeimyniniam gyvenimui yra nepasiruošusi. Po kurio laiko pora apsigyveno atskirai, pradėjo kalbėti apie skyrybas, tačiau santuokos Jungtinėje Karalystėje nenutraukė. Ieškovės gyvenime atsirado naujas žmogus, dėl kurio ji prieš tris metus grįžo į Lietuvą, o atsakovas išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Santykiai tarp sutuoktinių nutrūko, nutrūko visi kontaktai. Ieškovė pažymėjo, jog ne kartą bandė susirasti atsakovą, kad galėtų susitvarkyti teisinius skyrybų klausimus, tačiau atsakovo rasti nepavyko. Ieškovė neturi žinių apie atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas nesinaudoja socialiniais tinklais, ieškovė neturi atsakovo elektroninio pašto adreso. Ieškovė negali nurodyti paskutinės atsakovo žinomos gyvenamosios vietos, nes atsakovas iš Jungtinės Karalystės išvyko anksčiau nei ieškovė. Ieškovė nurodė, kad jau tris metus gyvena Lietuvoje, todėl kreiptis į Jungtinės Karalystės teismus neturi galimybės, ji nėra šios valstybės pilietė, taip pat neturi leidimo gyventi toje valstybėje. Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovės nuomone, dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Sudarydami santuoką šalys suklydo, šeimos santykių nepuoselėja jau labai senai, ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai yra tik formali, dėl ko nei ji nei atsakovas negali kurti naujos šeimos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendro nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Kreditorinių įsipareigojimų nei bendrų su atsakovu bei asmeninių, neturi, apie asmeninius atsakovo įsipareigojimus kreditoriams ieškovė neturi duomenų. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo šalims palikti jų turimas pavardes. Pažymėjo, kad jai nepavyko susisiekti su atsakovu, ieškovė ir atsakovas jau keturi metai kaip negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir neturi jokių atsakovo kontaktų, todėl neturi jokios galimybės surasti atsakovą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašė procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

Posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad į Londoną atvyko apie 2013 metus, iki tol gyveno Airijoje, ten baigė mokyklą. Su būsimu sutuoktiniu susipažino 2014 m. vasario mėn., dirbdami vienoje įmonėje, o gegužės mėnesį susituokė. Iš viso kaip šeima šalys gyveno apie dvejus metus, tačiau ieškovė suprato, kad ištekėjo per jauna, buvo nepasirengusi santuokai, sudarant santuoką jai buvo tik (duomenys neskelbtini) metai, sutuoktiniui tuomet buvo (duomenys neskelbtini) metai. Atsakovas sutiko su santuokos nutraukimu, nesistengė išsaugoti šeimos, šalims išsiskyrus ieškovės neieškojo. Ieškovė nurodė žinanti, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo šeima, šešios seserys, Londone jis buvo vienas, be artimųjų. Sutuoktinis yra įgijęs magistro laipsnį. Kol gyveno Londone, ieškovė daugiau bendravo su atsakovo aplinkos žmonėmis, jo draugais, nes savų pažįstamų turėjo nedaug. Su sutuoktiniu vieną kartą lankėsi Lietuvoje, tuomet viešėjo apie penkias dienas, lankėsi savo tėvo šeimoje, taip pat mamos šeimoje, jos artimieji gerai priėmė jos sutuoktinį. Ieškovės mama yra aplankiusi ieškovę ir atsakovą Londone. Ieškovė nurodė, kad jau apie trejus metus nieko nežino apie atsakovą, ji gyvena ir dirba Lietuvoje, čia kuria santykius su lietuviu vaikinu, o atsakovas galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis žadėjo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) susisiekti su ja, tačiau to nepadarė, taip nutrūko bet kokie kontaktai.

Ieškovės pateiktas ieškinys bei teismo šaukimas į teismo posėdį atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Liudytojas E. B., ieškovės pusbrolis, paaiškino, kad su ieškove palaiko gerus draugiškus santykius. Yra matęs atsakovą, kai ieškovė su juo viešėjo Lietuvoje, galimai 2016 metais, jam atsakovas sudarė ramaus, malonaus žmogaus įspūdį. Tuomet padėjo šeimai išsinuomoti butą, perdavė raktus, taip pat kartu vyko iki Trijų kryžių kalno Vilniuje. Daug nebendravo, nes pats gerai nekalbėjo angliškai. Žino, kad ieškovė jau apie trejus metus gyvena Lietuvoje, turi draugą. Neturi žinių, kad atsakovas būtų ieškojęs ieškovės, atvykęs į Lietuvą ar panašiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), su atsakovu S. F. A., (duomenys neskelbtini) (atsakovo tėvo vardas ir pavardė – S. A. B.) susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 31). Šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų (2020 m. rugsėjo 14 d. pažyma Nr. GR.1A-9414; el. byla, b. l. 32).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovei keliant reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovui dėl to neteikiant prieštaravimo, teismas išsamiai neanalizuoja, kuo pasireiškė vieno ar kito sutuoktinio kaltė, nevertina kaltės masto ir (ar) laipsnio. Atsižvelgus į ieškovės rašytinius ir žodinius paaiškinimus, konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, palaikymo, supratimo, atjautos, siekio išsaugoti šeimą, sutuoktiniams prieš trejus metus pradėjus gyventi atskirai, kiekvienas iš jų išvyko į kitą valstybę (ieškovė į Lietuvą, atsakovas – ieškovės žiniomis į (duomenys neskelbtini)), kas vertintina, jog sutuoktiniai daugiau nei trejus metus gyvena atskirai, neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo palikti jos turimą pavardę, todėl jai paliktina pavardė „B.“. Atsakovo pavardė nekeičiama.

3. Dėl turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad ieškovė asmeninio bei kartu su atsakovu įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovė ieškinyje nekėlė reikalavimo dėl turto padalijimo. Nustačius, kad dalintino turto nėra, teismas vertina, kad turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.

4. Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo.

Ieškovė nurodė, kad bendrų kreditorių šalys neturi, ieškovė asmeninių kreditorių neturi. Iš Antstolių informacinės sistemos 2020 m. gegužės 29 d. duomenų nustatyta, kad V. B. atžvilgiu nėra vykdomi išieškojimai vykdomosiose bylose. Duomenų apie atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pasisakyti šiuo klausimu.

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Remiantis bylos dokumentais, ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 7 dalis), turtinių reikalavimų byloje nekėlė. Ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant bylą, nebuvo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės V. B. (pavardė iki santuokos – B.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. F. A., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „B.“. Atsakovo S. F. A. pavardės nekeisti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto CMS, Vedybų sutarčių registrui.