Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-11-14 · Civilinė byla Nr. e2-41598-936/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
e2-41598-936/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34764-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
J. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-41598-936/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34764-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.2; (S) 2.6.29.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui J. Š. (J. Š.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo J. Š. 434,43 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 110,88 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 413 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 3 d. pradinis ieškovas UAB „4finance“ su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią pradinis ieškovas suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis ieškovas atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovą.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. balandžio 3 d. pradinis ieškovas UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9823521001 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „4finance“ suteikė atsakovui 434,43 EUR kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2016 m. birželio 3 d., taip pat mokėti palūkanas (e. b. l. 25-26, 34-36, Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 3.1 p.). Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, Sutartyje nustatytu terminu kredito negrąžino, todėl liko skolingas pradiniam ieškovui UAB „4finance“ 434,43 EUR sumą. 2015 m. gruodžio 21 d. ieškovas ir pradinis ieškovas UAB „4finance“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „4finance“ atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovą pagal 2014 m. balandžio 3 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 9823521001 (e. b. l. 10-17). Ieškovas 2016 m. gegužės 4 d. siuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą registruotu paštu, bandydamas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo (e. b. l. 23). Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2014 m. balandžio 3 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 9823521001 pagrindu tarp pradinio ieškovo UAB „4finance“ ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paimto kreditą tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 434,43 EUR skola už negrąžintą kreditą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, Sutarties bendrosios dalies 4.1 punktu ir specialiosios dalies 11 punktu, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos priskaičiuotos 110,88 EUR sutartinės palūkanos iki kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutartimi nustatyta metinė palūkanų norma – 78,82 proc.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 413 EUR palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. sausio 17 d., taikydamas vidutinę 114,60 proc. palūkanų normą. Pažymėtina, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas.

Sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą (Sutarties specialiosios sąlygos) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, bei įvertinęs, jog ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 114,60 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, sprendžia, jog prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžiančios nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. sausio 17 d. priteistina 24,98 EUR (434,43 EUR x 0,05 : 100 x 115) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (570,29 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 59 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 12,98 EUR žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870, iš atsakovo J. Š. (J. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 110,88 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 24,98 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso – 570,29 EUR (penkis šimtus septyniasdešimt eurų 29 centus), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (570,29 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017-10-06, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 12,98 EUR (dvylika eurų 98 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalis reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Urmila Valiukienė