- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 1-654-1011/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24704-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- E. N.
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusiajam D. D.
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1990-03-02, gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. N. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2015-05-01 apie 7.15 val. viešoje vietoje, Islandijos g. 4 Vilniuje esančiame naktiniame klube „Opium“, ant išėjimo iš klubo laiptų, dėl chuliganiškų paskatų rankoje turėtu stikliniu buteliu sudavė nukentėjusiam D. D. į kaktos sritį, tuo pastarajam sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą (pagal 2015-05-07 specialisto išvadą Nr. G 1479/15(01)), pasireiškusį žaizda kaktos kairėje pusėje bei kraujosruvomis kairės akies vokuose, dešinės akies vidiniame kampe – apatiniame voke. Tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. N. padarė BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. N. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei paaiškino, kad 2015-05-01 apie 7.15 val. jis buvo „Opium“ klube, pirmame aukšte bendravo su vaikinu, kurio iki to momento jis nepažinojo, tačiau jiems bebendraujant tarp jų kilo konfliktas, kiek prisimena jį tas vaikinas įžeidė. Kaip tas vaikinas įžeidė, t. y. ką pasakė, jis neprisimena, atsimena tik tai, kad jis supyko ir su rankoje turėtu alaus buteliu, norėdamas tą vaikiną pagąsdinti, mosikavo ir netyčia sudavė jam per galvą, pataikė kažkur virš antakio, kurioje veido pusėje, neatsimena. Po to, kai dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis, norėdamas atlyginti nukentėjusiam asmeniui (D. D.) padarytą žalą, buvo susisiekęs su juo, tačiau pastarasis norėjo, kad dėl šio įvykio jam būtų perduoti 5 000 Eur. Kaltinamojo manymu, padaryta žala yra mažesnė, todėl su pasiūlymu nesutiko. Patvirtino, kad dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam atlygintų padarytą žalą, jeigu ši žala būtų protingai įvertinta. Mano, kad teisingai vertinant, žala būtų 1 000 Eur, sutinka ją atlyginti.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis E. N., po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir teikė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
Nukentėjusiojo D. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-05-01 apie 7.15 val. Islandijos g. 4, Vilniuje išeidinėjo iš klubo „Opium“. Jam einant link išėjimo tarp rūbinės ir tualeto, nepažįstamas vyras, kuris ėjo pro šalį sudavė stikliniu buteliu jam per galvą. Kuria ranka sudavė, nespėjo pamatyti. Koks buvo butelis, taip pat neįsidėmėjo, matė tik, kad šviesaus stiklo. Vyras atrodė apie 25–30 metų amžiaus, apie 175 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Veido bruožų ir kaip apsirengęs neįsidėmėjo, nes viskas įvyko labai greitai ir po smūgio jis nenukrito, tačiau trumpam prarado orientaciją aplinkoje. Kur nuėjo vyras, jis nematė. Šį vyrą matė pirmą kartą, su niekuo tą vakarą jis konfliktų neturėjo, todėl nežino, kodėl jam minėtas vyras sudavė buteliu per galvą. Po smūgio, jis paprašė savo draugės S. M., kad ji iškviestų policiją ir greitąją pagalbą, klubo darbuotojai jam siūlė eiti iš klubo ir spręsti problemas lauke. Jis atsisakė ir laukė kol atvyks greitoji ir policija. Kai atvyko medikai, nusivedė jį į savo automobilį, kur suteikė jam pagalbą ir išvežė į Žalgirio ligoninę, ten jam buvo diagnozuota kaktos kirstinė žaizda. Asmens, kuris jį sumušė nenurodė, nes jo neįsidėmėjo. 2015-05-03 jis socialiniame tinkle „facebook“ rado asmenį, kuris 2015-05-01 apie 7.15 val. klube „Opium“ trenkė buteliu per galvą, jis pasivadinęs „Ne Edgaras“, šalia buvo užrašas „E. N.“. Pirminėje apklausoje tiksliai nurodyti įtariamojo požymių negalėjo, nes buvo šoko būsenoje, po gauto smūgio buteliu sunkiai orientavosi aplinkoje. Tačiau praėjus dienai po įvykio, nuslūgus skausmui, baimei, apsiraminęs, gerai prisiminė jaunuolio, jį sužalojusio požymius ir veido bruožus ir tada surado šį jaunuolį socialiniame tinkle „facebook“ (b. l. 11, 13–14, 16–17).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis D. D. atpažino E. N., kaip asmenį, kuris 2015-05-01 apie 7.15 val. adresu Islandijos g. 4, Vilniuje, klube „Opium“ trenkė jam buteliu per galvą ir tokiu būdu sužalojo (b. l. 18–20).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad savo civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti jo naudai 2 500 Eur neturtinės ir 1 192 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 1 000 Eur atstovavimo išlaidas. Paaiškino, kad gydymo, vaistų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų teismui pateikti negali, kadangi neišsaugojo.
Liudytojo J. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-05-01 apie 7.15 val. jis buvo savo darbo vietoje, klube „Brusly“, eidamas laiptais ties rūbine pastebėjo, kad ant laiptų stovi vaikinas, šalia jo buvo mergina, vaikino buvo prakirsta galva kaktos srityje, mergina buvusi šalia rėkė, kad tai padarė vaikinas, tačiau pradžioje nurodė vieną vaikiną, po to nurodė kitą, o tas kurį nurodė pirmą tuo metu, kai ji ieškojo kito išėjo po to, kaip suprato taip ir negalėjo nurodyti kas sumušė. Jis paklausė ar gali padėti surasti, bandė pats surasti. Kaip sakė mergina, tai nukentėjusiam vaikinui buvo suduota stikline, pasiteiravus ar reikalinga pagalba, jie atsakė, kad patys išsikvietė, jie išėjo pasitikti medikų į lauką. Tokiu metu (jau ryte) beveik visi klubo lankytojai buvo išgėrę, taip pat ir nukentėjęs vaikinas su mergina, todėl detaliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes buvo sunku. Daugiau jokio aplinkybės jam nėra žinomos (b. l. 35).
Liudytojo K. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-05-01 apie 7.15 val. jis buvo savo darbo vietoje, klube „Brusly“, jis eidamas laiptais žemyn pastebėjo, kad ant laiptų stovi vaikinas, šalia jo buvo mergina, vaikinas buvo susiėmęs rankomis už galvos, matėsi, kad rankos buvo kraujuotos, suprato, kad jam sužalota galva, jis jo paklausė kas atsitiko (dabar tiksliai neatsimena kaip tiksliai paklausė), pastarasis kažką sumurmėjo, pakalbio esmės nesuprato, jis buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, tada paklausė ar reikia iškviesti pagalbą, kiek atsimena, jie atsakė, kad jau išsikvietė, jis pasiūlė jiems pagalbos palaukti lauke ir juos palydėjo į lauką, kur ir atvyko pagalba. Tokį asmenį, kaip E. N. jis pažįsta, tačiau būtent tą vakarą, tuo metu kai vyko šis įvykis, jis jo nematė, nežino ar E. N. buvo klube. Po šio įvykio jam paskambino nukentėjęs ar jo atstovas (dabar neatsimena), kuris paklausė ar jis pažįsta E. N., nes jam atrodė, kad būtent jis sužalojo, jis atsakė, kad pažįsta ir pasiūlė jiems tarpusavyje išsiaiškinti (b. l. 41).
Liudytojos S. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino, kad maždaug prieš pusmetį (nuo 2015-10-07) buvo klube „Opium“, Islandijos g., Vilniuje, ji su savo pažįstamais buvo klube, ji į klubą atėjo apie 5 val. ryto, ten linksminosi su draugais, jos draugams išėjus, ji liko klube su savo draugu Donatu (duomenys neskelbtini) jiems nutarus išeiti, jie pasiėmė savo viršutinius drabužius (striukes) ir laiptais kilo į apačią, link išėjimo, jiems dar būnant klube, einant laiptais į apačią, priešais juos ėjo vienas vaikinas (jis ėjo į viršų), kurio ji nepažinojo, matė jį pirmą kartą. Vaikinas, eidamas priešais, kaip suprato netyčia, užkabino ją ir jos draugą, ji ėjo priekyje, todėl gerai nematė kuris kurį užkalbino (ar tas praeinantis vaikinas Donatą ar atvirkščiai), ji šiek tiek paėjus atsisuko ir pamatė, kad jie konfliktuoja, jų pokalbio turinio ji negirdėjo, bet matėsi, kad jų tarpusavio pokalbis nėra malonus. Vaikinas, kalbėjęs su Donatu buvo agresyviai nusiteikęs, tai matėsi iš jo kūno judesių. Staigiai nustojus jų pokalbiui su Donatu kalbėjęs vaikinas trumpam kažkur išėjo, ji nepastebėjo kur jis nuėjo, po to, maždaug po 30 sekundžių jis grįžo prie Donato ir rankoje turėdamas tuščią butelį (koks tai buvo butelis, neatsimena) trenkė Donatui į galvą, į kaktos sritį, butelis nuo smūgio sudužo, Donato kakta pradėjo kraujuoti, ji tuo metu dėmesį sutelkė į Donatą, puolė ieškoti telefono, norėjo iškviesti medikus, tai nematė kur tas vaikinas pasišalino, tačiau ji stovėjo ties išėjimu iš klubo ir jis pro ją nepraėjo. Tuo metu atėjo vienas iš klubo darbuotojų (kaip ji suprato), primygtinai paprašė jos su Donatu išeiti ir nedaryti klubui jokių problemų. Atvykus medikams, jie taip ir padarė, iškvietę pagalbą laukė jos klubo viduje, o atvykus išėjo į lauką. Atvykus medikams, Donatas įsėdo į medikų automobilį, ji jau būdama rami, kad viskas gerai, išvažiavo namo, o ar buvo atvykę policijos pareigūnai, neatsimena, su policijos pareigūnais nebendravo. Po šio įvykio Donatas jai rodė nuotrauką vaikino, kuris jam trenkė buteliu, ji pamačius tą nuotrauką bei prisiminus vaikiną, kuris trenkė buteliu Donatui, jo veido bruožus, kuriuos buvo įsidėmėjusi įvykio metu (tamsūs plaukai, tamsesnio gymio, smulkaus sudėjimo, šypsenos), mano, kad tai tas pats žmogus, kuris trenkė Donatui (b. l. 43–44).
Liudytojos I. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais ji paaiškino, kad dirbo naktį iš balandžio 30 į gegužės 1 d., atsimena, kad jų ekipažas buvo nuvykęs ryte, šviesiu paros metu prie klubo „Opium“, tačiau ar tai buvo iškvietimas iš Vilniaus aps. VPK OVS ar kito patrulio, neatsimena. Nuvykus į įvykio vietą, į juos niekas nesikreipė, nei nukentėję asmenys, nei kiti asmenys (b. l. 48).
Liudytojo Ž. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis paaiškino, kad 2015-05-01 jam dirbant su patrule (duomenys neskelbtini) apie 7.17 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo iškvietimą, kad adresu Islandijos g. 4, Vilniuje, prie naktinio klubo „Opium“ yra sumuštas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą matėsi, kad prie minėto klubo yra sumuštas vaikinas, kuri kūno dalis buvo sužalota ir kokie buvo sužalojimai, dabar neatsimena, jiems pasiteiravus, kas atsitiko, vaikinas įžūliai atsakė, kad „važiuokit iš čia, aš policijos nekviečiau, man nieko nereikia“, vaikinas buvo neblaivus, nes jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Jie sulaukė, kol atvyko medikai ir išvažiavo. Ten prie klubo gal ir buvo keli asmenys, tačiau niekas nieko neaiškino, sakė, kad įvykio nematė, taip pat pabendravus su klubo apsaugos darbuotojais, jie irgi nurodė, kad nieko nematė. Medikai išsivežė sužalotą asmenį, jie tęsė darbą (b. l. 50).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-05-07 išvada Nr. 1479/15(01), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajam D. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies vidiniame kampe – apatiniame voke, paveikus kietu buku daiktu (b. l. 63).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo
BK 284 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. 1 d. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, nukentėjusįjį sužaloja bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino E. N. pareikštą kaltinimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme E. N. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė padarymo aplinkybes.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. N. 2015-05-01 apie 7.15 val. viešoje vietoje – Islandijos g. 4 Vilniuje esančiame naktiniame klube „Opium“, ant išėjimo iš klubo laiptų, dėl chuliganiškų paskatų rankoje turėtu stikliniu buteliu sudavė nukentėjusiam D. D. į kaktos sritį, taip sutrikdydamas pastarojo sveikatą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2015-05-07 išvadoje Nr. 1479/15(01), konstatuota, kad D. D. žaizda kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies vidiniame kampe – apatiniame voke; sužalojimai, tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Visas įvykio aplinkybes matė kartu su D. D. buvusi jo pažįstama S. M., kuri puolė padėti nukentėjusiajam, iškvietė greitąją pagalbą, ėmėsi veiksmų, kad kaltininkas nepasišalintų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl E. N. neteisėtų tyčinių veiksmų kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, jo veikoje yra visi BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Skirdamas kaltinamajam E. N. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Teismo vertinimu, E. N. pareikštuose kaltinimuose yra nepagrįstai nurodyta jo veiką sunkinanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos. Kaip minėta, tiek E. N., tiek liudininkė S. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo D. D. buvo kilęs konfliktas, jie apsižodžiavo. Vertinant minėtus įrodymus, pripažintina, kad E. N. nagrinėjamu atveju smurtą panaudojo dėl menkavertės priežasties, tačiau ne iš chuliganiškų paskatų.
Tai, jog tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašių santykių, chuliganiškos paskatos paprastai neinkriminuojamos, ne kartą akcentuota ir teisminėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009).
Kaltinamojo E. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo neteisėtų veikų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str.1 d. 2 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. N. taip pat atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamas nesunkiu nusikaltimu), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia), taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: neteistas, buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, dirba, priklausomybės ligų ir psichiatrinėse ligoninėse negydytas.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. N. už BK 284 str. 1 d. padarytą nusikaltimą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė.
Atsižvelgus į tai, kad E. N. nusikalstamą veiką pripažino ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir E. N. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Teismas, įvertinęs tai, kad E. N. padarė smurtinį nusikaltimą, sprendžia, kad kaltinamajam laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu tikslinga paskirti įpareigojimą – keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose (BK 48 str. 7 d.).
Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2015-06-03 pareiškė 24,08 Eur civilinį ieškinį (b. l. 73–75).
Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nuketėjusiajam D. D. nagrinėjama nusikalstama veika buvo sutrikdyta sveikata, dėl jam suteiktos medicininė pagalbos patirtos 24,03 Eur išlaidos.
Atsižvelgus į tai, Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir iš E. N. priteistini 24,08 Eur nukentėjusiojo D. D. gydymo išlaidoms atlyginti.
Dėl nukentėjusiojo D. D. civilinio ieškinio pagrįstumo
2016-02-09 nukentėjusysis D. D. teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jo naudai iš kaltinamojo E. N. priteisti 2 500 Eur neturtinės, 1 192 Eur turtinės žalos atlyginimo. Be to, prašo priteisti 1000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo pažemintas, teko atsisakyti darbinės kelionės.
Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo E. N. nukentėjusiojo D. D. naudai 1 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.
Nukentėjusysis D. D. pareiškė 1 192 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog įvykio metu buvo nepataisomai sugadinti paltas ir batai, kuriuos dėl kraujo dėmių teko išmesti. Dėl patirto sužalojimo turėjo gydytis, pirko vaistus, kurį laiką negalėjo dirbti, pagal darbo sutartį buvo suplanuotas skrydis į Budapeštą dalyvauti konferencijoje, bet dėl sumenkintos išvaizdos teko atsisakyti kelionės. Teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad jokių įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos dydį, pateikti negali, nes jų paprasčiausiai nerinko.
Pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau, nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad D. D., kaip pats nurodė, jokių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos turtinės žalos faktą bei jos dydį, pateikti negali ir neteiks, pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir perduoti klausimą dėl ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka, nėra pagrindo.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad D. D. nepagrindė jo nurodytos turtinės žalos, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje negali būti patenkintas ir yra atmestinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
D. D. taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti ir 5 % dydžio palūkanas, skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 str.), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Aptartos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiga vykdyti teismo prievolę kaltinamajam atsiras tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant jam konkrečią pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, ir pateikus jį vykdyti. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašymas priteisti jam 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo, laikytinas priešlaikiniu, todėl atmestinas.
Nukentėjusysis D. D. taip pat prašė priteisti iš E. N. 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. N. savo nusikalstamą veiką pripažino, faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių neginčijo ir byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, tai, kad nukentėjusiojo pareikštas ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, mano, kad atstovavimo išlaidos mažintinos, ir iš E. N. nukentėjusiojo naudai priteistini 650 Eur atstovavimo išlaidoms atliginti ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
Dėl kardomosios priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. N. kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta. Teismo vertinimu, jokios kardomosios priemonės taikymas E. N. atžvilgiu nėra tiklingas, todėl ji neskirtina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendė:
E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., ir paskirti jam už tai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Taikyti BK 64¹ str. ir paskirtą bausmę sumažinus 1/3 dalimi, E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Įpareigoti E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. N. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. N. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 24,08 Eur (dvidešimt keturis eurus 8 ct) patirtoms išlaidoms atlyginti.
D. D. civilinį ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš E. N. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
D. D. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos bei procesinių palūkanų priteisimo atmesti.
Priteisti D. D. naudai iš E. N. 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) Eur patirtoms proceso išlaidoms atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.