Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-07-30 · Civilinė byla Nr. 2-864-405/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-30
Bylos Nr.
2-864-405/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Ieškovas
J. S.
Atsakovas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-864-405/2021Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00837-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.16;
3.1.7.4.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 30 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė,sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,dalyvaujant ieškovei J. S.,atsakovui S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. S. ieškinį S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

I. J. S. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. S. 2000 Eur dydžio skolą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė J. S. nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. atsakovui paskolino 2000 Eur, surašė paskolos raštelį. Atsakovas žinojo, kad ji turi iš motinos gavusi pinigų, todėl prašė paskolinti 2000 Eur, ji neklausė, kam atsakovui buvo reikalingi pinigai. Atsakovas sakė, kad sutvarkys kažkokius reikalaus ir jų turtinė padėtis pagerės. Tuo laikotarpiu jų santykiai jau buvo pašliję, atsakovas išeidavo gyventi atskirai, po to sugrįždavo, kaip tik pinigų skolinimo metu jie gyveno kartu. Su atsakovu susitarė, kad pinigus atsakovas gražins kai tik galės. Pinigus jai buvo davusi jos motina, todėl, atsakovui sutikus pasirašyti paskolos raštelį, ji sutiko paskolinti pinigus ir, nepasitikėdama atsakovu, paprašė, kad atvažiuotų jos motina, kuri, reikalai esant, galėtų patvirtinti, kad atsakovui pinigus davė. Tą dieną ji atsakovui perdavė pinigus, pati surašė paskolos raštelį, nes atsakovas to prašė, o atsakovas tik pasirašė. Skolos grąžinimo terminas raštelyje nebuvo nurodytas, todėl, atsakovui negrąžinus paskolintų pinigų, išsiuntė jam pranešimą per vieną mėnesį grąžinti pasiskolintus pinigus. Kelis kartus skambino atsakovui, prašė grąžinti pinigus, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Nutraukiant santuoką šios skolos neaptarė, kadangi manė, kad atsakovas pinigus gražins. Atsakovas neteisingai mano, kad tai pinigai, kuriuos davė jos motina namo pirkimui ir kuriuos jis gražino į jos (ieškovės) sąskaitą. Tai ne tie pinigai, kuriuos jos motina pervedė į atsakovo sąskaitą 2018 m. liepos mėn. pabaigoje ar rugpjūčio mėn. pabaigoje, tiksliai neprisimena, kai jie ketino pirkti sodo namą. Sodo namo pirkimui ji su sutuoktiniu paėmė kreditą iš banko, taip pat dalį – apie 3400 Eur – davė jos motina, pervesdama pinigus į atsakovo sąskaitą. Nusprendus nepirkti namo, atsakovas gautą paskolą grąžino bankui, o jos motinos jam pervestus pinigus – pervedė jai (ieškovei), nes taip buvo susitarta su motina. Pinigai (2000 Eur), kuriuos ji paskolino atsakovui, yra jos asmeniniai ir juos atsakovui davė grynaisiais. Atsakovas anksčiau buvo prasiskolinęs ir ji buvo apmokėjusi jo skolas.

Atsiliepimas

Atsakovas S. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nurodomų pinigų iš ieškovės niekada negavo. Pasirašyti ieškovės pateiktą raštelį jį privertė ieškovė ir jos motina. Jam sugrįžus iš darbo, jos užrakino namo duris ir, naudodamos psichologinį smurtą, liepė pasirašyti raštelį. Jos sakė, kad joms skolingas pinigų. Jis bandė aiškintis, neigė, kad skolingas, bet išsiaiškinti nepavyko. Nenorėdamas toliau konfliktuoti ir norėdamas greičiau išeiti iš namų, pasirašė raštelį. Mano, kad ieškovė nori pinigų, kuriuos jam pervedė ieškovės motina tuo metu, kai jis ir ieškovė ketino pirkti namą. Ieškovės motina jam pervedė 2018 m. rugpjūčio 10 d. 2200 Eur, 2018 m. rugpjūčio 13 d. – 1100 Eur, J. S. – jam pervedė 1060 Eur. Pablogėjus jo ir sutuoktinės santykiams, jie galvojo apie skyrybas, todėl nusprendė namo nepirkti. Tuomet jis visus pinigus grąžino – ieškovei į jos sąskaitą pervedė 3560 Eur, tuo grąžindamas ieškovės ir jos motinos į jo sąskaitą pervestus pinigus. Apie šiuos pinigus jis daugiau nieko nežino. Jam pinigai nebuvo perduoti. Jis vėliau bandė kalbėti su ieškove, apie kokius pinigus ji ir motina kalbėjo, bet ieškovė į kalbas nesileido. Vėliau ieškovė jam sakė, kad jis grąžintų pinigus, jis klausė ieškovės, apie kokius pinigus ji kalba, tačiau ieškovė jam nieko nepaaiškino. Jis iš ieškovės pinigų nesiskolino ir jai neskolingas, be to, raštelyje nenurodyta, kad jis būtų gavęs ieškinyje nurodomą ar kitą pinigų sumą.

Ieškinys netenkinamas.

LR CK 6.870 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo momento. Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009, 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-329-403/2020).

Šalies argumentai

Ieškovė teigė, kad su atsakovu buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos teisinius santykius grindė atsakovo pasirašytu rašteliu (b. l. 39), kuriame nurodoma, kad atsakovas gražins 2000 Eur žmonai J. S.. Atsakovas S. S. neigia gavęs iš ieškovės 2000 Eur.

Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (LAT 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018). Ieškovės pateiktas 2018 m. spalio 25 d. atsakovo pasirašytas raštelis neatitinka CK 6.871 str. 3 d. įtvirtinto reikalavimo, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ieškovės pateiktame raštelyje nėra patvirtinimo apie paskolos sutarties dalyko – pinigų – perdavimą atsakovui, taip pat toks dokumentas prie raštelio nepridėtas. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). 2018 m. spalio 25 d. raštelyje neužfiksavus pinigų perdavimo atsakovui fakto, remiantis CPK 177 str. 4 d., 178 str., pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjai – ieškovei.

Ieškovė pinigų perdavimo faktą įrodinėjo liudytojos – savo motinos J. T. – parodymais. Liudytoja J. T. paaiškino, kad ieškovė – jos dukra. Dukra neturėjo pakankamai lėšų, todėl jai davė pinigų. Atsakovas skolingas ir žino, kad jam buvo duoti jos (liudytojos) pinigai. Ji pinigus davė dukrai, dukrai nepasakė, kad jų nereikės grąžinti. Po kažkiek laiko, datos neprisimena, jai paskambino dukra ir pasakė, kad S. S. prašo paskolinti 2000 Eur. Ji tam neprieštaravo, manė, kad dėl to pagerės dukros ir jos sutuoktinio santykiai. Dukra paprašė, kad ji atvažiuotų pas juos į namus ir dalyvautų tuo metu, kai ji S. S. paskolins pinigus ir šis pasirašys paskolos raštelį. Pas dukrą ji atvažiavo iki pietų, dukra ir atsakovas buvo namuose. Pakalbėjusi su S. S. pasakė jam, kad tai jos pinigai ir reikės pasirašyti skolos raštelį. S. S. sutiko, dukra parašė skolos raštelį, kurį S. S. pasirašė, tuomet jam dukra perdavė pinigus. Ji nežiūrėjo, kaip buvo perduodami pinigai, bet buvo tame pačiame kambaryje ir matė, kad dukra nuėjo paimti pinigus. Ji nematė, kokią konkrečią pinigų sumą ir kokiomis kupiūromis dukra perdavė atsakovui. Pinigų skolinimas užtruko maždaug valandą, po to atsakovas kažkur išėjo, o ji išvažiavo į namus.

Nustatyti ieškovės nurodomą aplinkybę, kad 2018 m. spalio 25 d. ji perdavė atsakovui 2000 Eur sumą, vien tik iš liudytojos J. T. parodymų nėra pagrindo, kadangi liudytoja tik patvirtino, kad atsakovas pasirašė ieškovės prie ieškinio pateiktą raštelį, taip pat paaiškino, kad šalys susitarė, kad ieškovė atsakovui paskolins 2000 Eur, tačiau tiesiogiai pinigų perdavimo fakto nematė ir negalėjo nurodyti nei kokia reali suma buvo perduota, nei kokiomis konkrečiomis kupiūromis. Vertinant liudytojos parodymų patikimumą atsižvelgiama ir į tai, kad liudytoja nurodė, kad pas ieškovę ir atsakovą atvažiavo iki pietų, jie abu buvo namuose, tuo tarpu atsakovas teigė, kad jis raštelio pasirašymo dieną dirbo ir į namus sugrįžo tik apie 15 val. Be to, ieškovė nurodė, kad pinigai, kuriuos ji skolino atsakovui buvo jos asmeniniai, tuo tarpu apklausiama kaip liudytoja

Šalies argumentai

J. T. paaiškino, kad atsakovas žino, kad jam buvo duoti jos (J. T.) pinigai, tokią aplinkybę ji teigė nurodžiusi atsakovui, sakydama, kad jis turi pasirašyti raštelį. Minėtais paaiškinimais apie tai, kad liudytoja ragino atsakovą pasirašyti raštelį, paneigiami ieškovės paaiškinimai, kad šalys iki atvykstant ieškovės motinai buvo susitarę dėl pinigų skolinimo ir paskolos įforminimo.

Ieškovės pateiktame atsakovo pasirašytame raštelyje ne tik kad neužfiksuotas pinigų perdavimas atsakovui, bet iš raštelio turinio galima spręsti, kad tariamasi dėl kreditų ir lizingų. Raštelyje nurodoma, kad atsakovas neims kreditų ir lizingų, o jeigu paims, mokės pats, ir grąžins žmonai 2000 Eur. Raštelio turiniu nepatvirtinama, kad tarp šalių kilę paskoliniai teisiniai santykiai. Raštelį surašiusi ieškovė negalėjo paaiškinti, kaip raštelyje nurodomi atsakovo įsipareigojimai neimti kreditų ir lizingų, o jei juos paims, sumokės pats, susiję su pinigų atsakovui skolinimu.

Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pagal šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šalims nutraukiant santuoką bendru sutikimu nebuvo sprendžiama dėl atsakovo prievolės grąžinti ieškovei 2000 Eur, šalys santuokos nutraukimo byloje nenurodė ieškovės kaip atsakovo kreditorės, nors kitus kreditorius nurodė, kaip paaiškino ieškovė, iki santuokos nutraukimo kartu su atsakovu negyveno apie pusę metų, į teismą dėl skolos išieškojimo ieškovė kreipėsi praėjus metams po santuokos nutraukimo, todėl labiau tikėtina, kad ieškovė nelaikė savęs atsakovo kreditore.

Pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir jis turi būti atliekamas ir aiškinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio šalies išreikštos valios gauti pinigus ir grąžinti juos pagal susitarimą. Ieškovė J. S. neįrodė fakto, kad atsakovui S. S. perdavė 2000 Eur, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti. Nenustačius, kad šalys 2018 m. spalio 25 d. sudarė paskolos sutartį ir kad ieškovė atsakovui perdavė pinigus, ieškinys negali būti tenkinamas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos 10,36 Eur (dešimties eurų 36 ct) dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 265, 268-270 str., 88, 96 str. 2 d., CK 6.870, 6.871 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

J. S. ieškinį atmesti.

Išieškoti iš J. S. 10,36 Eur (dešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Nijolė Lisauskienė