- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- I-1534-789/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00401-2009-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- V. T.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui A. S. (A. S.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei Aušrai Gecevičienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. T., vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo (tretieji suinteresuoti asmenys V. T., V. T.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 635 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas skunduose (b. l. 2–7, 13–14) paaiškino, kad 2009-02-22 apie 22.10-22.20 val. važiavo į benzino kolonėlę nusipirkti cigarečių. Kartu važiavo pareiškėjo sūnus S. Si. ir jo draugas V.. Privažiuojant kolonėlę, pareiškėjas pasijuto blogai, pastatė mašiną ir išėjo į tualetą. Pasak S. S., po vienos minutės atvažiavo policijos automobilis ir sustojo prie jų automobilio. Policijos darbuotojai paklausė, kur vairuotojas, pareiškėjo sūnus atsakė, kad vairuotojas išėjo į tualetą. Policijos pareigūnai paprašė dokumentų, S. S. ir jo draugas atidavė pareigūnams pasus. Po to policijos pareigūnai pasodino juos į policijos automobilį, klausinėjo, kas važiavo, kur yra vairuotojas. Maždaug po 20-25 min. pareiškėjas atėjo prie kolonėlės, automobilis buvo užkeltas ant tralo ir paruoštas nuvežimui. Pareiškėjas pradėti aiškintis, kodėl norima nuvežti automobilį. Pareiškėjas davė automobilio dokumentus policijos pareigūnams. Policijos pareigūnai nuvežė pareiškėją į 7-ąjį policijos komisariatą, kur patikrino jo girtumą, tačiau nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas yra neblaivus. Policijos pareigūnai grąžino automobilio dokumentus, bet automobilis jau buvo užkeltas ant tralo. Pareiškėjas teigia, kad negavo jokių dokumentų apie automobilio paėmimą. 7-ojo policijos komisariato budintis pareiškėjui paaiškino, kad medžiaga bus peržiūrėta Vilniaus r. PK. Kai pareiškėjas nuvyko į Vilniaus r. PK atsiimti automobilio, jam pasakė, kad jis po savaitės kreiptųsi į rinktinę D. Girėno g. 50. Po savaitės jis nuvažiavo į D. Girėno g., bet ten jam pasakė kreiptis į Vilniaus r. PK H. Manto g. Vilniaus r. PK jam išdavė šaukimą ir pasakė atvykti po dviejų savaičių. Atvykus į Vilniaus r. PK, pareiškėją, pareiškėjo sūnų S. S. ir jo draugą policijos pareigūnai apklausė, davė dokumentus, kad atsiimtų automobilį. Nuvykęs atsiimti automobilio sužinojo, kad jam reikia sumokėti 635 Lt tam, kad atgautų automobilį. Šią sumą pareiškėjas vertina kaip patirtą turtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad mėnesį laiko jis buvo be automobilio, anūkus į darželį vežiojo autobusu, sutuoktinė turėdavo grįžti po naktinės pamainos taksi. Tai jam kainavo daug nervų ir sveikatos, todėl jis prašo priteisti 1000 Lt moralinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad buvo trumpam nuėjęs nuo savo automobilio, o kai grįžo, automobilis jau buvo užkeltas ant vežimo. Paaiškino policijos pareigūnams, kad tai jo automobilis. Policijos pareigūnams nieko neaiškino, nes jie su pareiškėju apskritai nekalbėjo. Neklausė jo, ar už automobilio vairo buvo jis ar koks kitas asmuo. Liepė sėsti į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį ir važiuoti į policijos komisariatą. Nurodė, kad jis ir automobilio keleiviai buvo išgėrę. Girtumas buvo nustatytas visiems, tik pareiškėjo girtumo laipsnis neviršijo leistinos normos, t. y. buvo 0,36 promilės. Kol nuėjo nuo automobilio ir grįžo, praėjo apie 25-30 minučių. Atėjo iš namų, atstumas nuo degalinės iki pareiškėjo namų apie 1-1,5 km.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskr. VPK), atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–29). Paaiškino, kad 2009-02-22 apie 00.05 val. Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės patruliai V. T. ir V. T., patruliuodami bei važiuodami link Buivydiškių, Sideronių keliu, pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vingiavo iš vienos kelio pusės į kitą, pareigūnai pastebėjo, kad automobilyje sėdėjo trys jaunuoliai. Pareigūnai, norėdami sustabdyti minėtą automobilį patikrinimui, apsisuko. Tai pastebėjęs, automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas įsuko į kolonėlę „Saurida“, esančią Zujūnų k. ir, iššokęs iš automobilio, pabėgo. Tai pamatęs patrulis V. T. bandė vytis vairuotoją, tačiau pasivyti jo nepavyko, automobilyje liko sėdėti keleiviai V. K. ir S. S.. Pareigūnams paklausus, kas vairavo automobilį, automobilyje sėdėję keleiviai pasakė, kad pilietį, kuris vairavo automobilį, pažįsta tik iš matymo, vardo ir pavardės nežino. Tik pakrovus automobilį ant vežimėlio ir vežimėliui pradėjus važiuoti, į degalinę prie automobilio atėjo keleivio S. S. tėvas A. S., kuriam ir priklauso automobilis „BMV 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su dar vienu piliečiu, kuris buvo su šunimi. A. S. pareigūnams pasakė, kad sūnus jam parašė SMS žinutę, kad juos sustabdė policijos pareigūnai, todėl jis ir atėjo. Dėl aplinkybių išsiaiškinimo automobilio keleiviai ir A. S. buvo nuvežti į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 7 policijos komisariatą, o automobilis buvo nugabentas į saugomą automobilių aikštelę Giraitės g. 3, Vilniuje, kadangi vairuotojas automobilį paliko degalinės teritorijoje bei trukdė kitų automobilių eismui. Kadangi automobilį „BMV 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo nenustatytas asmuo, kuris, sustojęs degalinėje „Saurida“, iš transporto priemonės pasišalino, ir policijos pareigūnams jo nepavyko sulaikyti, buvo iškviestas transporto priemonės priverstinio nuvežimo specialus vežimėlis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymu Nr. 15 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija) 12 p. nurodoma, kad „transporto priemonė nenuvežama transporto priemonės savininkui arba valdytojui atvykus iki transporto priemonės užkėlimo ant vilkiko užbaigimo“. Automobilio „BMV 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas atėjo į kolonėlę po 25-30 minučių, kai automobilis jau buvo užkeltas ant vilkiko, todėl tolesniam aplinkybių aiškinimuisi, kas vairavo transporto priemonę, dėl blaivumo nustatymo, dėl piliečių elgesio keikiantis necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu, automobilio keleiviai ir automobilio savininkas buvo nuvežti į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 7-ąjį policijos komisariatą, o automobilis uždarytas į saugojimo aikštelę.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovė paaiškino, kad yra neįrodyti Vilniaus apskr. VPK pareigūnų neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės ir Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono pareigūnų neteisėtų veiksmų ir A. S. kilusios žalos padarymo fakto. Priimant sprendimą, norminiai teisės aktai pažeisti nebuvo, pareigūnai veikė taip, kaip turėjo veikti. Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės pareigūnai įformino automobilį nutempimui, nes automobilio „BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas jį paliko degalinės teritorijoje, ir jis trukdė kitų automobilių eismui. Todėl policijos pareigūnų veiksmai, nutempiant A. S. priklausančią transporto priemonę, buvo teisėti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų nebuvo. Kai policijos pareigūnai priėjo prie automobilio, tuo metu vairuotojo nebuvo. Policijos pareigūnai bendravo su automobilio keleiviais. Keleiviai atsakė, kad vairuotojo nepažįsta. Policijos pareigūnai pajuto nuo keleivių sklindantį alkoholio kvapą, kilo pagrįstų įtarimų, kad jie yra išgėrę. Vairuotojas prie automobilio grįžo po 25-30 min. Objektyvių duomenų, kas vairavo transporto priemonę, nustatyta nebuvo. Jeigu policijos pareigūnai įtaria, kad transporto priemonės vairuotojas gali būti neblaivus, jie privalo iškviesti vilkiką ir nuvežti transporto priemonę. Tuo metu policijos pareigūnai neturėjo alkotesterio, bet nuo automobilio keleivių sklido alkoholio kvapas. Esant pagrįstiems įtarimams, policijos pareigūnai privalėjo pasielgti taip, kaip jie pasielgė. Transporto priemonė buvo nutempta ne dėl to, kad stovėjo be vairuotojo, o dėl to, kad automobilio keleiviai pasakė, kad šią transporto priemonę vairavo mažai pažįstamas žmogus, nurodė, kad sūnus nusiuntė SMS pranešimą ir tuoj ateis automobilio savininkas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. T. teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad jis yra vienas iš patrulių, dalyvavusių šiame įvykyje. Tą dieną patruliavo kartu su V. T.. Važiavo ir pastebėjo automobilį, kuris vinguriavo kelyje. Nusprendė patikrinti, apsisuko ir, įjungę švyturėlius, pradėjo vytis. Automobilio vairuotojas nesustojo, užsuko į degalinę. Iš automobilio išlipo žmogus ir pradėjo bėgti. V. T. pradėjo vytis bėgantį žmogų, bet jo nepagavo. Tas asmuo, kuris bėgo nuo policijos pareigūno, pagal amžių ir ūgį neatitinka pareiškėjo. Matėsi, kad pareiškėjas nėra tas asmuo, kuris išlipo iš automobilio. Degalinė buvo gerai apšviesta. Pabendravo su automobilio keleiviais, jie negalėjo pasakyti, kas vairavo automobilį. Sakė, kad tai buvo mažai pažįstamas žmogus. A. S. atėjo maždaug po 30 min.
Liudytoja G. L. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjo nepažįsta. Gavo viršininko nurodymą ir ATP medžiagą iš policijos komisariato. Buvo padarytas KET pažeidimas. Gavus medžiagą, buvo paimti paaiškinimai iš policijos pareigūnų V. T. ir V. T., taip pat iš automobilio keleivių V. K. ir S. S.. Pažeidimas nustatytas nebuvo, vairuotojui buvo nustatyta leistina alkoholio norma. KET pažeidimo nebuvo, buvo nutarta priimti nutarimą pagal LR ATPK 187 str. 2 d., nes A. S. keikė pareigūnus necenzūriniais žodžiais. Buvo nustatyta, kad A. S. vairavo automobilį.
Liudytojas S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas yra jo tėvas. Tą dieną tėvas vairavo automobilį, nusprendė užvažiuoti į degalinę nusipirkti cigarečių. Iki posūkio į degalinę likus 200 metrų, pamatė policijos pareigūnų automobilį. Užsuko į degalinę. Tėvas išlipo iš automobilio ir nuėjo kažkur savo reikalais, o jie laukė. Prie jų priėjo policijos pareigūnai, paklausė, kur vairuotojas. Pasakė, kad nuėjo į tualetą. Policijos pareigūnai patikrino jų dokumentus, apieškojo automobilį. Liepė sėstis į policijos automobilį, tyčiojosi ir įžeidinėjo. Policijos pareigūnai iškvietė vilkiką, jis tėvui parašė SMS pranešimą, kad automobilį krauna ir išveža. Atėjo tėvas, pradėjo su policijos pareigūnais aiškintis. Jam liepė sėstis į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Preigūnai juos nuvežė į policijos komisariatą. Ten išsiaiškino, kad tėvas gali vairuoti, nes nėra girtas. Iš jų paėmė pasiaiškinimus, konfiskavo automobilį ir paleido. Tėvas buvo išėjęs apie 15-30 minučių. Atstumas nuo degalinės iki namų apie 1-1,5 km. Kodėl tėvas ėjo namo, jis nežino. Tėvas atėjo iš namų, nes buvo nuėjęs į tualetą.
Liudytojas V. K. teismo posėdyje parodė, kad pažįsta A. S., jis yra S. S. tėvas. Draugas S. S. pakvietė atšvęsti išlaikytą egzaminą. Išgėrė alaus ir važiavo į degalinę nusipirkti cigarečių. Vairavo A. S.. Įvažiavo į degalinę, A. S. išlipo iš automobilio. Prie jų automobilio priėjo policijos pareigūnai, paklausė, kur vairuotojas, V. K. pasakė, kad pabėgo, išėjo. Policininkai pradėjo tikrinti dokumentus, daiktus, neišleido nusipirkti cigarečių. A. S. išėjo į tualetą į lauką, nes degalinė buvo uždaryta, nes buvo po 22 val. A. S. grįžo po 20 min.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2009-02-22 00 val. 38 min. buvo privestinai nuvežtas automobilis „BMV 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-20 minėtas automobilis buvo grąžintas pareiškėjui (transporto priemonės paėmimo protokolas, b. l. 81–82).
2009-04-30 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių poskyrio specialistė G. L. nutarime Nr. 10-57-AT1-211 nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 31–33). 2009-07-09 Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-972-473/2009 panaikino 2009-04-30 Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK nutarimą Nr. 10-57-AT1-211 ir grąžino bylą institucijai nagrinėti iš naujo (b. l. 97–99). Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių poskyrio specialistė G. L. 2009-08-26 nutarime nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl KET pažeidimo, nes surinktoje medžiagoje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, įrodančių KET pažeidimą (b. l. 93–96).
Pareiškėjas prašo priteisti 635 Lt turtinei ir 1000 Lt moralinei žalai atlyginti. Atsiradusią žalą pareiškėjas sieja su tuo, kad buvo neteisėtai priverstinai nuvežtas jo automobilis. Sumokėtą 635 Lt sumą už automobilio nuvilkimą ir laikymą pareiškėjas vertina kaip patirtą turtinę žalą, 1000 Lt jis įvertino patirtą neturtinę žalą – tai, kad jis dėl paimto automobilio nervinosi, turėjo sveikatos problemų, jam reikėjo naudotis viešuoju transportu, jo sutuoktinė naudojosi taksi paslaugomis.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d. 3 p. administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 str. nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose, t. y. neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui yra padaryta ir turtinė žala, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtus veiksmus (aktus), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 269 str. 7 d., padarius pažeidimus, numatytus šio kodekso 124¹ straipsnyje (transporto priemonės stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas stovėjimo vietoje, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui), 126 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 127 straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), 128 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti), 129 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), 130 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos), 130² straipsnyje (pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), 132¹ straipsnyje (transporto priemonių stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose nesilaikymas), jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2009-04-10 nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2008 m. liepos 3 d. redakcija) (Žin., 2008, Nr. 81-3181) nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
2009-08-26 nutarime nurodyta, kad surinktoje administracinėje medžiagoje nepakanka objektyvių duomenų, kad būtent A.S. padarė KET pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. (b. l. 93–96).
Tretysis suinteresuotas asmuo V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad patruliuodami pastebėjo automobilį, kuris vinguriavo kelyje. Nusprendė patikrinti, apsisuko ir, įjungę švyturėlius, pradėjo vytis. Automobilio vairuotojas nesustojo, užsuko į degalinę. Iš automobilio išlipo žmogus ir pradėjo bėgti. V. T. pradėjo vytis bėgantį žmogų, bet jo nepagavo. Šios aplinkybės surinktais bylos duomenimis nepaneigtos.
Byloje nustatyta, kad po to, kai buvo nuvežtas automobilis, policijos pareigūnai ėmėsi atitinkamų veiksmų išsiaiškinti pažeidimus – policijos pareigūnai V. T. ir V. T., pareiškėjas A. S., V. K. pateikė paaiškinimus, pareigūnai V. T. ir V. T. pateikė tarnybinius pranešimus, buvo patikrintas S. S., A. S., V. K. girtumas, atlikti kiti veiksmai (b. l. 34–80).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-01-11 įsakymu Nr. 15 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ (įsakymo redakcija, galiojusi 2009-02-22, nebegalioja nuo 2009-04-04) 12 p. nustatyta, kad transporto priemonė nenuvežama transporto priemonės savininkui arba valdytojui atvykus iki transporto priemonės užkėlimo ant vilkiko užbaigimo.
Pareigūnai negalėjo išsiaiškinti, kas vairavo automobilį, nes likę automobilyje keleiviai S. S. ir V. K. iki tol, kol A. S. atėjo prie automobilio, tiksliai pareigūnams nenurodė, kas vairavo automobilį. Tik vėliau teikdami paaiškinimus, S. S. ir V. K. nurodė, kad automobilį vairavo A. S..
Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. S. į degalinę atėjo iš namų su asmeniu su šunimi, kad jis atėjo už 20-30 min., kad per tą laiką, kol jo nebuvo, buvo iškviestas ir atvyko vilkikas, paneigia A. S. skunde išdėstytus argumentus, kad jis dėl gamtinių reikalų buvo priverstas staiga palikti automobilį ir „bėgti į krūmus“. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad automobilį vairavo A. S. ir kad jis automobilį paliko būtent dėl jo nurodytų aplinkybių.
Pareiškėjas ir kiti įvykio vietoje buvę asmenys teismo posėdyje patvirtino, kad tuo metu, kai automobilio „BMV 520”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas A. S. atėjo prie savo automobilio, jis jau buvo užkeltas ant vežimėlio. Taigi automobilis buvo priverstinai nuvežtas tam, kad išsiaiškinti, ar buvo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. (transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos) ir 126 str. (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareigūnai turėjo teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus apskr. VPK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius Vilniaus apskr. VPK neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius bent vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.