Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-26 · Civilinė byla Nr. 2A-902-345/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-26
Bylos Nr.
2A-902-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
S. V.
Atsakovas
J. V., J.
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-902-345/2010Procesinio sprendimo kategorija: 75.8; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,dalyvaujant ieškovei S. V. (ikisantuokinė pavardė V.),atsakovui J. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) ieškinį atsakovui J. V., o taip pat atsakovo J. V. priešieškinį ieškovei S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų reikalavimų, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, už patirtus moralinius išgyvenimus priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti nepilnamečių dukterų V. V. ir Z. V. gyvenamąją vietą su motina, nustatyti tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką, iš tėvo priteisti išlaikymą Z. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o V. padidinti jau priteistą išlaikymą iki 350 Lt. Nurodė, jog vyras ieškovės atžvilgiu elgėsi agresyvia, nuolat smurtavo. Pažymėjo, jog butas, baldai bei namų apyvokos daiktai bute, keleivinis automobilis AUDI 80 įgyti santuokoje, tačiau šis turtas pirktas už asmenines ieškovės pinigines lėšas, todėl turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe.

Atsakovas J. V. pateikė priešieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, padalinti santuokoje įgytą turtą nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti atsakovui butą, o ieškovei keleivinį automobilį AUDI 80, baldus ir namų apyvokos daiktus, esančius bute, bei pasisavintas iš banko sąskaitos 65144,43 Lt bendras santaupas. Nurodė, kad santuokiniai ryšiai nutrūko dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir girtos ieškovės keliamų konfliktų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, jog S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) ir J. V. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė nepilnamečių dukterų V. V. ir Z. V. gyvenamąją vietą su tėvu. Nustatė nepilnamečių dukterų bendravimo su motina tvarką. Priteisė iš motinos nepilnametėms dukterims išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Vilniaus miesto apylinkės pirmas teismas 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu padalino santuokoje įgyta turtą, pripažįstant J. V. teisę į 3/5 dalis, o S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) į 2/5 dalis bendro turto. Priteisė J. V. butą su baldais. Priteisė S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) automobilį AUDI, iš AB SEB banko sąskaitų pasisavintus 65144,43 Lt ir 68713,34 kompensaciją iš J. V. už jam tenkantį didesnės vertės turtą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarties dalį dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių dukterų gyvenamosios vietos, jų bendravimo su motina tvarkos bei išlaikymo priteisimo iš ieškovės paliko galioti, o nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti, priteisti ieškovei automobilį AUDI, o atsakovo naudai priteisti 3500 Lt kompensaciją, pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe butą ir buitinę įrangą. Nurodo, jog LR CK 3.89 str. l d. 7 p. nurodo, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomas turtas, įgytas už jo asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismas neatsižvelgė, kad tokia valia buvo išreikšta, nes ieškovė turto įgijimo procedūras pradėjo dar iki santuokos sudarymo, sudarydama preliminarią sutartį, šis turtas įsigytas iki naujojo LR CK įsigaliojimo, kai teismų praktika pripažino, kad turtas, įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms, atsakovas nedalyvavo pirkimo procese, jokiomis lėšomis prie turto įsigijimo neprisidėjo, šiose patalpose niekada negyveno (priešingai nei ieškovė). Taigi, pardavus ieškovei asmenine teise priklausantį turtą, už jį gautos lėšos taip pat yra asmeninės. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas neteisingai šias lėšas vertino kaip pajamas pagal LR CK 3.88 str. l d. 2 p., kadangi lėšos, gautos už pagrindinį daiktą, negali būti laikomos nei vaisiais, nei pajamomis civilinės teisės prasme (LR CK 4.16, 4.18 str., pajamos yra pinigai ir kitos vertybės, gaunamos naudojant pagrindinį daiktą civilinėje apyvartoje, tačiau ne disponuojant juo - CK 4.37 str. l d.). Taigi, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius kultūros namus pardavus ir įsigijus kitą turtą (kitaip tariant, išmainius į pinigus ir vėl į nekilnojamąjį turtą), jai išliko asmeninės nuosavybės teisė tiek į įsigytą butą, tiek į likusias pinigines lėšas. Pažymi, jog įsigytas butas viešame registre nebuvo registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas nesiaiškino, ar minėtos lėšos buvo perduotos bendrojon jungtinėn nuosavybėn, ar jos buvo panaudotos asmeniniais, priešingais negu šeimos interesais tikslais. Teismas pripažinęs, kad turtui įsigyti panaudota 42000 Lt ieškovės asmeninių lėšų, šia apimtimi turėjo mažinti dalintino turto balansą (LR CK 3.118 str. 3 d.), o ne vertinti tai kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą nukrypti nuo lygybės principo (LR CK 3.117 str. 2 d.), nes tam yra skirtos visai kitokio - subjektyvaus vertinamojo pobūdžio aplinkybės (LR CK 3.123 str. l d.). Abejotina, ar šio ginčo atveju nepilnamečių vaikų interesai yra aplinkybė, leidžianti nukrypti nuo lygybės principo – jų teisė į gyvenamąjį plotą yra užtikrinta, šalys turi kito nekilnojamojo turto, vaikų naudai yra priteistas išlaikymas. Teismas neatsižvelgė į šalių materialinę padėtį –atsakovas turi teisę paveldėti ir faktiškai valdo didelės vertės namų valdą Vilniaus m., Karklų g. 25, kur gyvena pats, gali gyventi ir vaikai, tuo tarpu ieškovei priklauso tik ½ dalis 21,50 kv. m. bendro ploto (12,39 kv. m. naudingo ploto) buto, kurio vieninteliame kambaryje gyvena ieškovės brolio trijų asmenų šeima. Taigi, faktiškai net ir gavusi iš atsakovo piniginę kompensaciją, ieškovė yra išmetama į gatvę, o atsakovas tampa net kelių nekilnojamojo turto objektų šeimininku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl turto padalijimo tenkintinas

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl kultūros namų, esančių (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei jame esančių šaldytuvo, skalbimo mašinos, televizoriaus, sofos-lovos su dviem foteliais, virtuvės stalo su kėdėmis, virtuvės baldų komplekto, koridoriaus spintos, elektros viryklės, kurių bendra vertė yra 10 000 Lt; keleivinio automobilio AUDI 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7000 Lt; taip pat, dėl AB SEB banko sąskaitoje buvusių 65 144,43 Lt teisinio statuso, t.y. asmeninė ieškovės ar bendra jungtinė nuosavybė.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (LR CK 3.87, 3.101 str.). LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d. numato, kad tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pagal LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 str. 1 d.). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma pagal LR CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas; taikydami naujojo Civilinio kodekso normas retroaktyviai (iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams) teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, būtina atsižvelgti ir į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p. įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą. Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009). Turtas (daiktas), įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-395/1999; 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-424/2009). Tuo atveju, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nustatant jo teisinį režimą būtina vertinti ne tik objektyviuosius (turto įsigijimo momentą ir įsigijimo pagrindą), bet ir kitus kriterijus (konkretaus turto paskirtį, šio turto pobūdį, tikruosius šalių ketinimus įsigyjamo turto atžvilgiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. R. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.). Įrašus nekilnojamojo turto registre vertinant įrodinėjimo aspektu, pažymėtina, kad tai yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 str. 2 d. nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008).

Atsižvelgusi į turto įsigijimo aplinkybes - tai, kad preliminari pirkimo sutartis buvo sudaryta beveik prieš mėnesį iki santuokos sudarymo, tik ieškovės vardu bei tai, kad kultūros namai buvo pirkti ieškovės lėšomis, turėtomis iki santuokos sudarymo, atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog būtų prisidėjęs prie minėto pastato pirkimo, taip pat, faktinius bylos duomenis ir remdamasi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kultūros namai (duomenys neskelbtini) buvo asmeninė ieškovės nuosavybė.

Aiškinant Civilinio kodekso normas, pažymėtina, jog LR CK 3.88 str. 1 d. 2 p. nustato, jog bedrąja jungtine nuosavybe pripažįstami pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami pagrindinį daiktą naudojant (o ne disponuojant juo) civilinėje apyvartoje (CK 4.18 str.). Tuo tarpu, parduodant konkretų daiktą ir už jį gaunant pinigus, pasikeičia turto rūšis (CK 1.97 str.), t. y. vietoje parduodamo daikto (CK 1.98 str.) gaunami pinigai (CK 1.100 str.). Vien dėl tokių turto rūšies pokyčių turto teisinis režimas nepakinta. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo lėšų, gautų pardavus kultūros namus, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių (šalių) nuosavybe CK 3.88 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Lėšos, gautos pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusius kultūros namus, taip pat buvo ieškovės asmeninė nuosavybė.

Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik vienos ieškovės vardu ir nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kaip jau minėta, vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Dėl to nagrinėjamu atveju nesant nė vieno iš CK 3.88 str. 3 d. nurodytų įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį nekilnojamojo turto registre, negalima remtis sutuoktinių (šalių) turto bendrumo prezumpcija dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), bet reikia įrodyti, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių (šalių) nuosavybė. Apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad minėtą butą ieškovė įsigijo asmeninėmis lėšomis, jis pirktas greitu laiku pardavus kultūros namus, sumokėta už butą buvo iš tos pačios sąskaitos, į kurią pervesti pinigai už neseniai parduotus kultūros namus. Be to, ieškovė įsigijimo metu aiškiai išreiškė valią jį įsigyti asmeninėn nuosavybėn, kadangi turtas viešajame registre įregistruotas ieškovės vardu. Taip pat nustatyta, jog atsakovas neprisidėjo prie buto remonto, įrengimo ir apstatymo. Ieškovė pateikė dokumentinius įrodymus – rangos sutartį dėl buto įrengimo, banko ataskaitą, iš kurios matyti, kad darbai buvo apmokami iš sąskaitos į kurią buvo pervesti pinigai už parduotus kultūros namus, taip pat, dokumentus, patvirtinančius, kad buto įrengimo darbų užsakove bei asmeniu, atsiskaitančiu už juos, buvo pati ieškovė. Taip pat, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad ji pirko namų apyvokos daiktus – šaldytuvą, skalbimo mašiną, elektros viryklę, televizorių bei baldus. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų patvirtinančių, jog jis prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, remonto ar įrengimo bei įrangos pirkimo. Todėl, teisėjų kolegija daro išvadą, jog butas ir jame esantys daiktai - šaldytuvas, skalbimo mašina, elektros viryklė, televizorius, sofa – lova su dviem foteliais, virtuvės stalas su kėdėmis, virtuvės baldu komplektas, koridoriaus spinta, pripažintini ieškovės asmenine nuosavybe.

Nustatyta, jog automobilis AUDI 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirktas už lėšas, kurios buvo asmeninė ieškovės nuosavybė, kadangi, gautos pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusius kultūros namus. Todėl, minėtas automobilis pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.

Kadangi ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilęs dėl aukščiau minėtų daiktų teisinio rėžimo, o ne dėl jų kainos, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi kainomis, kurios nuvo nurodytos ir dokumentais pagrįstos pirmos instancijos teisme.

Kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai ieškovei priteisė iš AB SEB banko sąskaitų ieškovės nuimtus nuo sąskaitos 65144,43 Lt, kadangi šie pinigai buvo asmeninė ieškovės nuosavybė, kurią ji įgijo pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusius kultūros namus.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas – ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tenkintinas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1200 Lt žyminio mokesčio bei 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai.

Iš atsakovo J. V. priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos – 7,50 Lt (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p., kolegija,

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalis, kuriomis:

padalintas santuokoje įgytas turtas pripažįstant J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) teisę į 3/5 dalis, o S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė V.) į 2/5 dalis bendro turto;

priteistas J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) natūra (duomenys neskelbtini), kurio vertė 270 000 Lt ir šaldytuvas, skalbimo mašina, televizorius, sofa-lova su dviem foteliais, virtuvės stalas su kėdėmis, virtuvės baldų komplektas, koridoriaus spinta, elektros viryklė, kurių vertė yra 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų);

priteista S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė V.) natūra keleivinis automobilis AUDI 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7000 Lt (septyni tūkstančiai litų), iš AB SEB banko sąskaitų ieškovės pasisavinti 65 144,43 Lt (šešiasdešimt penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 43 ct);

priteista iš atsakovo J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) kompensacija 68 713,34 Lt (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų trylikos litų 34 ct) S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė V.) už jam tenkantį didesnės vertės turtą.

Patenkinti ieškovės S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 270 000 Lt ir šaldytuvą, skalbimo mašiną, televizorių, sofą-lovą su dviem foteliais, virtuvės stalą su kėdėmis, virtuvės baldų komplektą, koridoriaus spintą, elektros viryklę, kurių bendra vertė yra 10 000 Lt, keleivinį automobilį AUDI 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7000 Lt, iš AB SEB banko sąskaitų ieškovės nuimtus nuo sąskaitos 65 144,43 Lt asmenine S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Atsakovo J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį dalyje dėl buto, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 270 000 Lt, šaldytuvo, skalbimo mašinos, televizoriaus, sofos-lovos su dviem foteliais, virtuvės stalo su kėdėmis, virtuvės baldų komplekto, koridoriaus spintos, elektros viryklės, kurių bendra vertė yra 10 000 Lt, keleivinio automobilio AUDI 80 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7000 Lt padalijimo, atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės S. V. (ikisantuokinė pavardė V.) a.k. (duomenys neskelbtini) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3700 Lt.

Priteisti iš atsakovo J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,50 Lt pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjai Neringa ŠvedienėAlgirdas Auruškevičius