- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-11
- Bylos Nr.
- 1-569-873/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nukentėjusysis
- L. B.
- Kaltinamasis
- G. L.
- Kategorijos
sekretoriaujant Joanai Krivaitei, Aldonai Daudaitei, Saulutei Jurkėnaitei, Aušrai Čepulytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, našlė, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. 2015 m. kovo 31 d., apie 22.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), du kartus koja spyrė nukentėjusiajai L. B. į pilvo sritį ir į dešinės kojos šlaunį, dėl ko nukentėjusioji L. B. nukrito ant grindų, taip smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai L. B. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto sąnarinio, skeveldrinio kairio žastikaulio alkūninio galo lūžimo.
G. L. kalta neprisipažino. Duodama parodymus ji paaiškino, kad jos ir nukentėjusiosios butų koridorius yra bendras, jos bendrauja. Įvykio dieną G. L. buvo užėjusi pas nukentėjusiąją. Nukentėjusioji gyvena su mama, kai G. L. atėjo, jos abi buvo išgėrusios. Nukentėjusiosios kojos labai silpnos, ji greitai griūna. G. L. išgėrė su nukentėjusiąja ir jos motina, tada atėjo jos sugyventinis. Apie 21.40 val. jos sugyventinis ir nukentėjusioji išėjo į parduotuvę, jie nespėjo, nes uždarė. Paskui sugyventinis jai pasakė eiti namo, ji išėjo. Ji išgirdo, kad laiptinėje kažkas labai garsiai kalba, išėjo, 22.30 val. jau stovėjo policija. Policija pasakė, kad nukentėjusioji susižalojo. Ryte paskambino nukentėjusiosios mama. Paskui buvo atėjusi tyrėja, paklausė, kaip pakalbėti su K. M., nukentėjusioji ligoninėje. Po dviejų mėnesių policija pranešė, kad jai reikia atvažiuoti į komisariatą. Tą vakarą ir nukentėjusioji, ir jos motina nugriuvo, nes jų kojos labai silpnos. Tą vakarą jos buvo trise, nukentėjusioji su mama ir G. L.. Jos gėrė vyną, o nukentėjusioji – degtinę. Niekas nematė, kad nukentėjusioji būtų kritusi, ji norėjo valgyti, nuėjo į virtuvę. G. L. pasakė savo sugyventiniui, kad ji vėl nugriuvo. Nukentėjusioji pasakė, kad atsikels pati. Ji nugriuvo jau po 22.00 val., tuo metu šalia nieko nebuvo, niekas nematė. Nukentėjusiosios koja – vien geležys, todėl moka šliaužti kaip varlytė, atšliaužė iki čiužinio. G. L. pagalvojo, kad nėra nieko išgerti, reikia eiti namo. Apie 22.30 val. ji išgirdo daug balsų kalbant. Mano, kad nukentėjusioji ją apkaltino sužalojimu, nes nori išpešti pinigų.
Nukentėjusioji L. B. paaiškino, kad šiuo metu jos ir G. L. santykiai yra geri, susitaikė, G. L. jos atsiprašė. Ji nepripažįsta, ką padarė, bet atsiprašė, jeigu kas buvo, o ji neprisimena. Tą vakarą jos buvo trise, ji, jos motina ir G. L., sėdėjo, gėrė. Paskui vakare atėjo G. L. vyras, išgirdo jos balsą. Jis norėjo išgerti kartu, bet jos pasakė, kad nebeliko alkoholio. L. B. su G. L. sugyventiniu ėjo į parduotuvę, tačiau nespėjo. Kai atėjo atgal, įėjo į koridorių, G. L. atlėkė iš kambario, pastūmė L. B., ji nesuprato, dėl ko, nugriuvo. G. L. sugyventinis norėjo ją pakelti, ji pasakė, kad labai skauda. G. L. išsigando, pasakė sugyventiniui, kad reikia greičiau eiti namo. L. B. buvo šoke - už ką ji taip padarė, paskui ją išvežė į ligoninę. Ji su G. L. sugyventiniu atėjo iš parduotuvės, staiga G. L. ją pastūmė koja. Ji spyrė koja. G. L. sugyventinis pasakė, kad paskutiniu metu ji turi įprotį spirti kojomis. G. L. nuo to, kad ją spyrė, nukrito. G. L. jai spyrė du kartus. L. B. nugriuvo, pasirėmė ant kairės rankos, ją susilaužė. G. L. vyras norėjo ją pakelti, ji pasakė, kad neliestų, nes skauda. G. L. spyrė jai labiau į kairę koją. G. L. ją vadino necenzūriniais žodžiais „prostitute“ ir panašiai. Bute yra vienas kambarys ir virtuvė. Virtuvė yra iš karto įėjus pro duris, spyris buvo iš karto. Šalia L. B. buvo G. L. sugyventinis. G. L., išėjusi iš kambario, ją iš karto puolė. Mama nematė, kas nutiko, tik išgirdo, kad ji rėkia. Paskui paklausė, kas atsitiko. Kaltinamoji spyrė du kartus, į kairę ar dešinę koją ir į pilvą, patikslina, kad spyrė į dešinę šlaunį ir kairę pilvo pusę.
Nukentėjusiosios L. B. ir kaltinamosios G. L. akistatos 2015 m. lapkričio 24 d. protokolo duomenimis, nukentėjusioji paaiškino, kad 2015 m. kovo 31 d., apie 22.30 val., konflikto metu G. jai tikrai spyrė koja du kartus į pilvo sritį ir į dešinį šoną, po ko ji pargriuvo ant kairės rankos ir ją susilaužė, krito virtuvėje, ant grindų, nors konflikto metu ir buvo išgėrusi, bet visas įvykio aplinkybes atsimena. Kaltinamoji G. L. akistatos metu parodė, kad kai ji buvo kambaryje, L. buvo virtuvėje, pati pargriuvo, jai tikrai nespyrė, ji pargriuvo pati, mano dėl to, kad pas ją kojoje sudėti vien „geležys“, ta koja ne tokia stipri; neatmeta galimybės, kad gali būti, jog konflikto metu buvo „užtemimai“ nuo alkoholio, nes tikrai buvo nemažai išgėrusi, bet tikrai neatsimena, kad ji stumtų L. ( b. l. 63-64).
Liudytojas I. M. paaiškino, kad jis yra G. L. sugyventinis, tą dieną jis iš darbo grįžo išgėręs, užėjo pas kaimynę L. B. ir dar išgėrė. G. L. jį nuvedė miegoti, o pati grįžo pas L. B.. Ryte jis iš G. L. sužinojo, kad L. B. lūžo ranka, buvo policija. Kodėl buvo policija, jis nežino. Gėrė jis, G. L., L. B. ir jos motina. L. B. bute yra vienas kambarys ir virtuvė, jis nematė ir neprisimena, ar L. B. griuvo. Atrodo, lyg ėjo pirkti dar alkoholio, nupirko butelį degtinės. Išgėrė, jis nuėjo namo. G. L. buvo pas save kambaryje, o juos su L. B. pasiuntė nupirkti dar alkoholio, bet jis gerai neprisimena, buvo girtas. Kai grįžo, G. L. buvo L. B. kambaryje su K. M.. Įėjo tiesiai į kambarį, kas buvo prieškambaryje, jis neatsimena. Vėliau visi gėrė, jis, greičiausiai, pasigėrė. Neprisimena, ar užėjęs pas L. B., gėrė, gal negėrė. Policijos jis nematė, girtas miegojo.
Liudytojas M. L., policijos pareigūnas, parodė, kad įvykio neatsimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ( b. l. 25), kai jis paaiškino, kad 2015 m. kovo 31 d., apie 23.08 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), sumušta moteris; kai atvyko į įvykio vietą, į juos kreipėsi L. B., paaiškino, jog kaimynė jai sulaužė ranką; L. B. buvo akivaizdžiai neblaivi, kaimynės vardo pasakyti nesugebėjo; buvo iškviesta GMP. Dėl vaizdo įrašo M. L. paaiškino, kad jis darytas su registratoriumi, kolega R. A. darė įrašą. Nukentėjusioji sakė, kad ją pastūmė ar sumušė.
Protokolo-pareiškimo duomenimis, L. B. 2015 m. balandžio 4 d. kreipėsi dėl to, kad 2015 m. kovo 31 d., apie 22.30 val., jos namuose, (duomenys neskelbtini), ją be jokios priežasties sumušė kaimynė G. L., kuri du kartus spyrė jai koja, pataikydama į pilvo sritį ir į dešinę šlaunį. Ji pargriuvo ant grindų ir lūžo kairė ranka ( b. l. 6).
Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo duomenimis, traumos data – 2015 m. kovo 31 d., 23.00 val., L. B. kairė alkūnė patinusi, skausminga, judesiai negalimi dėl skausmo; traumos aplinkybės – sumušė kaimynė G., (duomenys neskelbtini); diagnozė - kairio žastikaulio skeveldrinis lūžis, girtumas ( b. l. 18).
Išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 2015/8093 duomenimis traumos anamnezė – skundžiasi kairės alkūnės skausmu, negali judinti rankos per alkūnės sąnarį; trauma kovo 31 d., apie 23 val., - buitinio konflikto metu pastumta kaimynės nukrito ir sumušė kairę ranką ( b. l. 19), priešoperacinėje epikrizėje nurodoma – nukentėjo buityje, užkliuvus ( b. l. 20).
Paciento apžiūros 2015 m. balandžio 1 d. protokolo, apžiūrėta Traumatologijos skyriuje 01.30 val., duomenimis – trauma 03.31 d., apie 23 val., buitinio konflikto metu pastumta kaimynės nukrito ir sumušė kairę alkūnę ( b. l. 21).
Specialisto išvados medicininių dokumentų apžiūros 2015 m. gegužės 22 d. protokole duomenimis, L. B. 2015 m. balandžio 1 d. VRUL buvo nustatytas sąnarinis, skeveldrinis kairio žastikaulio alkūninio galo lūžimas, kuris padarytas kietu buku daiktu paveikiant kairę alkūnę ir būdingas griuvimui ant alkūnės. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žastikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( b. l. 22).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2015 m. rugsėjo 21 d. protokolo duomenimis, M. L. pateikė vaizdo įrašą ( CD) ( b. l. 26).
Apžiūros 2015 m. lapkričio 20 d. protokolo duomenimis, vaizdo įraše matyti bendro naudojimo koridoriuje, prie buto durų, stovinti nukentėjusioji L. B. ir du medikai. Iš buto girdėti moteriškas balsas, tai K. M.. Vėliau vaizdo įraše matyti ir koridoriaus gale stovinti kita moteriškė – G. L.. Medikas klausia: „Ar jūs jai ranką sulaužėte?“, L. B. sako „ne, ne“ ir dešinės rankos rodomuoju pirštu rodo į koridoriaus galą. Pasigirsta moteriškas balsas iš buto (K. M.): „L.“. Medikas klausia „L., iš kokio buto?“. L. B. sako: „ Ne, ne L.. Aš L.“ ir rodo dešinės rankos rodomuoju pirštu į koridoriaus galą. Medikė klausia L. B.: „Tai jūs pati nukritote?“ Girdėti K. M. balsas iš buto: „L., tu pasakei, kad aš tave sulaužiau“. L. B. sako: „ Ne, ji man sudavė“, dešine ranka numoja nuo savęs, o po to į save, lyg rodydama, kaip jai kažkas trenkė. L. B. toliau dešine ranka rodo į koridoriaus galą. L. B. staiga dešine ranka parodo į koridoriaus galą ir tuo metu tyliai pasako: „štai ta, kuri man trenkė“, tuo metu iš koridoriaus galo pasigirsta kitas moteriškas balsas: „Kas atsitiko?“, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – G. L. ( b. l. 27-29).
Pranešimo bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2015 m. kovo 31 d., 23.05 val., registruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai L. B. sulaužyta ranka, prieš 20 min. namuose sumušė kaimynė, kuri gyvena šalia, kaimynė išėjo į savo butą (b. l. 5).
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikto ( b. l. 35) 2015 m. kovo 31 d. garso įrašo apžiūros 2015 m. spalio 8 d. protokolo (b. l. 36-41) duomenimis, L. B. operatorei sako: „Ranka sulaužyta“, į klausimą „Pati susilaužėte ar sumušė kažkas?“, atsakymas – „Sudavė“; į klausimą „ O ko jūs verkiate taip? O kas sudavė? Namuose, gatvėje, kas?“ , atsakymas – „Namuose“, į klausimą „Šeiminis konfliktas buvo?“, atsakymas – „Ne, ne tai kas šeiminis“, į paraginimą „Sakykite“, atsakymas – „Kaimynai, taip“, į žodžius „...neverkite, jeigu verksite, tai aš nieko...Aš neišsiaiškinsiu su jumis, jūs sakykite tiksliai aiškiai, prašau. Kada jus sumušė? Prieš kiek laiko? Sakykite“, atsakymas – „Dvidešimt minučių“, į klausimą „Kur sumušė? Pas kaimynus?“, atsakymas – „Čia, namuose, pas mamą“. Į klausimą „Kas jus sumušė? Klausiu, kas jus sumušė?“, atsakymas – „Kaimynė“, į klausimą „Kur ji gyvena? Kokiame bute?“, atsakymas – „Šalia, nu tai mes, tai gi... nu aš nenoriu sakyti“.
Nors G. L. kaltės nepripažino, nurodė, kad jokio smurto nukentėjusiajai ji nevartojo, teismas vertina, kad jos paaiškinimas paneigtas bylos duomenų visuma. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji tuojau po įvykio paskambino bendrajam pagalbos centrui, pokalbio metu nurodė, kad ją sumušė kaimynė. Vaizdo įraše, kuriame matyti nukentėjusioji su greitosios pagalbos medikais, užfiksuota, kad L. B. sako: „ Ne, ji man sudavė“, dešine ranka numoja nuo savęs, o po to į save, lyg rodydama, kaip jai kažkas trenkė, dešine ranka rodo į koridoriaus galą, pasako: „štai ta, kuri man trenkė“, tuo metu iš koridoriaus galo pasigirsta kitas moteriškas balsas: „Kas atsitiko?“, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta – G. L.. Analogiškai, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo duomenimis, traumos data – 2015 m. kovo 31 d., 23.00 val., traumos aplinkybės – sumušė kaimynė G., (duomenys neskelbtini); išrašo iš medicininių dokumentų Nr. 2015/8093 duomenimis, trauma kovo 31 d., apie 23 val., - buitinio konflikto metu pastumta kaimynės nukrito ir sumušė kairę ranką, paciento apžiūros 2015 m. balandžio 1 d. protokolo, apžiūrėta Traumatologijos skyriuje 01.30 val., duomenimis – trauma 03.31 d., apie 23 val., buitinio konflikto metu pastumta kaimynės nukrito ir sumušė kairę alkūnę. Teismas vertina, kad nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog susitaikė su kaltinamąja, jai atleido, civilinio ieškinio nepareiškė – nenustatyta jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąją, netikėti nukentėjusiosios parodymais. Šią išvadą teismas daro vertindamas ir kaltinamosios parodymus, jų nenuoseklumą. Kaltinamoji teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą ir nukentėjusioji, ir jos motina nugriuvo, nes jų kojos labai silpnos, po to nurodė, kad niekas nematė, kad nukentėjusioji būtų kritusi. G. L. parodymais, nukentėjusioji nuėjo į virtuvę, G. L. pasakė savo sugyventiniui, kad ji vėl nugriuvo, nukentėjusioji pasakė, kad atsikels pati, ji nugriuvo jau po 22.00 val., tuo metu šalia nieko nebuvo, niekas nematė, nukentėjusiosios koja – vien geležys, todėl moka šliaužti kaip varlytė, atšliaužė iki čiužinio, G. L. pagalvojo, kad nėra nieko išgerti, reikia eiti namo. Teismas vertina, kad kaltinamosios sugyventinio I. M. parodymai neinformatyvūs – teisme jis teigė, kad nematė ir neprisimena, ar L. B. griuvo, kas buvo prieškambaryje, jis neatsimena, visi gėrė, jis, greičiausiai, pasigėrė, neprisimena, ar užėjęs pas L. B., gėrė, gal negėrė, policijos jis nematė, girtas miegojo. Teismas atkreipia dėmesį, jog pati kaltinamoji akistatos protokole pripažino, kad galėjo būti atminties „užtemimų“ dėl alkoholio, nukentėjusiosios ji atsiprašė, kaip nurodė L. B., už tai, jeigu kas buvo, o ji neprisimena. Teismas, vertindamas aukščiau nurodytų bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad nukentėjusioji tuojau po įvykio kreipėsi dėl sužalojimo, nurodė ją sužalojusį asmenį, jos parodymai dėl buvimo kartu su kaltinamąja, kartu vartojamo alkoholio, patvirtinti pačios kaltinamosios parodymais, liudytojo I. M. parodymais, nukentėjusiosios parodymai patvirtinti ir objektyviais duomenimis – specialisto išvada, jais netikėti nėra jokio pagrindo. Bylos duomenų visuma nustatyta, kad kaltinamoji du kartus spyrė nukentėjusiajai – į pilvo sritį ir į koją, nuo ko nukentėjusioji krito, susilaužė ranką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2012 pasisakyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Šioje nutartyje nurodyta, jog teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad E. Č., suduodamas stiprų smūgį neblaiviam A. P. į galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų šio gyvybei, numatė, kad jis gali kristi ant betoninio grindinio, trenktis galva į jį ir taip sunkiai susižaloti, ir nors nenorėjo tokių padarinių (sunkiai sutrikdyti A. P. sveikatą), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir teismų pateikti argumentai dėl šios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (kasacinės nutartys Nr. 2K-227/2011, 2K-174/2010, 2K-368/2009).
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad kaltinamoji veikė neapibrėžta tyčia – žinodama, kad nukentėjusioji yra pavartojusi alkoholio, jos koja, kaltinamosios parodymais, „vien geležys“, spyrė nukentėjusiajai į pilvą, koją, tai yra, jai tiko bet kokios pasekmės, ji numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamosios kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 664,03 Eur ieškinį (b. l. 44-47). Kaltinamoji kaltės, civilinio ieškinio nepripažino. Vlniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios L. B. gydymo patyrė išlaidų, jų dydis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašo duomenimis, ieškinys pagrįstas, tenkintinas.
Kaltinamosios G. L. atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi asmens apsvaigimas nuo alkoholio objektyviais duomenimis nebuvo užfiksuotas.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). G. L. neteista (b. l. 71), bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 70), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta ( b. l. 73, 74), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( b. l. 75).
Kaltinamoji neteista, nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji pareiškė, kad dėl nusikalstamos veikos kaltinamajai atleido. Minėtų aplinkybių visumą teismas vertina mažinančia kaltinamosios ir jos veikos pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajai gali būti pasiekti skiriant švelniausios rūšies, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalies, sankcijoje, bausmę, jos dydį nustatant mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio.
G. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 59-60), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. L. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš G. L. 664,03 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.