- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1292-153/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Izolda Nėnienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- R. U.
Procesinio dokumento kategorijos; 121.1,121.15,121.21,121.22, 78.2.1.
2011 m. rugsėjo 27 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. V. ir atsakovo R. U. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-202-192/2011 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. U. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. V. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo R. U. nepilnamečio šalių sūnaus E. V., gimusio 2009-03-28, 579 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2010-05-29 iki sūnaus pilnametystės, priteisti 8 106 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo dienos 2009-03-28 iki 2010-05-28 ir 1 584 Lt už vienkartinius pirkinius aprūpinant vaiką būtiniausiais buities daiktais, iš viso priteisti 8 864 Lt įsiskolinimą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė sumažino reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo 482 Lt išlaikymą per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 6 755 Lt išlaikymo įsiskolinimą už keturiolika mėnesių.
Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo jokio išlaikymo jam neteikė. Sūnaus išlaikymui ieškovė per mėnesį išleidžia apie 965 Lt. Atsižvelgiant į atsakovo didesnes galimybes gauti daugiau pajamų bei tai, kad atsakovas visiškai nepadeda auginti jai vaiko ir nevykdo jokių kitų tėvo pareigų, jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko materialinio išlaikymo, t. y. skirti 60 % p vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, t. y. 579 Lt. Pirmaisiais sūnaus metais ieškovė patyrė ne tik išlaidas vaiko maistui, higienos prekėms, aprangai, bet ji privalėjo aprūpinti vaiką tam tikrais buities daiktais, pavyzdžiui, vežimėliu, lovyte, automobiline kėdute ir kt. Pagal pridedamą vienkartinių pirkinių sąrašą ji šiems daiktams išleidusi 2 610 Lt. Ieškovės pajamos ir gaunamos pašalpos vidutiniškai sudaro apie 780 Lt per mėnesį. Jokių kitų pajamų, nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų ji neturi. Kūdikio kraiteliui įsigyti jį buvo gavusi 1 430 Lt vienkartinę pašalpą. Tėvystės nustatymo byloje atsakovas buvo įsipareigojęs ieškovei grąžinti 2 000 Lt už DNR ekspertizę ir kitas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas R. U. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sūnaus išlaikymui gali skirti 150 Lt kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimo nepripažino. Prašė atsižvelgti į jo paties šeimyninę ir turtinę padėtį, šalies ekonominę situaciją. Nurodė, kad jis vedė ir 2010-03-10 susilaukė dukters, nedirba nuo 2009 m. ir yra įregistruotas darbo biržoje, jokių pajamų negauna.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo sūnaus E. V., gim. 2009-03-28, išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį mokėti nuo 2010-05-31 dienos iki sūnaus pilnametystės; priteisė iš atsakovo 5 600 Lt sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 600 Lt atstovavimo išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 312 Lt bylinėjimosi išlaidas ir 26,82 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad šalių sūnus E. V. gimė 2009-03-28. Jo motina ieškovė J. V. nedirba, gauna 778,45 Lt motinystės pašalpą, nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų neturi, studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, numatoma studijų baigimo data 2012 m. birželio mėn., stipendija ieškovei nėra mokama. Atsakovas R. U. santuokoje augina 2010-03-10 gimusią dukrą L. U., 2010 m. draudžiamųjų pajamų neturėjo, jo žmona J. B. gauna 842,03 Lt motinystės pašalpą, 2010-03-22 atsakovas įregistruotas Šiaulių darbo biržoje, 2010 m. sausio mėn.–2011 m. sausio mėn. laikotarpiu jokių išmokų iš SODROS neturėjo.
Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), išlaidos vaiko poreikių tenkinimui turi atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teismo nuomone, ieškovės nurodytos 900 Lt išlaidos per mėnesį vienerių metų kūdikio išlaikymui yra žymiai per didelės, ieškovė, gaudama 778,45 Lt pajamas, negali išleisti 900 Lt. Teismas nurodė, kad atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka abiems tėvams, šalys abi vienodai turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nes abiejų šalių turtinės padėtys panašios: ieškovė turi viena išlaikytinį sūnų, ir turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, neturi galimybės ir dirbti, nes augina kūdikį, o atsakovas turi du išlaikytinius vaikus ir neturi jokių oficialių pajamų, bet privalo pasirūpinti įsidarbinimu ir teikti išlaikymą sūnui. Teismas, remdamasis teismų praktika, sprendė, jog šalių sūnui turi būti nustatytas 800 Lt išlaikymas, todėl iš atsakovo turi būti priteista sūnaus išlaikymui periodinės išmokos po 400 Lt kas mėnesį ir mokėtinos nuo 2010-05-31 kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str.).
Pasisakydamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas įstatymu ir yra įrodytas rašytiniais įrodymais. Kadangi atsakovas po tėvystės nustatymo gera valia neteikė išlaikymo ir nepasirūpino kompensuoti nors dalį ieškovės patirtų išlaidų, t. y. vengė atlikti tėvo pareigą sūnui, todėl ieškovei turi būti priteista iš atsakovo 5 600 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 14 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant už mėnesį po 400 Lt. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 584 Lt kūdikio kraiteliui įsigyti, nes nustatė, jog ieškovė tam tikslui yra gavusi iš valstybės vienkartinę 1430 Lt pašalpą, šį faktą ieškovė pripažino, todėl teismo nuomone, gauta iš valstybės suma yra pakankama kompensuoti ieškovės turėtas išlaidas, taigi šį reikalavimą teismas laikė nepagrįstu ir jo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. V. prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo R. U. po 482,50 Lt kas mėnesį nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos 2010-05-31 iki jo pilnametystės bei 6 755 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2009-03-28 iki 2010-05-28 už keturiolika mėnesių bei 605 Lt už vienkartinius pirkinius aprūpinant nepilnametį vaiką būtinaisiais buities daiktais; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:
1) vaikui išlaikyti reikalingai išlaidų sumai pagrįsti teismui buvo pateiktas išsamus poreikių sąrašas, papildomai pateikti išlaidų kvitai už du mėnesius. Iš pateiktų rašytinių įrodymų buvo matyti, kad vaikui skirtų išlaidų suma gerokai viršija 1000 Lt, tačiau ieškovė savo pačios valia, siekdama taupyti, pakankama išlaidų suma laikė 965 Lt, kuri padalinta tarp šalių. Teismas nepagrįstai dar labiau sumažino vaikui išlaikyti reikalingą ir atitinkamai iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą. Teismas visiškai nevertino pateiktų rašytinių įrodymų – pirkinių kvitų, kurie patvirtino, kad vaiko išlaikymo išlaidos yra didesnės nei 965 Lt, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad 965 Lt vaiko išlaikymo išlaidos yra per didelės;
2) neteisinga teismo išvada, kad ieškovė, gaudama 778,45 Lt, negali išleisti 965 Lt vaikui išlaikyti. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo nurodyta, kad ieškovei pragyventi ir išlaikyti vaiką padeda jos tėvai. Ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti vaiko poreikiams skirtą ar iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą;
3) perskaičiuojant reikalavimą priteisti iš atsakovo dalį patirtų išlaidų, įsigyjant būtiniausius daiktus kūdikiui auginti, buvo įvertinta 1 430 Lt gauta pašalpa. Pašalpos suma padalinta į dvi dalis: 900 Lt buvo sumokėta už DNR ekspertizę, kai atsakovas neigė esąs vaiko tėvas ir teko jam šį faktą įrodyti, o kita dalis – 530 Lt – buvo panaudota vaiko daiktams įsigyti. Šią 530 Lt dalį, atėmus iš bendros išlaidų sumos, o skirtumą paskirsčius tarp šalių po 50 %, gaunama (2 640-530) x 50) 100 = 1 055 Lt. Teismas sprendime nenurodė sumažinto reikalavimo sumos bei pateikto jos apskaičiavimo, taip pat nenurodė, kad bendra išlaidų kūdikio kraiteliui įsigyti suma sudarė 2 640 Lt. Pagal teismo sprendimą galima suprasti, kad ieškovė, gavusi 1430 Lt pašalpą, reikalauja priteisti iš atsakovo visas kūdikio kraiteliui įsigyti patirtas išlaidas, kurios sudaro 1 584 Lt. Teismas iš reikalaujamos sumos atėmė gautos pašalpos sumą, ir nepaisydamas to, kad vis tiek dar liko 154 Lt, šį reikalavimą atmetė. Reikalavimas priteisti dalį patirtų išlaidų aprūpinant nepilnametį vaiką būtiniausiais buities daiktais buvo visiškai įrodytas ir turėjo būti patenkintas. Teismui buvo pateiktas sąrašas įsigytų daiktų su nurodytomis kainomis. Atsakovas nepaneigė, kad kažko iš nurodytų daiktų vaikui pirkti nereikėjo arba kad įsigyti daiktai galėjo kainuoti mažiau. Patvirtinus 2 640 Lt išlaidų sumą, teismas galėjo ją sumažinti ne daugiau nei 1430 Lt gautos pašalpos suma, o likusią 1 210 Lt dalį padalinti patvirtinta proporcija – po 50 % – ir vieną dalį – 605 Lt – priteisti iš atsakovo.
Apeliaciniu skundu atsakovas R. U. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-27 sprendimą, sumažinti priteistas periodines išmokas išlaikymui iki 200 Lt kas mėnesį, sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 2 800 Lt, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apelianto nuomone, teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, teismas neatsižvelgė į tuometinę jo turtinę ir šeimyninę padėtį, šalies ekonominę situaciją bei padėtį darbo rinkoje, o rėmėsi tik teismų praktika. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas dirba ir gauna 825 Lt darbo užmokestį į rankas. Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu jo mažametės dukters L. U., gim. 2010-03-10, auginamos santuokoje su J. U.. Teismas tuo pažeidė jo dukters L. U. teisėtus interesus. Teismas į bylą neįtraukė išvados teikiančios institucijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos, kuri turėjo pateikti informaciją apie sūnaus E. V. gyvenamą vietą ir sąlygas, nes jis su ieškove ne gyvena Kaune, o paliktas pas motinos tėvus Pakruojo rajone.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:
1) atsakovo dukters L. U. į bylos nagrinėjimą įtraukti nebuvo būtina, nes pagal CPK 38 str. 4 d. jos interesams atstovavo atsakovas, kuris yra jos įstatyminis atstovas;
2) Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos į bylą įtraukti ir reikalauti jos pateikti išvadą nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygų ar vietos. Pagal CK nuostatas, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nėra privalomas. Ši institucija privalo dalyvauti tik sprendžiant ginčus dėl vaikų;
3) atsakovo nurodytos aplinkybės dėl išlaikymo sumažinimo yra nepagrįstos. Priteistas išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui ir taip yra per mažas, kad patenkintų visus būtinuosius vaiko poreikius. Nei atsakovas, nei teismas nepaneigė pateiktų išlaidų įrodymų ir nepadarė išvados, kad išlaidos buvo nepagrįstos ar nebūtinos. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą;
4) ieškovės turtinė padėtis yra net blogesnė už atsakovo, kadangi ieškovė turi kur kas mažiau galimybių gauti pajamų, nes mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Atsakovas, nepaneigęs nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, vis tiek siekia savo indėlį sumažinti ieškovės sąskaita. Nors atsakovas deklaruoja sutinkąs mokėti savo sūnui išlaikymą po 200 Lt per mėnesį, bet ir šios sumos jis dar nėra niekada sumokėjęs, taip pat nėra ir kitais būdais prisidėjęs prie jo išlaikymo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.
Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau su šiais motyvais sutikti negalima, nes šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendimu priteisė iš atsakovo sūnui Elijui išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-05-31 iki sūnus sulauks pilnametystės ir 5 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Kitą ieškovės reikalavimų dalį atmetė. Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimą ir padidinti priteisto vaikui išlaikymo sumą iki 482,50 Lt į mėnesį, įsiskolinimo sumą padidinti iki 6755 Lt, bei prieteisti 605 Lt už vienkartinius pirkinius aprūpinant nepilnametį vaiką būtiniausiais buities daiktais. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti, ieškovės J. V. reikalavimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo sumažinant iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o priteistą išlaikymo įsiskolinimą – iki 3 600 Lt, savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad jis gauna mažą, 825 Lt, užmokestį, be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę, šeimininę padėtį, atsakovas auginą mažametę dukrą Luką, gim. 2010-03-10, LAT formuojamą praktiką 2006 m., ekonominę situaciją bei padėtį darbo rinkoje. Teismas neįtraukė byloje suinteresuotu asmeniu mažametės dukters Lukos, Kauno miesto VTAT atstovus, nes atsakovas mano, kad vaiką augina ieškovės tėvai. Apeliacinių skundų reikalavimai dėl skunduose nurodytų aplinkybių netenkintini, nes byloje dalyvaujančių asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, susiję su šalių sūnaus poreikiais ir šalių turtine padėtimi, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai, vadovaudamasis CK 3.192, 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., priteisė išlaikymą iš atsakovo jų sūnui.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių sūnus gimė 2009-03-28 ne santuokoje. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas vaiku nuo pat gimimo nesirūpino, vaiką augina ieškovė. Todėl atmestinas apelianto motyvas, jog jis mano, kad ieškovė vaiko neaugina, nes tai yra tik atsakovo prielaida. Tai, jog ieškovei auginti vaiką padeda jos tėvai, ieškovė neslepia, taigi vien dėl to, jog mažametis vaikas yra prižiūrimas ieškovės tėvų, nėra pagrindo netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų, nes nėra paneigtas ieškovės motyvas, jog vaikas yra ieškovės išlakomas. Taip pat byloje nėra pagrindo įtraukti atsakovo dukters L. U., nes byloje mažemetės dukters interesams atstovavo jos tėvas atsakovas. CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Šalys apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytomis išlaidomis šalių sūnui išlaikyti, kad išlaidos aprangai, sveikatai, higienai bei kitoms nenumatytoms progoms, ieškovės nuomone, nepagrįstai sumažintos, o atsakovo manymu, nepagrįstai padidintos, tačiau šalys byloje neteikė jokių įrodymų, nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jų sūnaus poreikiams užtikrinti reikia mažiau nei 800 Lt, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nurodytus vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingas lėšas. Kaip matyti iš byloje ieškovės iniciatyva surinktų pirkinių kvitų, pirkinių sumos viršija teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą, tačiau pažymėtina ir tai, kad pirkinių kvitai patvirtina, jog už pirkinius atsiskaitę asmenys teikė skirtingų numerių nuolaidų korteles, antai „Maximos“ parduotuvėje atsiskaityta „Maximos“ kortele Nr. 4964 ir Nr 0275 (b. l. 56, 66), vėliau atsiskaityta „Maximos“ kortele Nr. 4626 ir 9222 (b. l. 57), „Maximos“ kortele Nr. 5986 (b. l. 58), „Maximos“ kortele Nr. 0194 (b. l. 50, 62, 65, 70, 82), „Maximos“ kortele Nr. 6718 ir 0275 (b. l. 60, 63, 64), „Maximos“ kortele Nr. 0673 (b. l. 64), „Maximos“ kortele Nr. 2334 (b. l. 72) ir pan. „Norfos“ parduotuvėje atsiskaityta kortelėmis Nr. 1927, 1798, 6473, (b. l. 58, 62, 77), „Iki“ prekybos tinklo parduotuvėse atsiskaitė pirkėjai, kurių kortelės Nr. 7760, 2348, 4297 (b. l. 63, 75, 80), „Eurovaistinėje“ pirktos prekės kortelėmis Nr. 4493, 8992, 6959 (b. l. 57, 72, 73), kitų ieškovės pateiktų byloje kvitų pirkėjus pagal pateiktus byloje kvitus indentefikuoti negalima. Visgi pagal prekių asortimentą ir kainas tikėtina, jog prekės buvo pirktos vaiko poreikiams tenkinti. Taip pat ieškovės pateiktas prekių sąrašas (b. l. 8), įskaitant vienkartinių pirkinių sąrašą, aprūpinant nepilnametį vaiką būtiniausiais buities daiktai, nėra įrodytas jokiais rašytiais įrodymais dėl šių išlaidų dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog šioms vaiko išlaidoms iš valstybės buvo gauta pakankamai lėšų – 1430 Lt (b. l. 85).
Taip pat atmestinas atsakovo motyvas, jog teismas neatsižvelgė į atsakovo interesus nustatydamas išlaikymo vaikui sumą. Sūnaus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, poilsiui užtikrina tik ieškovė. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai išlaikymo priteisimas nekompensuoja. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausia išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Šalių sūnus gyvena su motina, kuri užtikrina sūnaus kasdienius poreikius. Atsakovas nedalyvauja sūnaus gyvenime, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi teikti atsakovas vaikui, į tai atsižvelgia. Bylos duomenimis, šalių turtinė padėtis yra vienoda, ieškovė studijuoja, gavo pašalpas (apie 800,00 Lt) iš SODROS, turi 2 900 Lt skolą bankui ( b. l. 11, 13, 86-87), kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas nedirbo, registruotas darbo biržoje išmokų negavo, nes neįsidarbino, po teismo sprendimo įsidarbino anstolio kontoroje, gauna 1000 Lt darbo užmokestį, augina vaiką L. U., gim. 2010-03-10 (b. l. 89, 23, 26-27, 108). Taigi pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime vertindamas šalių turtinę padėtį ir galimybes teikti sūnui išlaikymą, pagrįstai vadovavosi LAT praktika, kurioje išaiškinta, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 800 Lt. Iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį – po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgdamas į vaiko poreikius, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas ir sudarytų pagrindą keisti priimtą teismo sprendimą ir nukrypti nuo lygybės principo, t. y. nustatyti jam mažesnę dalį vaikui teikiamo išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nebevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų ir, remdamasis CK 3.200 str., priteisė 5 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Aplinkybės, kad nevykdė savo pareigos išlaikyti sūnų, apeliaciniu skundu neginčija ir pats atsakovas, tačiau nesutinka su priteista išlaikymo įsiskolinimo suma. Kadangi pripažinta, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga 800 Lt, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 5 600 Lt, ir nėra pagrindo šią sumą sumažinti arba padidinti.
Esant tokioms aplinkybėms apeliaciniai skundai netenkintini, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1p., 328 str.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo nekeisti.