Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-1491-816/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04016-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1; 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S)

2020 m. vasario 13 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2018 m. spalio 5 d. buvo pažeidžiama jo teisė į tinkamas suėmimo (kalinimo) sąlygas, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K iš esmės pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Didelį kameros plotą sudarė sanitarinis mazgas ir baldai. Taip pat nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai ir nesandariai: neturi atskiros vėdinimo sistemos, nėra tinkamai izoliacijos, slopinančios garsus, savavališkas statinys, praustuvė įrengta už sanitarinio mazgo skiriamosios sienelės. Nurodo, kad atsakovas negali pateikti įrodymų, kad buvo atlikti asbestcemenčio šalinimo ir keitimo darbai, kadangi pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangos (asbestcemenčio) šalinimo ir keitimo darbų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo pildomi. Todėl pareiškėjas teigia, kad atsakovas neturi galimybės patvirtinti atitinkančių saugumą taisyklių laikymąsi, šalinant asbestą ir sudarytą saugią aplinkiniams aplinką, kas iš esmės yra konstatuotinas kaip grubus aplinkiniams keliantis pavojų pažeidimas. Pažymi, kad jis atliko bausmę asbesto šalinimo darbų metu ir nepraėjus pakankamam laikui po atliktų pavojingos medžiagos šalinimo darbų, kurie iš jo paties ir liudininkų žodžių, buvo atliekami be jokių papildomų apsaugos priemonių. Todėl dėl asbesto šalinimo darbų visoje teritorijoje buvo nusėdusios asbesto plaušelių dulkės, o pareiškėjas vaikščiodamas tuose pačiuose kiemeliuose, kur buvo atliekami minėti darbai, mankštinosi ir kvėpavo. Tokiais savo veiksmais, atsakovas sukėlė didelį pavojų pareiškėjo gyvybei, suteikdamas labai pavojingą aplinką.

Pareiškėjas nurodo nacionalinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą, numatantį nežmoniško ir kankinamo elgesio draudimą, taip pat pateikia nuorodas į teismų praktiką nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas. Prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nors taip pat mano, jog jo nepraleido, kadangi jam nebuvo suteikta visa informacija apie kalinimo sąlygas, o pats pareiškėjas neturi kompetencijos nuspręsti dėl kalinimo sąlygų tinkamumo.

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Vilniaus pataisos namai atsiliepimu (b. l. 92–103) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo reikalavimams prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2018 m. birželio 27 d. skirtingose kamerose. Kameros, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus.

Dėl asbesto nurodo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 1-ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur buvo apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. Šiferio lakštais buvo padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose buvo tvirtai surišti su užpildu. Todėl į aplinką neišsiskirsdavo ir sveikatai nebuvo pavojingi.

Pažymi, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją nesikreipė.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2018 m. spalio 5 d. Vilniaus pataisos namai atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus pataisos namai teismui pateikė suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę (b. l. 105–108). Šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais objektyvais duomenimis, todėl ginčo laikotarpiu laikytinas atsakovės atstovės nurodytas laikotarpis.

Dėl ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių taikymo

Atsakovės atstovė tai pat teismo prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir dėl praleidimo atmesti dalį skundo reikalavimų. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senaties termino praleidimo teisinės pasekmės taikomos atsakovui prašant. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).

Pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundą dėl žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2018 m. birželio 27 d., teismui pareiškė 2019 m. lapkričio 22 d. (spaudas ant voko). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nesuteikė duomenų, jis neturi kompetencijos nustatyti pažeidimus dėl nesąžiningo atsakovės atstovų elgesio slepiant duomenis. Teismas nelaiko šios pareiškėjo aplinkybės kaip svarbios ir objektyvios priežasties, kad būtų atnaujintas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo asmens suvokimo apie jo pažeistas teises ar saugomus interesus. Pareiškėjas neginčija, kad, nepaisant galimai negautos visos informacijos ir duomenų, jis suvokė ir turėjo suvokti savo galimą teisių pažeidimą kiekvieną kalinimo dieną, fiziškai pačiam pareiškėjui būnant jo nurodomose kalinimo sąlygose. Atsižvelgiant į teisės pažeidimo tęstinį pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į tinkamas kalinimo sąlygas jo nurodytu aspektu. Tad nėra teisino ir faktinio pagrindo ieškinio senaties termino eigos pradžia laikyti kitokios datos nei atskirai kiekvienos kalinimo dienos (CK 1.127 str. 1, 5 d.), kuomet atsiranda teisė į ieškinį.

Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas reikalavimams atmesti, jei šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėjas iš esmės dėl tų pačių aplinkybių prašo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan. Tokių aplinkybių (kliūčių) pareiškėjas nenurodo. Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu netgi neteikė skundų dėl kalinimo sąlygų kalėjimo administracijai. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo visuomenės sveikatos ar kitų sričių specialistas, esant galimybei kreiptis į atitinkamas institucijas, nėra svarbi priežastis atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo netenkinti atsakovo prašymo dėl ieškinio senaties termino teisinių pasekmių taikymo skundo reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. imtinai. Tad šiuo savarankišku pagrindu atmestini skundo reikalavimai už nurodytą laikotarpį, kaip pareikšti praleidus įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą bei nenustačius teismui savo iniciatyva (ir pareiškėjui nenurodžius) svarbių aplinkybių šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai pareiškėjas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas papildomai netiriant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje cituojama kasacinio teismo praktika).

Tad laikytina, kad šioje byloje skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už (ne)tinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. d. iki 2016 m. lapkričio 21 d. imtinai pareikšti praleidus 3 metų ieškinio senaties terminą, todėl atmestini. Tačiau pareiškėjo skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už (ne)tinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. d. iki 2018 m. birželio 27 d. imtinai pareikšti nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino, todėl teismas toliau pasisakys dėl jų pagrįstumo bei pareiškėjo skunde dėstomų argumentų.

Dėl kalinimo sąlygų

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant nustatytoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. birželio 27 d. imtinai (su pertraukomis) laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Dėl minimalaus ploto užtikrinimo

Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas ir jam teko 0,00 kv. m, kadangi iš esmės gyveno sanitariniame mazge, tualete, taip pat didelį kameros plotą (ir erdvę) sudarė sanitarinis mazgas ir baldai.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Pareiškėjas skunde teigia, kad į sanitarinio mazgo plotą turi būti įskaičiuojama sanitarinį mazgą nuo kameros skirianti sienelė. Dėl šių pareiškėjo teiginių pažymėtina, kad kiekvienoje kameroje buvo: lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio, lovos matmenys yra apie 1,9 m. x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys buvo apie 03 m x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 m²). Toks gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka nustatytų įrengimo ir eksploatavimų taisyklių ir iki šiol susiformavusią LVAT praktiką.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (b. l. 99). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K: laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. birželio 27 d. imtinai, buvo laikomas šiose kamerose: 7,66 m² ploto kameroje Nr. 326 (2 asmenys), 7,45 m² ploto kameroje Nr. 115 (2 asmenys), 6,90 m² ploto kameroje Nr. 221 (1 asmuo), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 197 (2 asmenys), 7,56 m² ploto kameroje Nr. 188 (1–2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 172 (2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 198 (2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 197 (2 asmenys), 2017 m. kovo 24 d. atvyko iš Vilniaus apskrities areštinės į Lukiškių TI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 122, plotas 7,38 m² (2asmenys), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 111, plotas 7,45 m² (3 asmenys), (2017-03-25) 7,68 m² ploto kameroje Nr. 288 (1–2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 155 (1–2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 157 (2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 127 (2 asmenys), 7,52 m² ploto kameroje Nr. 330 (2 asmenys), 8,11 m² ploto kameroje Nr. 304 (2 asmenys), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 106 (2 asmenys), 7,78 m² ploto kameroje Nr. 300 (1–2 asmenys), 7,48 m² ploto kameroje Nr. 126 (1–2 asmenys), 7,94 m² ploto kameroje Nr. 168 (2 asmenys), 7,61 m² ploto kameroje Nr. 329 (1–2 asmenys), 7,44 m² ploto kameroje Nr. 138 (1–2 asmenys), 8,08 m² ploto kameroje Nr. 343 (1 asmuo), 6,48 m² ploto kameroje Nr. 125 (1 asmuo), 7,25 m² ploto kameroje Nr. 373 (1–2 asmenys), 8,11 m² ploto kameroje Nr. 294 (2 asmenys), 7,87 m² ploto kameroje Nr. 128 (1–2 asmenys), 23,32 m² ploto kameroje Nr. 256 (4–6 asmenys), 7,30 m² ploto kameroje Nr. 268 (1–2 asmenys), 7,75 m² ploto kameroje Nr. 311 (1–2 asmenys), 7,35 m² ploto kameroje Nr. 376 (1–2 asmenys), 7,79 m² ploto kameroje Nr. 313 (2 asmenys). 2018 m. birželio 27 d. išvyko į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ąjį sektorių.

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,34 m² iki 7,38 m² (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,62 m² iki 7,94 m². Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu iš esmės buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, išskyrus 2017 m. kovo 24 d., kuomet jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m² (3 asmenys) ir pareiškėjui teko nuo 2,29 m² iki 2,48 m² gyvenamojo ploto. Dėl to 2017 m. kovo 24 d. (1 dieną) konstatuotinas kalinimo sąlygų pažeidimas, kadangi pareiškėjas buvo laikomas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį ir nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto (neteisėti veiksmai).

Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog jam teko 0,00 kv. m gyvenamojo ploto viso kalinimo laikotarpiu arba ženkliai mažiau nei nurodo atsakovas, kadangi pateikti netinkami kamerų plotai ir juose buvusių patalpintų asmenų skaičiai, kadangi priešingų ar kitokių duomenų, galinčių paneigti atsakovo pateiktus duomenis, teismui nepateikta. Pareiškėjo pateikti argumentai ir VĮ Registrų centro atsakymas, jog registro archyve esančioje Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kadastro duomenų byloje aukštų planų ir pastatų patalpų eksplikacijų nėra, nėra reikšmingi, nes teismas negali remtis duomenimis, kurių nėra. Tai, kad nėra registrų centre pastatų ir patalpų eksplikacijų, nepaneigia atsakovo pateiktų duomenų apie patalpų (kamerų) plotus.

Teiginiai, kad visas kamerų plotas laikytinas sanitarinio mazgo plotu nepagrįsti, nes pats pareiškėjas patvirtina, kad sanitarinio mazgo vieta atskirta sienele, užuolaida, be to, kai kuriuose kamerose buvo įrengtos ir atskiros kabinos.

Dėl praustuvės įrengimo vietos pareiškėjo teiginiai nepatvirtinti įrodymais. Atsakovo atsiliepime ir pateiktuose dokumentuose nurodoma, kad sanitariniame mazge yra klozetas ir praustuvė. Be to, TIĮET ir PĮĮET nenumatyta konkreti sanitarinio mazgo ar jo atskirų dalių / elementų įrengimo vieta. Be to, vienam asmeniui tenkančio ploto apskaičiavimui svarbi ne sanitarinio mazgo ar jo elementų vieta bei išsidėstymas, o jų užimamas plotas, dėl kurio, kaip minėta, kitokių skaičiavimų nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad prie atsiliepimo pridėtuose visuomenės sveikatos priežiūros specialistų patikrinimo aktuose nenustatyta galiojančių higienos normų pažeidimų dėl kamerų ir sanitarinio mazgo ar jo atskirų elementų įrengimo (b. l. 133).

Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog normalus judėjimas kamerose buvo apsunkintas kameras perpildant inventoriumi, baldais nesudaro pagrindo kamerų plotą ar asmeniui tenkančią kameros ploto dalį skaičiuoti kitaip nei tai atlieka aukščiau nurodytos institucijos, t. y. išminusuoti tik sanitarinio mazgo plotą. Pareiškėjas nurodo, kad praktiškai visą kalinimo laikotarpį nebuvo išvestas už kameros ribų, kas neįtikėtina ir nepagrįsta, kadangi per dieną ne mažiau kaip 1 valandą garantuojamas pasivaikščiojimas kiemelyje. Taip pat kalinimo įstaigoje, ką nurodė atsakovas 2019 m. rugsėjo 16 d. rašte dėl pareiškėjo prašymo suteikti informaciją, socialinės reabilitacijos darbas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu. Pareiškėjas būdamas įstaigoje, pagal pastarojo prašymus, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis mankštos kambaryje, lankytis įstaigos bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti įstaigoje vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Socialinis darbas ir užimtumas vykdomas atsižvelgiant į įstaigos direktoriaus patvirtintą dienotvarkę. Suimtieji gali susitikti su įvairaus tikėjimo kunigais, žaisti krepšinį bei tinklinį, stalo tenisą taip pat turi teisę į pasimatymą su artimaisiais, paskambinti telefonu, susitikti su advokatais, kiekvieną dieną į pasivaikščiojimą gryname ore, tai vyksta už kameros ribų ir šios veiklos bei priemonės mažina kamerose esančios nedidelės erdvės keliamus nepatogumus.

Pareiškėjo nurodomi argumentai, jog gyvenamoji patalpa kambarys turi būti ne mažesnis nei 4 m² nepagrįstas, kadangi kameros kalinimo įstaigose yra specifinė gyvenamoji patalpa. Be to, kaip matyti iš atsakovo pateiktų duomenų nė viena kamera nebuvo mažesnė nei 4 m² bendro ploto.

Pareiškėjas, cituodamas teismų praktiką, visiškai jos nesusieja su pareiškėjo situacija, reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodytoje EŽTT praktikoje pateiktas išaiškinimas, kad kiekvienam kaliniui turi būti skiriama individuali miegui skirta vieta, nustatoma galimybė laisvai judėti tarp baldų būtų reikšminga, jei byloje pats pareiškėjas nurodytų priešingas aplinkybes ar būtų nustatytos priešingos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas neturėjo vietos miegoti ar nebuvo galimybės judėti tarp kameroje esančių baldų. Pareiškėjo pateiktos nuorodos į kankinimų prevencijos komiteto (CPT) rekomendacijas, jog kaliniams būtų sudaroma galimybė už kameros praleisti ribų ne mažiau nei 8 val. ir suteikiamas asmeniškai 4 m² laisvo (neužimto baldais) ploto yra siekiamybė, bet ne valstybės įsipareigojimas užtikrinti tokio lygio kalinimo sąlygas.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Sanitarinis mazgas įrengtas nesandariai. Sanitarinis mazgas neturi atskiros vėdinimo sistemos. Nėra tinkamai izoliacijos, slopinančios garsus, savavališkas statinys. Praustuvė įrengta už sanitarinio mazgo skiriamosios sienelės. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET, akto redakcija 2016 m. sausio 27 d.), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Vilniaus pataisos namai atsiliepime nurodo, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir pakabinta užuolaida, kurią užsitraukti turi patys nuteistieji. Užuolaidos buvo visose kamerose pakabintos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., t. y. iš esmės iki šioje byloje aptariamo ginčo laikotarpio. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl užuolaidų pakabinimo. Teismas netiki pareiškėjo teiginiais, kad kamerose užuolaidų nebuvo pakabinta, nes pareiškėjo argumentai yra abstraktūs. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui nepateikiant faktinių duomenų, kurie neatitinka vienareikšmių atsakovo pateiktų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl užuolaidų pakabinimo. Juolab, kad ne kartą teismų praktikoje buvo analizuojamas ir vertinamas ginčo laikotarpis ir nustatyta, kad užuolaidos Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengtos iki 2017 m. vidurio. Be to, Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis (b. l. 99). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 27 iki 2018 m. vasario 22 d. buvo kameroje Nr. 256, šioje kameroje sanitarinio mazgo patalpa buvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Šias aplinkybes pareiškėjas nutyli, teigdamas, jog visą buvimo Lukiškių TI-K laiką naudojosi sienele atskirta sanitarinio mazgo patalpa.

Pareiškėjas mano, kad jo privatumas buvo pažeistas ir dėl to, kad per kameros duryse esančią akutę prižiūrėtojai periodiškai stebėdavo kalinius kamerose. Kaip nurodyta aukščiau nuteistieji turi specifinį teisinį statusą atlikdami laisvės atėmimo bausmę ar būdami suimti, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių ar privatumo suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Be to, pagal tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles kamerose turi būti duryse stebėjimo akutė ir langelis maistui, knygoms ar kitiems daiktams perduoti. Taisyklėse nėra numatyta, kad kuri nors kameros zona galėtų būti per stebėjimo akutę nematoma (aklina), nes stebėjimas laisvės atėmimo vietose būtinas siekiant užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, užkardyti konfliktines ar suicidines situacijas. Be to, nėra byloje duomenų, kad pareigūnai nuolat stebėtų kamerų patalpas, o be to, net ir atliekant stebėjimą pareigūnams taikomi etikos reikalavimai.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinis mazgas neturėjo atskiros ventiliacijos. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Vilniaus PN taip pat pažymi, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Šiuo vėdinimo būdu turėjo galimybes nuteistieji naudotis patys. Pažymėtina, kad prie atsiliepimo pridėtuose 2017-01-09 ir 2017-06-30 visuomenės sveikatos priežiūros specialistų patikrinimo aktuose nurodyta, kad tikrinant kalinimo įstaigą, atskiras patalpas higienos normų pažeidimų nenustatyta (b. l. 121–144).

Garso slopinimo, izoliacijos nereglamentuoja nei TIĮET, nei PĮĮET.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad praustuvė ir klozetas įrengti netinkamai.

Vilniaus PN atsiliepime nurodoma, kad gyvenamosiose kamerose buvo sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Kamerose santechninė įranga buvo tvarkinga. Kaip jau minėta aukščiau Vilniaus PN teigia, kad sanitarinis mazgas, į kurį įeina ir praustuvas, buvo atskirtas nuo likusios kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 metro aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo kamerose pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Priešingų įrodymų ar paneigiančių atsakovo atstovo pateiktus įrodymus byloje nėra.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teisės aktai nenumato sanitarinio mazgo ar jo dalių įrengimo vietos, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų šiuo aspektu.

Be to, šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sąlygų Vilniaus PN kamerose atsakovės atstovas ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, Vilniaus PN, nežinodama apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir pašalinti. Be to, iš Vilniaus PN pateiktų Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktų matyti, kad praustuvė ir unitazas buvo nesulūžę, techniškai tvarkingi (b. l. 110, 133, 137).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad patikrinimo aktuose nėra konstatuota sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimų, skundų pareiškėjas dėl netinkamo sanitarinio mazgo ar jo vienetų įrengimo ar išdėstymo neteikė, todėl ir šiuo aspektu konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus nėra teisinio pagrindo.

Dėl asbestcemenčio

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė negali pateikti įrodymų, kad buvo atlikti asbestcemenčio šalinimo ir keitimo darbai, kadangi pasivaikščiojimo kiemelių stogo dangos (asbestcemenčio) šalinimo ir keitimo darbų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo pildomi. Todėl pareiškėjas teigia, kad atsakovas neturi galimybės patvirtinti atitinkančių saugumą taisyklių laikymąsi, šalinant asbestą ir sudarytą saugią aplinkiniams aplinką, kas iš esmės yra konstatuotinas kaip grubus aplinkiniams keliantis pavojų pažeidimas. Pažymi, kad jis atliko bausmę asbesto šalinimo darbų metu ir nepraėjus pakankamam laikui po atliktų pavojingos medžiagos šalinimo darbų, kurie iš jo paties ir liudininkų žodžių, buvo atliekami be jokių papildomų apsaugos priemonių. Todėl dėl asbesto šalinimo darbų visoje teritorijoje buvo nusėdusios asbesto plaušelių dulkės, o pareiškėjas vaikščiodamas tuose pačiuose kiemeliuose, kur buvo atliekami minėti darbai, mankštinosi ir kvėpavo. Tokiais savo veiksmais, atsakovas sukėlė didelį pavojų pareiškėjo gyvybei, suteikdamas labai pavojingą aplinką. Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad įstaigos 1 -ojo, 2-ojo, 3-ojo gyvenamųjų korpusų, kur apgyvendinti visi laikomi suimtieji bei nuteistieji, statinių konstrukcijose asbesto nėra. I ir II korpusų pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais, kurie nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijoje yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišskiria pavojingų medžiagų ir nėra sveikatai pavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti anksčiau nei įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimas Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, kuriame nurodoma, kad draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose. Nelaužomi šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto keliamos žalos jis būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją ar kitas institucijas, kurios būtų vertinusios asbesto keliamą pavojų sveikatai. Be to, neįrodyta, kad buvimas Lukiškių TI-K, kurio pasivaikščiojimo kiemelio siena dengta šiferio lakštais ir kur pasivaikščiojimas trunka apie 1 val. kasdien, būtų turėjęs įtakos pareiškėjo sveikatai ir apskritai kokios nors neturtinės žalos sukėlęs.

Pareiškėjo skunde nurodoma 2009-11-30 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/148/EB dėl darbuotojų saugos nuo rizikos, susijusios su asbesto veikimu darbe nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, be to, liečia darbuotojų saugą darbe, kas konkrečioje byloje nesudaro nagrinėjimo dalyko. Pareiškėjo prie skundo pateikto visuomenės sveikatos priežiūros specialistų bendro pobūdžio išvados ir konsultacijos, neatlikus konkretaus atvejo tyrimo aptariamoje kalinimo įstaigoje ginčo laikotarpiu, neturi įrodomosios faktinių aplinkybių konstatavimui reikšmės. Nenustatyta aplinkybių, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis apie asbesto šalinimo aplinkybių. Pats pareiškėjas jų irgi nenurodė. Bendro pobūdžio teiginiai apie keliamą šios medžiagos pavojų sveikatai nesudaro pagrindo konstatuoti neturtinės žalos konkrečiu atveju buvimo, nes nenustatytas pareiškėjo sąlytis su šia medžiaga. Juolab, kad pats pareiškėjas nurodė, kad praktiškai už kameros ribų neišeidavo (10 skundo lapo viršus). Prieštaringai nurodomos faktinės aplinkybės negali būti pagrindu konstatuoti kaip nustatytas faktines aplinkybes. Hipotetinės grėsmės nėra laikomos neturtinės žalos pagrindimu.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad visose patalpose (kamerose) buvo prietema dėl silpnai šviečiančių lempučių arba trūkumo, kas labai silpnino pareiškėjo regą. Iš 2017-06-30 patikrinimo akto matyti, kad dirbtinės šviesos skleidžiamos šviesos lygis pagal sveikatos priežiūros specialistus yra pakankamas ir pažeidimų nekonstatuota (b. l. 117–119). Iš Vilniaus pataisos namų 2019 m. spalio mėn. rašto dėl pareiškėjo prašymo matyti, kad tokio pobūdžio sveikatos sutrikimų pas pareiškėją nebuvę (b. l. 34).

Pareiškėjas prie skundo taip pat prideda ir kitiems asmenims išduotas pažymas kaip įrodymus. Pažymėtina, kad kitiems asmenims išduotos Lukiškių TI-K pažymos apie kalinimo sąlygas nei patvirtina, nei paneigia pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kadangi jam asmeniškai išduota pažyma dėl jo kalinimo sąlygų. Atskiriems asmenims išduotuose pažymose jokių prieštaravimų pareiškėjas nenurodė.

Dėl neturtinės žalos dydžio

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė nepatogumais, pavojumi sveikatai, pažeidimu, garbės ir orumo pažeidimu, nedetalizuodamas šių aplinkybių. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų spektrą ir aspektus, bet ir į tai, kad nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės apie virškinamojo trakto sutrikimus ir kaklo skausmus nepatvirtinti paties pareiškėjo pateiktame Vilniaus pataisos namų 2019 m. spalio rašte (b. l. 34). Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgus į nustatyto pažeidimo (vienam asmeniui tenkančio ploto neužtikrinimas) mastą bei trukmę (1 dieną), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 20 Eur neturtinei žalai atlyginti už nustatytus tinkamų kalinimo sąlygų pažeidimus nurodytais sprendime aspektais (vienam asmeniui tenkančio ploto neužtikrinimo). Teismas negali apsiriboti vien pažeidimo konstatavimu, kadangi pažeidimo laikotarpis pakankamai ilgas, konstatuotas, nors ir trumpos trukmės, bet Konvencijos pažeidimas. Visgi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 20 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Iš dalies patenkinti pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą.

Priteisti pareiškėjui A. L. (A. L.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 20,00 EUR (dvidešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą dalį skundo atmesti kaip nepagrįstą ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.