Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios byloje išvadą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei L. L.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims R. Š., G. G. – Š., išvadą duodančiai institucijai – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriui, dėl R. Š. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija, duodanti byloje išvadą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, pateiktoje išvadoje, nurodė, kad R. Š. išsituokęs, gyvena vienas. R. Š. (duomenys neskelbtini) m. patyrė (duomenys neskelbtini), dėl ligos komplikacijų yra gulintis, sutriko (duomenys neskelbtini), jam nuo (duomenys neskelbtini) yra nustatytas (duomenys neskelbtini) lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ir (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis. Jis dėl (duomenys neskelbtini) ligų ir psichikos sutrikimo yra praradęs socialinį ir fizinį savarankiškumą, negali savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų, jam yra būtina nuolatinė slauga ir priežiūra. R. Š. nuo ligos pradžios slaugo ir prižiūri sūnus V. Š. ir jo sutuoktinė G. G. - Š.. R. Š. taip pat turi dukrą N. S., ji gyvena (duomenys neskelbtini), domisi tėvo sveikata ir palaiko ryšį su artimaisiais. Remiantis (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, R. Š. yra slaugomas namuose, jo gyvenamoji aplinka tvarkinga ir švari, vyras aprūpintas asmens higienos ir technikos pagalbos priemonėmis. Jis yra tinkamai prižiūrimas, jam yra teikiamos dienos socialinės globos paslaugos namuose. V. Š. prašo, kad tėvo R. Š. globėja ir turto administratore būtų paskirta jo sutuoktinė G. G. - Š.. G. G. - Š. su sutuoktiniu V. Š. gyvena nuosavame name. Ji yra dirbanti pagal individualią veiklą. G. G. - Š. nurodo, kad su R. Š. palaiko gerus santykius, juo rūpinasi ir gali jam užtikrinti tinkamą pagalbą. (duomenys neskelbtini) seniūnija jokių nusiskundimų dėl netinkamo G. G. - Š. elgesio nėra gavusi, moteris charakterizuojama teigiamai. Pagal pateiktus VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro medicininio pažymėjimo išrašo duomenis, G. G. - Š. dėl savo sveikatos būklės globėja būti gali. N. S. neprieštarauja, kad G. G. - Š. būtų paskirta tėvo R. Š. globėja ir turto administratore. Kitų asmenų prašymų dėl R. Š. globėjo ir turto administratoriaus kandidatūros skyrius nėra gavęs. G. G. - Š. atitinka globėjui keliamus reikalavimus ir sutinka būti paskirta R. Š. globėja ir turto administratore. Sutinka, kad R. Š. būtų pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, jam būtų nustatyta globa, jo globėja ir turto administratore būtų paskirta G. G. - Š..

Suinteresuotas asmuo G. G. - Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka būti paskirta R. Š. globėja. Ji ir šiuo metu juo rūpinasi perka maistą, vaistus, tvarko dokumentus, rūpinasi higiena. Jos sveikatos būklė leidžia būti kito asmens globėja.

Suinteresuoto asmens R. Š. atstovė advokatė teismo posėdžio nurodė, kad pareiškimas yra pagrįstas, teisėtas ir turi būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė palaikė pateiktą išvadą.

Suinteresuotas asmuo R. Š. dėl savo sveikatos būklės į teismo posėdį nebuvo kviečiamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.5 straipsnį, fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Dėl pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą.

Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

Bylos duomenimis iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad R. Š. gyvena vienas, yra (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) lygio specialusis nuolatinės pagalbos slaugos poreikis, jį prižiūri G. G.-Š.. Iš R. Š. asmens su negalia pažymėjimo matyti, kad pažymėjimas galioja iki (duomenys neskelbtini). Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) II teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendime dėl dalyvumo lygio Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Š. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) procentų netekto dalyvumo lygis. Vertinant dalyvumo lygį nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini), gulintis lovoje, (duomenys neskelbtini) galūnės, kalba sutrikusi, neramus. Iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) II teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. Š. nustatytas (duomenys neskelbtini) lygio individualios pagalbos teikimo kompensacijos poreikis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) II teritorinio skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendime dėl pagalbos koordinavimo poreikio Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Š. identifikuotas pagalbos poreikis veiklos srityse: judėjime, savipriežiūroje, bendravime ir kasdienėje veikloje.

Iš (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. Š. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų šioje išvadoje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Ši išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad asmuo negeba savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų, įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo, nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmės ir priežasčių, atilikti nuoseklių veiksmų tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. Institucijos, duodančios byloje išvadą – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus, pateiktoje išvadoje nurodyta, kad R. Š. (duomenys neskelbtini) m. patyrė (duomenys neskelbtini), dėl ligos komplikacijų yra gulintis, sutriko (duomenys neskelbtini). Jis dėl (duomenys neskelbtini) ligų ir psichikos sutrikimo yra praradęs socialinį ir fizinį savarankiškumą, negali savarankiškai suprasti informacijos ir priimti sprendimų, jam yra būtina nuolatinė slauga ir priežiūra. R. Š. nuo ligos pradžios slaugo ir prižiūri sūnus V. Š. ir jo sutuoktinė G. G.-Š.. Iš (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, matyti, kad R. Š. yra slaugomas namuose, jo gyvenamoji aplinka tvarkinga ir švari, jis aprūpintas asmens higienos ir technikos pagalbos priemonėmis. Tinkamai prižiūrimas, jam yra teikiamos dienos socialinės globos paslaugos namuose.

Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, jog R. Š. konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo turimas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). Dėl turimo psichikos sutrikimo negali dalyvauti teismo posėdyje, negali duoti parodymų. Jam netikslinga įteikti teismo procesinių dokumentų, nes jis nesuprastų jų esmės. Dėl turimo psichikos sutrikimo - (duomenys neskelbtini) jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje; asmens gebėjime būti globėju; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); politinių teisių įgyvendinimo srityje (teisė rinkti ir būti išrinktam); asmens ir kitų dokumentų tvarkymo srityje; kreipimosi į teismą ar kitas viešojo administravimo institucijas srityje. Nenustatyta sričių, kuriuose R. Š. galėtų iš dalies suprasti savo veiksmus.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuotus duomenis, jog R. Š. konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo turimas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, į bylą pateiktą išvadą, bei kitą bylos medžiagą, kurie patvirtina ekspertizės aktu pateiktas išvadas, sprendžia, jog minėti duomenys patvirtina visiško neveiksnumo nustatymo R. Š. poreikį. Pagrindo taikyti mažiau jo veiksnumą ribojančias priemones, teismas nenustatė, todėl R. Š. pripažintinas neveiksniu visose ekspertizės akte nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Dėl globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo

Priėmus sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikrose srityse, turi būti sprendžiamas globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 505 straipsnio 3 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalimi numatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai CPK nustatyta tvarka.

Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Teismui pateiktu pareiškimu prašoma globėja skirti G. G.-Š., kuri yra R. Š. sūnaus V. Š. sutuoktinė, nes ji ir šiuo metu juo rūpinasi, G. G.-Š. sutinka būti jo globėja. Institucija byloje duodanti išvadą pateiktoje išvadoje nurodė, jog sutinka, kad R. Š. pripažinus neveiksniu tam tikrose srityse, jo globėja būtų paskirta G. G.-Š.. Ji su sutuoktiniu, gyvena šalia R. Š. gyvenamosios vietos, jos sveikata ir asmeninės savybės leidžia būti kito asmens globėja. Išvadą duodančios institucijos atstovė ir R. Š. atstovė advokatė, teismo posėdžio metu sutiko, kad G. G.-Š. būtų paskirta R. Š. globėja.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, taip pat į tai, jog G. G.-Š. sutinka būti sutuoktinio tėvo R. Š. globėja, šiai kandidatūrai neprieštarauja suinteresuoto asmens atstovė, tokią kandidatūrą siūlo ir išvadą duodanti institucija, taip pat su tuo sutinka ir R. Š. dukra N. S., kiti asmenys, norintys būti R. Š. globėjais prašymų nepareiškė, teismas sprendžia, jog G. G.-Š. galės įgyvendinti globėjo funkcijas, dėl to siekiant apsaugoti ir apginti pripažinto neveiksniu tam tikrose srityse asmens teises ir teisėtus interesus, R. Š. nustatytina globa, jo globėja skirtina G. G.-Š.. Globėjai išaiškintinos jos teisės ir pareigos (CK 3.242 straipsnis, 3.244 straipsnis, CPK 508 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog R. Š. gauna socialines išmokas. Kadangi šiuo teismo sprendimu R. Š. pripažįstamas neveiksniu srityse, į kurias patenka asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, teismo vertinimu, jo pajamų valdymui bei tvarkymui reikalinga skirti turto administratorių (CK 3.238 straipsnio 2 dalis). Aplinkybių, dėl kurių turto administratoriumi negalėtų būti skiriama G. G.-Š. byloje nėra, globos ir turto administravimo teisės bei pareigos yra tiesiogiai susijusios su asmens poreikių tenkinimu, to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais, suderinamumą, todėl turto administratore skirtina G. G.-Š..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 468 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

pripažinti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudaryme ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti vaikus, įvaikinti ir pan.);

- asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- politinių teisių įgyvendinimo srityje (teisė rinkti ir būti išrinktam);

- asmens ir kitų dokumentų tvarkymo srityje (asmens ir kitų dokumentų paėmimas, pratęsimas, keitimas, užsakymas ir kt.);

- kreipimosi į teismą ar kitas viešojo administravimo institucijas srityje.

Nustatyti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą.

Pripažinto neveiksnaus nurodytose srityse R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju ir turto administratoriumi paskirti G. G.-Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Globėjui ir turto administratoriui išaiškinti, kad jis yra globotinės atstovas pagal įstatymą ir gina jos teises be specialaus pavedimo. Globotinės turtą ir duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais, sandoriams, kurių suma didesnė nei 1500 Eur, reikalingas teismo leidimas. Visais atvejais reikalingas teismo leidimas, jeigu globėjas norės parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinės nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl tokio sandorio globotinės turtas sumažėtų, būtų perleistos ar suvaržytos globotinės daiktinės teisės.

Išaiškinti globėjui, kad jeigu jis netinkamai atliks globėjo pareigas, neužtikrins globotinės teisių ir interesų apsaugos, naudosis savo teisėmis savanaudiškais tikslais, pagal globos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali būti nušalintas nuo šių pareigų.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.